Lietuva siekia, kad gyvybės mokslų sektorius taptų vienu iš ekonomikos variklių ir iki 2030 m. generuotų 5 proc. šalies BVP. Tačiau sėkmė priklauso ne tik nuo mokslininkų ar biotechnologijų startuolių, bet ir nuo to, kokią reguliacinę aplinką jiems sukuria Europos Sąjunga (ES). Šiuo metu ES svarstoma farmacijos teisės reforma, kuri gali iš esmės pakeisti investicijų kryptį. „Ši tema sulaukė dėmesio po to, kai Europos Komisija (EK) pasiūlė sumažinti vaistiniams preparatams suteikiamą teisinį apsaugos laikotarpį, motyvuodama mažesnėmis vaistų kainomis ir dėl to padidėsiančiu vaistų prieinamumu pacientams. Nors ši iniciatyva iš pirmo žvilgsnio ir gali atrodyti kaip didinanti vaistų prieinamumą, tačiau nutylėta lieka kita šios iniciatyvos pusė, kuri yra susijusi su bendrijos…
Tvaraus pokyčio ženklai: Santaros klinikose auga pajamos ir mažėja eilės
2025 metais Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos išsikėlė tikslą subalansuoti biudžetą ir stiprinti įstaigos finansinį tvarumą. Nors metų rezultatas vis dar planuojamas deficitinis, ligoninė fiksuoja aiškią teigiamą dinamiką – auga paslaugų apimtys ir pajamos, trumpėja pacientų eilės, didėja veiklos efektyvumas. Pastaraisiais metais įstaiga nuosekliai investavo į darbuotojų atlyginimus ir darbo sąlygas, siekdama užtikrinti konkurencingumą ir kvalifikuotų specialistų pritraukimą. Per dvejus metus vidutinis slaugytojų atlyginimas augo 31,5 proc., gydytojų – 28,5 proc. Duomenimis grįsti sprendimai ir komandos motyvacija keičia rezultatą Siekdamos stabilizuoti situaciją ir užtikrinti ilgalaikį tvarumą, Santaros klinikos ėmėsi kryptingų vadybinių pokyčių. Nuosekliai didinami atlyginimai, etapais diegiama motyvacinė sistema. Įgyvendintos valdysenos ir procesų efektyvinimo priemonės, o realiuoju laiku veiklą stebintys…
„Kreda“ grupės trečiojo ketvirčio rezultatai: augo paskolos žemės ūkiui, išliko indėlių populiarumas
Per 2025 m. tris ketvirčius kredito unijų grupės „Kreda“ pajamos sudarė 31,9 mln. eurų. Per 9 šių metų mėnesius grupės turtas pasiekė 670 mln. eurų, arba 27 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Per tris šių metų ketvirčius „Kreda“ grupės kredito unijos uždirbo 3,2 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. Paskolų portfelis, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, augo 17 proc., indėlių – 28 proc. „Kreda“ grupės kapitalas trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 58,4 mln. eurų – 12 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Kreda“ grupė, vienijanti 15 kredito unijų, trečiąjį 2025 metų ketvirtį išlaikė augimą visuose pagrindiniuose finansavimo segmentuose. Grupės pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 4,1 proc.…
„Luminor“ pristatė trečiojo 2025 m. ketvirčio veiklos rezultatus
„Luminor“ šiandien paskelbė 2025 metų trečiojo ketvirčio finansinius rezultatus. Per šį laikotarpį bankas nuosekliai didino skolinimo apimtis privatiems klientams, verslui ir institucijoms, kartu užtikrindamas aukštą paskolų portfelio kokybę. Banko likvidumo ir kapitalo pozicijos išliko stiprios. Per ketvirtį „Luminor“ uždirbo 43,3 mln. eurų grynojo pelno, palyginti su 55 mln. eurų tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kaip ir tikėtasi, mažesnės palūkanų normos sumažino bendrąsias veiklos pajamas, o bendrosios veiklos sąnaudos nežymiai padidėjo. Banko grynoji palūkanų marža sudarė 2,72 %, išlaidų ir pajamų santykis – 60,2 %, o metinė kapitalo grąža siekė 14,6 %, darant prielaidą, kad banko 1 lygio nuosavo kapitalo rodiklis sudarė 15 procentų. „Luminor“ išlaikė stiprias likvidumo ir kapitalo pakankamumo…
Nuo lauko – iki bandelės: kaip grūdai iš ūkių Lietuvoje atsiduria pasaulinėje rinkoje?
