Artėjant šventiniam sezonui, virtuvė neišvengiamai taps kiekvienų namų širdimi. Naujausia apklausa rodo, kad beveik pusė (45 proc.) Lietuvos gyventojų šventiniu laikotarpiu planuoja savo namuose priimti svečius. Tiek pat apklaustųjų prisipažįsta, kad būtent namų paruošimas šventėms ir tvarkymasis jiems kelia rūpesčių. Laiku priimti sprendimai gali šiuos iššūkius gerokai palengvinti ir jei reikia – net suteikti daugiau erdvės namuose, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. IKEA tyrimo duomenimis, kas antras gyventojas apie Kalėdas pradeda galvoti dar gerokai iki gruodžio. Taigi ką galima padaryti jau dabar, kad būtų išvengta paskutinės minutės streso prieš šventes? Sukurkite papildomą erdvę be renovacijos Interjero dizainerės teigimu, dažna šventinė problema – virtuvėje pritrūksta stalviršio erdvės, ruošiant maistą ir kaupiant ingredientus.…
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: liberalai ragina valdančiuosius laikytis pažado ir didinti pareigūnams atlyginimus – kitąmet reikės rasti per 50 mln. eurų
2025 m. lapkričio 6 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Pareigūnams atlyginimai turi augti daugiau, todėl liberalai siūlo Vidaus reikalų ministerijai numatytus biudžeto asignavimus kitais metais padidinti 53,8 mln. eurų. Dar 37,4 mln. eurų asignavimus reikėtų didinti 2027 m. ir 33 mln. eurų – 2028 m. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, papildomų lėšų pareigūnų poreikiams įmanoma rasti dabartinei Vyriausybei realiais veiksmais ėmus mažinti ekonominį šešėlį. „Mūsų frakcijai naują kovos su šešėliu planą žadėjo pristatyti tiek buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius, tiek jo tuometinis viceministras, dabartinis ministras Kristupas Vaitiekūnas. Jeigu ši koalicija papildytų iš ankstesnės daugumos paveldėtą kovos su šešėliu…
Lenkijoje viešėjęs finansų viceministras J. Kizenevič aptarė šios šalies finansų sektoriaus plėtros Lietuvoje perspektyvas
Lenkijoje viešėjęs finansų viceministras Januš Kizenevič susitiko su šios šalies finansų viceministru Jurandu Dropu. Susitikimo metu daugiausiai dėmesio skirta abipusiam bendradarbiavimui finansų ir kapitalo rinkų sektoriuose, aptarta padėtis šalių bankų sektoriuose bei ES reikalų darbotvarkė. Viceministras taip pat dalyvavo aukšto lyg diskusijose, susitiko su Lenkijos finansinių institucijų atstovais. „Lenkija yra didžiausia Lietuvos prekybos partnerė, o tiesioginių investicijų srautas siekia daugiau nei 1,6 mlrd. eurų. Natūralu, kad plečiantis ekonominiams ryšiams, auga ir stipresnio bei glaudesnio finansų sektoriaus tarpusavio bendradarbiavimo poreikis“, – sako viceministras J. Kizenevič. Lietuvos finansų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl nauji rinkos dalyviai – ypač iš kaimyninės Lenkijos – reikštų daugiau konkurencijos, geresnes sąlygas verslui, platesnį ir…
Apklausa: gyventojams grynųjų prireikia vis rečiau – juos išstumia skaitmeninės atsiskaitymų alternatyvos
Bent 3 iš 4 šalies gyventojų kasdienėse situacijose jau galėtų apsieiti be grynųjų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Šią tendenciją patvirtina ir banko duomenys – gyventojai vis rečiau gryninasi pinigus bankomatuose, sparčiau auga operacijų negrynaisiais skaičius ir apimtis, kuri sudaro vis didesnę dalį visų piniginių operacijų. „Per pastaruosius dvejus metus pinigų išgryninimo operacijų bankomatuose skaičius sumažėjo 6 proc., tuo metu atsiskaitymų negrynaisiais operacijų skaičius išaugo 24 proc. Šiuo metu 2 iš 3 eurų gyventojai išleidžia negrynaisiais pinigais. Banknotus ir monetas keičia patogesnės galimybės atsiskaityti kortele ar išmaniaisiais įrenginiais, kuriomis galima naudotis daugelyje prekybos ir paslaugų vietų“, – sako Dominykas Brekys, „Swedbank“ Baltijos Bankininkystės Skaitmeninių kanalų verslo vystymo vadovas. Grynųjų…
Pasiūlė įgyti dirbtinio intelekto magistrą internetu – diplomas pripažįstamas ir Lietuvoje. Bet yra viena sąlyga
Tarptautinė mokymo platforma „Udacity“ kartu su internetiniu universitetu „Woolf“ pasiūlė naujovę – nuotolines dirbtinio intelekto (DI) magistro studijas. Mokslai kainuoja tik 3050 Eur, o įgytas diplomas pripažįstamas Lietuvoje bei kitose šalyse. Vienintelė sąlyga – studijos vyksta anglų kalba. Tai pirmoji akredituota DI magistro programa, pagrįsta projektiniu internetinio mokymosi metodu. Šis metodas teorines žinias derina su praktiniu, darbo rinkai aktualiu turiniu. „Kiekvieno specialisto profesinis augimas ir įmonių konkurencingumas priklausys nuo to, kaip sėkmingai išmoksime, pritaikysime ir naudosime dirbtinį intelektą savo kasdieniame darbe“, – pabrėžia Zanda Arnava, informacinių technologijų bendrovės „Accenture“ Talentų studijos vadovė Baltijos šalyse. Pasak jos, galimybė studijuoti nuotoliu leidžia kiekvienam norinčiam įgyti pasaulinio lygio išsilavinimą. Akademinį laipsnį suteikia „Woolf“…
Ilgalaikiai finansiniai sprendimai: ar jau sugebame juos priimti savarankiškai?
