Už valstybinės reikšmės kelių plėtrą ir priežiūrą atsakinga bendrovė „Via Lietuva“ praneša, kad šiuo metu Lietuvoje tvarkoma daugiau nei 90 km magistralinių, krašto bei rajoninių kelių. Be to, dabar vykdomi arba netrukus prasidės viešieji pirkimai bei rangos darbai dėl daugiau nei 130 km kelių – įskaitant žvyrkelių asfaltavimą bei kelių paprastąjį ar kapitalinį remontą. „Rūpinamės ne tik pagrindinėmis magistralėmis, bet ir patogiu susisiekimu regionuose – tais keliais, kuriais kasdien važiuojama į darbą, mokyklas ar gydymo įstaigas. Šiemet didelis dėmesys skiriamas ir žvyrkelių asfaltavimui – tam numatyta papildomi 20 mln. eurų. Suprantame, kad geras susisiekimas svarbus kiekvienai bendruomenei, todėl darbai vyks praktiškai visoje Lietuvoje“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. „Via…
Motyvacija – kovos su finansiniais nusikaltimais variklis: pinigų plovimo prevencijos ekspertai aptaria šiandienos iššūkius
Šiandien Vilniuje daugiau kaip 500 profesionalų Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ir Lietuvos banko konferencijoje „Motyvacijos galia kovojant su pinigų plovimu“ („Unlocking the Power of Motivation in AML“) įvairiais pjūviais aptars kovą su pinigų plovimu ir sukčiavimu bei ateities iššūkius. „Sparčiai kintančiame pasaulyje nusprendėme atkreipti dėmesį į nematomą, bet itin svarbią jėgą kovoje su pinigų plovimu – motyvaciją. Kasdien viešojo ir privačiojo sektorių atstovai rodo atsidavimą, atsakomybę ir kryptingumą. Jie atskleidžia pinigų plovimo schemas, sankcijų vengimo modelius, valdo geopolitinę riziką vadovaudamiesi vertybėmis – skaidrumu, pasitikėjimu ir sąžiningumu, todėl svarbu ir toliau skatinti ekspertų dalijimąsi žiniomis ir tarpusavio dialogą“, – konferencijos temos aktualumą pabrėžia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė…
Žemės ūkio paskirties sklypų kainos Lietuvoje per 10 metų dvigubėjo: prisidėjo stambieji ūkininkai
Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Neseniai paskelbti Registrų centro duomenys apie žemės ūkio paskirties žemės kainas atskleidžia įdomių dėsningumų – nuo 2015 m. tokių sklypų kaina padidėjo 99,82 proc. Ne kiekvienas fondas gali parodyti panašią grąžą per tą patį laikotarpį. Žemės ūkio paskirties žemės kainų mediana Lietuvoje prieš 10 metų buvo 2227 eurai už hektarą, o 2025 m. hektaro kaina jau buvo 4450 eurų. Verta pastebėti, kad tai – kainų mediana, o vidurkiai – dar didesni. Registrų centro ir Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, dar 2023 m. ariamos žemės vidutinė kaina Kauno rajone siekė 7123 eurus, o Pasvalio rajone – net 8301 eurus, tačiau mediana – žemesnė, kadangi…
Lietuva – brangiausia Europoje šalis paprastam žmogui
Šalies valdantieji giriasi, kokią gerą mokesčių reformą sugalvojo. Tačiau iš esmės ji nieko nelemia. Lietuva kaip ir anksčiau, taip ir dabar išlieka brangiausia šalimi Europos Sąjungoje paprastiems mirtingiesiems – čia lengviausia uždirbti atlyginimą tik tiems, kurie uždirba labai daug. Nori uždirbti tūkstantį – valstybei sumokėk pusę tiek Tūkstantis eurų „į rankas“ – nėra toks jau didelis atlyginimas. Tačiau tam, kad tiek gautumėt, valstybė pasiima dar 470 eurų mokesčių. Tiek daug nemoka nei viena šalis Europos Sąjungoje. Po mokesčių reformos nuo kitų metų valstybei teks mokėti „ženkliai” mažiau – 420 eurų ir Lietuva vis tiek išliks brangiausia ES šalimi. Arčiausiai Lietuvos šiuo atžvilgiu yra tik kaimynai – latviai ir…
2025 m. pirmąjį ketvirtį Baltijos šalyse daugiausia naujų automobilių įregistruota Lietuvoje
Remiantis transporto rinkos statistika, 2025 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje įregistruotų automobilių skaičius siekė 10 046. Lyginant su praėjusių, 2024 metų pirmuoju ketvirčiu, naujų automobilių registracijų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei 35 proc. Vaidas Žagūnis, „Citadele leasing“ valdybos narys, teigia, kad šiemet, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais, automobilių pirkėjų aktyvumas Lietuvoje auga, tačiau, atsižvelgiant į tendencijas visoje Europos Sąjungoje – automobilių rinka ateityje gali sulėtėti. Tarp automobilių pirkėjų – lizingo būdas išlieka populiariausias Pirmąjį šių metų ketvirtį, lizingu buvo įsigyta 5147 automobiliai, kas sudaro 51 proc. visų naujai įregistruotų lengvųjų automobilių Lietuvoje. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024-aisiais, lizingu buvo įsigyta 5 proc. mažiau automobilių, tačiau bendrai pirkėjų aktyvumą galima…
