„Sodros“ duomenimis, kas penktas Lietuvoje dirbantis asmuo uždirba 1 525–2 420 eurų į rankas. Nors daugelis finansinį stabilumą pirmiausia sieja su dideliu atlyginimu, specialistai pabrėžia, kad kelias į finansinį saugumą grįstas visai kitais principais. Kasdieniai įpročiai – gebėjimas atsidėti dalį pajamų ir kontroliuoti išlaidas – turi kur kas didesnę reikšmę nei pajamų dydis, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai. Pirmiausia sumokėkite sau Iš pradžių reikia suprasti, kiek ir kur išleidžiate. Norint tiksliai nustatyti savo vidutines mėnesio išlaidas, patartina saugoti kvitus ir surinkti paskutinių trijų mėnesių banko sąskaitų bei kredito kortelių išrašus. Padalinkite bendrą išlaidų sumą iš trijų, kad pamatytumėte, kiek vidutiniškai išleidžiate per mėnesį. Sudarydami bendrų išlaidų ataskaitą, suskirstykite jas į kategorijas, pavyzdžiui: pagrindiniai…
3,2 mln. eurų investicija: gamykla paleido naują ekologiško vaikų maisto liniją
Lietuviško kūdikių ir vaikų maisto gamybos pramonėje – reikšmingas įvykis. Kėdainių konservų fabrikas, valdantis pirmą lietuvišką kūdikių maisto prekės ženklą „Marmaluzi“, oficialiai paleido naują ekologiško vaikų maisto gamybos liniją.Daugiau kaip 3,2 mln. eurų siekiančios investicijos suteikė galimybes ne tik moderniai plėtoti šią produktų kategoriją Lietuvos bei pasaulio rinkose, bet ir atverti naują – funkcinio maisto – nišą šalyje. Tarp svečių – ir mažieji degustatoriai Naujos vaikams skirto maisto gamybos linijos atidarymo dieną Kėdainių konservų fabrikas šventė ypatingai – išsaugodamas tokiai progai būtinus tradicinius oficialumus, kuriems nuotaikingos žaismės suteikė svečių būryje šurmuliavę mažieji „Marmaluzi“ produkcijos degustatoriai – įmonės darbuotojų atžalos, anūkai bei juos linksminę animatoriai. Iškilmingai perkirpus simbolinę atidarymo juostelę, svečiai buvo…
Nemokamos kompostavimo dėžės Kauno miesto individualių valdų gyventojams
Skatinant pirminį atliekų rūšiavimą ir kompostavimą, Kauno miesto gyventojai, turintys individualias valdas, gali nemokamai gauti kompostavimo dėžes. Tokiose dėžėse patogu tvarkyti buityje susidarančias biologines atliekas savo kieme, tausojant aplinką ir, kartu, gaunant vertingo komposto augalams tręšti. Kauno miesto savivaldybė, įgyvendindama ES direktyvų reikalavimus ir skatindama tvarumą, nuo gruodžio 1 d. individualių valdų savininkams neatlygintinai suteikia kompostavimo dėžes. Kompostines gyventojams dalina UAB „Kauno švara“. Kiekvienai valdai skiriama viena (840 litrų) kompostinė, pritaikyta ilgalaikiam naudojimui. „Kaunas skiria didelį dėmesį atliekų rūšiavimui. Per pastaruosius metus visame mieste įrengta daugiau nei 2 tūkstančiai konteinerių maisto ir virtuvės atliekų surinkimui daugiabučių kiemuose. Maisto atliekos nesudaro didelių kiekių, tačiau išmetamos kartu su kitomis jas stipriai užteršia,…
„Elektrum Lietuva“: praėjusią savaitę išaugus vėjo energijos gamybai, elektros kaina Lietuvoje mažėjo net 39 proc.
Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse smuko: Lietuvoje ir Latvijoje 39 proc., iki 79,61 Eur/MWh, o Estijoje 29 proc., iki 77,74 EUR/MWh. Vidutinės elektros energijos kainos Vokietijoje mažėjo 50 proc., iki 58,21 EUR/MWh, o Lenkijoje 23 proc. – iki 96,77 EUR/MWh. „Baltijos šalyse praėjusios savaitės elektros energijos kainos pokyčius lėmė net 71 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba. Tad vidutinė elektros kaina didmeninėje rinkoje mažėjo kone 40 proc. Tačiau saulės energijos gamyba, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo net 58 proc. Nepaisant svyruojančios gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, įvairių remontų, testų ir ribojimų, vietos elektrinės Lietuvoje užtikrino 90 proc. šalies elektros suvartojimo“, – sako energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ Komercijos…
Antropologas D. Daukšas: ekonominė migrantų integracija Norvegijoje yra sklandesnė nei kultūrinė ir socialinė
Lietuvių migrantų integracija Norvegijoje ekonominiu požiūriu dažnai yra sklandi, tačiau kultūriniu ir socialiniu lygmenimis pastebimi tam tikri trikdžiai. Šį reiškinį galima paaiškinti nagrinėjant, kaip Norvegijos visuomenės etninis klasifikacinis mąstymas ir patys migrantai konstruoja „savo“ ir „kito“ kategorijas. Skirtys ypač išryškėja krizinių situacijų metu, pavyzdžiui, per COVID-19 pandemiją. Apie visa tai ciklo „Krizių iššūkiai“ paskaitoje kalbėjo antropologas, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus mokslo darbuotojas dr. Darius Daukšas. Mokslininkas nuo 2008 m. atlieka lauko tyrimus Norvegijoje, analizuodamas migrantų iš Lietuvos integraciją. Šiuo metu Norvegijoje gyvena apie 50 tūkstančių lietuvių, į šį skaičių įtraukiant ir lietuvių šeimoms Norvegijoje gimusius vaikus. Pasak mokslininko, patys lietuviai teigia save laikantys labiau priklausančiais norvegiškos visuomenės…
Teismas: Konkurencijos tarybos išvada buvo klaida – Capital apgynė savo reputaciją
Konkurencijos taryba, kaltinusi nekilnojamojo turto įmones karteliniu susitarimu, sulaukė griežtos teismo kritikos dėl paviršutiniško tyrimo, o „Capital“ vadovams tai buvo ilgas ir brangus kelias bandant įrodyti tiesą. Nors Regionų administracinis teismas panaikino „Capital Realty“ ir jos franšizės agentūroms skirtas baudas, pasitikėjimas institucija – tyrimų kokybe ir objektyvumu – gerokai susvyravo. Teismas konstatavo, kad vadinamosios kainų rekomendacijos buvo tik gairės, o ne draudžiamas susitarimas. Tuo tarpu Konkurencijos tarybos nutarimas, paremtas iš konteksto ištrauktomis frazėmis ir neįvertinus franšizės veiklos specifikos, – sukėlė ne tik finansinį, bet ir reputacinį smūgį. „Capital Realty“ vadovas Dmitrij Semionov sako, kad tyrimas prasidėjo tarsi iš niekur ir nuo geranoriško LNTAA kreipimosi į Konkurencijos tarybą dėl etikos kodekso…
Ką reiškia skirtingi pranešimai prieš atliekant bankinį pervedimą?