Lietuviai apie ateitį galvoja, bet jos dažnai neplanuoja. „Artea“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad 28 proc. šalies gyventojų yra sukaupę iki vieno metinio atlyginimo pensijai, 21 proc. – nuo vieno iki keturių, o daugiau nei dešimtmečiui užtektinų santaupų turi vos 7 proc. respondentų. Ekspertų teigimu, tai rodo, jog ilgalaikis finansinis planavimas vis dar nėra daugelio žmonių prioritetas – nors apie ateitį galvojama, realūs veiksmai dažnai atidedami. „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas pabrėžia, kad tokia tendencija tampa vis didesniu iššūkiu ir pačiai valstybei. Vien iš mokesčių perskirstymo užtikrinti bazinę socialinę apsaugą darosi vis sudėtingiau, nes Lietuvoje kasmet daugėja pensinio amžiaus žmonių, o dirbančiųjų, galinčių uždirbti jų pensijoms, – mažėja.…
Kaip savaitės maisto planavimas gali padėti dešimtadaliu sumažinti produktų krepšelio kainas?
Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, lyginant su 2022 m., šiemet maisto produktų kainos Lietuvoje yra net 55 proc. didesnės – tai trečias didžiausias augimas Europoje. Lietuvoje dalies šeimų per mėnesį maistui išleidžiama pinigų suma prilygsta minimaliai algai. Vis daugiau lietuvių aktyviai ieško būdų, kaip sutaupyti ir vienas efektyviausių sprendimų – maisto ruošimas savaitei į priekį (angl. meal prep). Naujausiais ECB duomenimis, maisto kainos euro zonos šalyse vis dar yra vidutiniškai apie trečdaliu didesnės nei prieš pandemiją. Lietuvą savo produktų išlaidų šuoliu lenkia tik Estija (57 proc.). Prieš keletą metų lietuviai produktams išleisdavo apie 218 eurų arba apie penktadalį visų savo išlaidų. Ekspertai teigia, kad šiuo laikotarpiu pinigų dalis maistui yra…
„Via Lietuva“ skelbia, kur dar šiemet vyks darbai pėsčiųjų ir dviračių takuose
„Via Lietuva“ prioritetų sąraše ne tik naujai tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, bet ir jau esamos darnaus judumo infrastruktūros atnaujinimas. Pagal šiais metais pasirašytas sutartis iki kitų metų rudens planuojama atnaujinti ir sutvarkyti apie 21,3 km takų. „Labai svarbu, kad planuojant susisiekimo infrastuktūros atnaujinimo darbus, nepamirštami ir dviratininkai bei pėstieji. Kuo kokybiškesni jiems skirti keliai ir takai, tuo saugesnės kelionės. Džiugu tai, kad bus atnaujinama regionuose esanti pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra“, – sako susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė. „Darnaus judumo projektams skiriame didelį dėmesį. Pagal galimybes plečiame ir geriname pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą. Tikimės, kad patogūs ir saugūs takai paskatins žmones rinktis netaršų ir sveikatai palankų judėjimą dviračiu ar pėsčiomis“,…
„DPD Lietuva“ žengia dar vieną žingsnį mažinant transporto taršą: pradėjo naudoti dyzeliną iš atsinaujinančių žaliavų
Viena didžiausių siuntų pristatymo įmonių šalyje „DPD Lietuva“ keičia savo sunkiasvorio transporto logistikos įpročius – jau kurį laiką dalį tarpmiestinių maršrutų vykdo naudojant dyzeliną, kuris pagamintas iš atsinaujinančių žaliavų. Toks sprendimas leis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas sumažinti net iki 90 proc. Siuntų pristatymo bendrovės naudojamas biodyzelinas – „Neste MY Renewable Diesel“. Tai hidrintas augalinis aliejus (HVO), gaminamas iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų, tokių kaip panaudotas kepimo aliejus ir gyvūniniai riebalai iš maisto pramonės atliekų. Lyginant su įprastu dyzelinu, šio kuro gyvavimo ciklo metu išmetama iki 90 proc. mažiau ŠESD, todėl tai reikšmingas žingsnis mažinant transporto taršą. Pasak „DPD Lietuva“ tvarumo vadovo Marko Ąžuolo, įmonė šį sprendimą pasirinko siekdama…
„airBaltic“ 2025 m. III ketv. grynasis pelnas siekė 6 mln. eurų
Pagrindiniai faktai: 2025 m. III ketv. (palyginti su 2024 m. III ketv.): • Grynasis pelnas –6 mln. eurų (-34,3 mln. eurų). • Pajamos –244,7 mln. eurų (+3,7 proc.). • Keleiviai – 1,5 mln. (-5,1 proc.). • Iš viso skrydžių – 23,9 tūkst. (+4,9 proc.). 2025 m. pirmieji devyneri mėnesiai (palyginti su 2024 m.): • Grynasis pelnas – 4,2 mln. eurų, palyginti su 48,5 mln. eurų nuostoliu 2024 m. • Pajamos – 594,3 mln. eurų (+3,3 proc.). • Keleiviai – 3,9 mln. (+1,7 proc.). • Iš viso skrydžių – 60,2 tūkst. (+5,9 proc.), iš kurių ACMI 24 tūkst. (+11,7 proc.). Ryga. Šiandien Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ surengė skambutį su investuotojais,…