Atsižvelgiant į klimato situaciją, kasmet Lietuvoje užauginama apie 7–8 mln. tonų javų, daugiausia – kviečių, kurių maždaug 70 proc. yra eksportuojama į užsienio šalis. Tačiau tam, kad šie grūdai iš elevatorių Lietuvoje išvyktų į kitas valstybes, reikia atlikti nemažai veiksmų. Į kokias šalis iškeliauja lietuviški grūdai ir kaip vyksta grūdų prekyba, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. Kaip pasakoja „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis, vien per pastarąjį dešimtmetį šalies eksporto rinkos itin pasikeitė. Anot jo, šiuos pokyčius labiausiai nulėmė geopolitiniai įvykiai ir konkurencinė situacija. „Anksčiau mūsų pagrindinės eksporto rinkos buvo Iranas ir Saudo Arabija. Tačiau dėl politinės situacijos nebegalime eksportuoti grūdų į Iraną, o Saudo Arabijos rinką užplūdo kviečiai…
Skaylink grupę įsigijo Vodafone
Europos privataus kapitalo fondas Waterland Private Equity pardavė savo kontrolinį Cloud ir skaitmeninės transformacijos lyderės Skaylink akcijų paketą Vodafone. Pranešimas žiniasklaidai Europos privataus kapitalo fondas Waterland Private Equity pardavė savo kontrolinį Cloud ir skaitmeninės transformacijos lyderėsSkaylink akcijų paketą Vodafone. Taip Vodafone strategiškai stiprina savo verslo paslaugų spektrą integruojant IT, Cloud, DevOps kompetencijas. Per penkerius metus, bendradarbiaujant su Waterland, Skaylink augo ir įsitvirtino Vokietijos ir Europos rinkose kaip viena pirmaujančių Cloud paslaugų tiekėjų. Sandoris su Vodafone žymi naują Skaylink plėtros etapą, kuomet bus susitelkta į Vodafone, kaip globalaus telekomunikacijų tiekėjo ir Skaylink, kaip valdomų IT, Cloud, DevOps sprendimų lyderio tarpusavio veiklos sinergiją verslui ir klientams. Šiandien Skaylink – vienas pirmaujančių valdomų…
Nuostolius dėl balionų patyrę Lietuvos oro uostai telkia partnerius teisinei kovai
Lietuvos oro uostai (LTOU) pradeda pasirengimą teisiniam procesui, kurio tikslas – apginti savo ir partnerių interesus. Kol kas dėl balionų iš Baltarusijos patirti nuostoliai nėra apibrėžti, tačiau akivaizdu, kad padaryta reikšminga tiesioginė ir netiesioginė žala valstybei, keleiviams, Lietuvos oro uostams, oro bendrovėms ir kitiems partneriams. „Svarbiausia – keleivių ir gyventojų saugumas. Privalome aiškiai parodyti, kad bet kokie priešiški, nusikalstami bandymai trikdyti mūsų oro erdvę nebus toleruojami. Siekiame griežčiausios atsakomybės visiems, prisidėjusiems prie Lietuvos oro erdvės ir keleivių saugumo sutrikdymo“, – teigia susisiekimo ministras Juras Taminskas. Oro uostai laikosi pozicijos, kad valstybei ir visam aviacijos sektoriui priešiška veikla turi būti įvertinta griežtai ir kontrabandą organizuojantiems nusikaltėliams pritaikyta atitinkama atsakomybė. „Saugumas yra…
Tyrimas: pensijų fondų pinigus investuos į būstą ir sveikatą
Iš antros pakopos pensijų fondų programos nuo kitų metų planuoja pasitraukti apie 38 proc. kaupiančių jos dalyvių, o dauguma jų atsiimtus pinigus panaudos sveikatai arba gydymui, būsto pirkimui ar remontui, esamų įsipareigojimų padengimui bei įvairioms asmeninėms reikmėms. Tokias tendencijas atskleidė tyrimų ir rinkodaros konsultacijų įmonės „Hubel“ atlikta beveik 600 respondentų reprezentatyvi apklausa. Naujausios apklausos rezultatai atitinka viešojoje erdvėje pastaraisiais metais skelbiamą 30-60 proc. iš antros pakopos planuojančių pasitraukti gyventojų dalį, o dalis atsakymų leidžia geriau susipažinti su planuojamų atsiimti pinigų ateitimi. Tyrimo duomenimis, daugiausia (16 proc. respondentų) atsiimtas lėšas panaudos sveikatai arba gydymui. Dar 12 proc. nurodė šiuos pinigus skirsiantys „asmeninėms reikmėms“, 11 proc. juos panaudos esamoms skoloms ar įsipareigojimams…
Seimo Europos reikalų komitetas: Europos auditoriai perspėja – didėjanti ES skolos našta gali paveikti ateities ES biudžetus
2025 m. spalio 30 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Lietuvos deleguotoji Europos Audito Rūmų (EAR) narė Laima Andrikienė, pristatydama 2024 m. finansinių metų Europos Sąjungos biudžeto vykdymo ataskaitą Seimo Europos reikalų komitetui pažymėjo, kad klaidų, darančių įtaką ES išlaidoms, lygis sumažėjo iki 3,6 proc., palyginti su 5,6 proc. 2023 m. Tai sudarė 6 mlrd. eurų ES biudžeto išlaidų, patirtų nustačius ES arba nacionalinių teisės aktų pažeidimus. Šių klaidų lygis išlieka reikšmingas ir gana paplitęs, todėl jau šeštus metus iš eilės Europos auditoriai pateikė neigiamą nuomonę dėl ES išlaidų. Dažniausiai problemos kyla dėl netinkamų projektų finansavimo ir viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų. Metinėje…
25 metų sukaktį švenčianti įmonė plečia savo gamybinį miestelį už Liepkalnio
Vilniaus pietinė dalis sparčiai keičiasi – už Liepkalnio viena po kitos kuriasi gamybos ir logistikos įmonės. Čia jau formuojasi pramonės ašis, tampanti naujuoju sostinės verslo magnetu. Dar 2020-aisiais lietuviška komercinės šaldymo įrangos gamintoja FREOR LT čia atidarė naują gamyklą, kurios plotas siekia 20 tūkst. kv. metrų. Tačiau tuo įmonė neapsiribojo ir šalia pirmosios gamyklos jau įpusėjo dar vienos gamyklos statybas, kuri įgyvendins nuo pat pradžių turėtą FREOR miestelio viziją. 25 metus gyvuojanti įmonė FREOR – lietuviškas vardas, apie kurį žino ne kiekvienas Šiemet 25-ąjį gimtadienį mininti FREOR gamina energetiškai efektyvius ir gamtai draugiškus komercinius šaldymo sprendimus, kuriuos eksportuoja į beveik 60 pasaulio šalių. Įmonės produkcija gerai žinoma ne tik Europoje…