Nuo spalio 5 d. bankai ir kredito unijos įdiegė papildomą saugumo priemonę, skirtą padidinti bankinių pervedimų patikimumą. Dabar, atliekant pervedimus į bet kurią euro zonos šalį, sistema automatiškai tikrina, ar įvestas mokėjimo gavėjo vardas sutampa su nurodytu sąskaitos numeriu (IBAN) ir pateikia atitinkamus pranešimus. Ką reiškia kiekvienas iš jų, pasakoja „Luminor” banko Lėšų valdymo produktų vadovė Veslava Aganauskė. Dauguma klientų prieš patvirtindami pervedimą internetu įprastai didžiausią dėmesį skirdavo sąskaitos numeriui. Tačiau nuo šiol būtina itin kruopščiai nurodyti ir gavėjo vardą ar pavadinimą, kadangi šių duomenų neatitikimai lemia įspėjimus elektroninėje bankininkystėje. „Gavėjo duomenų tikrinimas yra nemokama informacinė paslauga, kuri skirta užtikrinti, kad lėšos pasiektų adresatą. Matydami aiškų suvestos informacijos statusą, klientai…
Neužkibkite ant sukčių kabliuko: prisidengę draudiko vardu siūlo pelningą darbą
Ieškodami naujų būdų, kaip patekti į gyventojų sąskaitas ir išvilioti pinigų, sukčiai apsimeta realiomis verslo bendrovėmis ir jų vardu siūlo dirbti nuotoliu. Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose fiksuojama informacija, neva didžiausias šalies draudikas „Lietuvos draudimas“ siūlo darbą internetu, mokėdamas valandinius įkainius. Bendrovė atsiriboja nuo tokių pasiūlymų ir perspėja gyventojus neapsigauti – nepildyti jokių įsidarbinimo anketų ir nesuteikti asmeninės informacijos. „Lietuvos draudimo“ kibernetinės saugos vadovas Baltijos šalims Andrejus Mochovas pažymi, kad tai yra tipinė sukčių socialinės inžinerijos ataka. Pasak eksperto, prisidengus žinomos verslo įmonės vardu gyventojams socialiniuose tinkluose pateikiamas fiktyvus būdas užsidirbti papildomai: neprašoma turėti jokių kompetencijų, kandidatuoti gali visi norintys, neva už darbą atsiskaitoma tą pačią dieną. „Pirminiame sukčiavimo etape sukčiams…
Tyrimas: lietuviai parduotuvėse darbuotojų nori kaip patarėjų, ne skenerių
Nors parduotuvėse vis daugiau ekranų, sensorių ir savitarnos, pirkėjai vis dar nori žmogiško kontakto. „StrongPoint“ apsipirkimo įpročių tyrimas rodo, kad net 42 proc. lietuvių pripažįsta – jiems apsiperkant prireikia personalo pagalbos. Pasak Rimanto Mažulio, „StrongPoint“ vadovo Baltijos šalims, pirkėjai vis rečiau ieško tradicinio kasininko ir vis dažniau – žmogaus, kuris galėtų patarti. Ateities darbuotojas – ne skeneris, o konsultantas Remiantis 2025 m. liepos mėn. reprezentatyvaus „StrongPoint“ tyrimo duomenimis, didžiajai daliai pirkėjų Lietuvoje vienaip ar kitaip vis dar reikia darbuotojo pagalbos parduotuvėse. Keturi iš dešimties arba 42 proc. lietuvių darbuotojo reikia dažnai arba beveik kiekvieną kartą apsiperkant. Dar 27 proc. respondentų pagalbos prireikia „kartais“ ir tik nedidelė dalis, 7 proc. apklaustųjų,…
Tyrimas: investuojantys lietuviai dažniau galvoja apie trumpalaikius tikslus nei apie užtikrintą ateitį
Investuojantys Lietuvos gyventojai labiau orientuojasi į trumpalaikius finansinius tikslus, o dažniausiai per mėnesį įdarbina iki 100 eurų. „Artea“ banko iniciatyva atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė (56 proc.) investuojančių lietuvių tai daro siekdami gauti papildomų pajamų prie pagrindinio uždarbio. Visgi ekspertai sako, kad investuojant verta galvoti ne apie sprinto, o maratono distanciją. Su tikslu sukaupti pensijai investuoja 45 proc. investuojančių šalies gyventojų, penktadalio (18 proc.) siekis yra būstas, o 14 proc. – automobilis. Dar 13 proc. investuodami siekia uždirbti vaikų studijoms, o 6 proc. – skolų padengimui. Kitokius neįvardintus tikslus nurodė dešimtadalis. „Dar 2023 m. didžiausia dalis (56 proc.) investuojančių gyventojų siekė pasirūpinti finansiškai saugesne senatve. Pernai ši dalis…