Naujas etapas verslui: reikalavimas naudoti išmaniuosius kasos aparatus padės mažinti šešėlį
Nuo 2025 m. gegužės 1 d. visi verslai, kurie savo veikloje privalo naudoti kasos aparatus, turi teikti kvitų duomenis į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemį i.EKA. Pasak Rimanto Mažulio, išmaniųjų sprendimų įmonės „StrongPoint“ vadovo Baltijos šalims, tai reikšmingas žingsnis mažinant šešėlinę ekonomiką ir stiprinant valstybės saugumą, o naujovės diegimas nėra toks sudėtingas kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Priemonė sąžiningumui didinti „Kiekviena moderni valstybė siekia skaidrumo, o šiandienos geopolitinėje realybėje Lietuvai ypač svarbus kiekvienas į biudžetą surinktas euras. Juk be saugumo prasmę praranda ne tik naujai nutiesti keliai ar atnaujintos mokyklos – tampame pažeidžiami visi. Todėl išmanieji kasos aparatai – tai ne tik dar vienas technologinis…
Sulaužyti akiniai: kokiais atvejais gali padėti draudimas
Beveik kas antras Lietuvos gyventojas kasdien dėvi korekcinius akinius. Ne paslaptis, kad akiniai šiais laikais gali kainuoti nemenkas sumas. Deja, akinių savininkai neišvengia netikėtumų, kai akiniai sulūžta, sudūžta ar visai prarandami. Kada tokiais atvejais gali padėti draudimas? Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenys rodo, kad per pastaruosius dvejus metus buvo išmokėta daugiau nei 130 tūkstančių eurų žaloms, susijusioms su sugadintais, pamestais ar pavogtais akiniais. Vidutinė tokio tipo žala siekia apie 200–300 eurų, o brangiausiai kainavo apgadinti virtualios realybės akiniai. „Nors akiniai ne visuomet yra pagrindinis sugadintas daiktas, jie dažnai minimi tarp kitų apgadintų ar prarastų asmeninių daiktų. Turint draudimą, kuris kompensuoja prarastus asmeninius daiktus, už sulūžusius ar dingusius akinius taip pat yra…
Žygimantas Mauricas. Rinka išgyvena renesansą ar tik laikiną šuolį?
Komentuoja „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka šiemet demonstruoja įspūdingą gyvybingumą – per pirmus keturis šių metų mėnesius fiksuojamas NT įsigijimo sandorių aktyvumo šuolis, o būsto kainos vėl pradėjo kopti į viršų. Jei šios tendencijos tęsis – šiais metais gali būti šturmuojamos Lietuvos gyvenamojo būsto rinkos aktyvumo aukštumos. Šiuo metu Lietuvos NT rinkoje yra stebimas „suspaustos spyruoklės efektas“. 2022 metais prasidėjusi Rusijos karinė invazija Ukrainoje, šoktelėjusios energetinių bei kitų prekių kainos, pakilusios palūkanų normos bei sumenkę gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų augimo buvo atšaldę dalies gyventojų norą įsigyti būstą, tad NT rinką buvo apėmęs sąstingis. Visgi šiandien matome, jog ši spyruoklė pamažu atsileidžia – palūkanos…
Kad mieste tilptume visi: „Wolt“ pradeda saugaus eismo kampaniją
Miesto eismas – tai ne tik judėjimas. Tai bendras srautas, kuriame kasdien susitinka skirtingi eismo dalyviai: pėstieji, dviratininkai, vairuotojai, kurjeriai, kurių maršrutai kertasi tose pačiose gatvėse. Šiltuoju metų laiku – pavasarį ir vasarą – šis judėjimas tampa dar intensyvesnis: miestuose padaugėja mikro-judumo priemonių – dviračių, elektrinių paspirtukų, e-dviračių. Siekiant prisidėti prie saugaus eismo kultūros Lietuvoje ir nuosekliai informuoti kurjerius apie būtinybę visuomet būti atidiems, technologijų įmonė „Wolt“ inicijuoja saugaus eismo kampaniją, kuria siekia priminti kurjeriams-partneriams, kad saugumas kelyje – tai ne pasirinkimas, o būtinybė. Kampanijos tikslas – ne moralizuoti, o įgalinti. Tai – praktinis kvietimas sustoti, įsivertinti savo įpročius ir suprasti, kad net mažas neatidumas gali turėti didelių pasekmių. Nors…
Įmonės šventė: kur baigiasi linksmybės ir prasideda mokesčiai?
Vasaros šventė – puiki priemonė pagerinti santykius įmonėje, didinti motyvaciją. Bet darbuotojų pramogos gali tapti mokestiniu galvos skausmu. Buhalterės.lt ekspertai dalijasi, kurios šventės dalys yra apmokestinamos. Dažniausiai tokie renginiai turi kelias dalis: mokymų, pramoginę bei darbuotojų apdovanojimų. „Verslininkai nustemba, kad renginio išlaidos gali būti apmokestinamos. Viskas priklauso nuo to, ar išlaidos naudą teikia visiems, ar konkrečiam darbuotojui. Komandinio darbo stiprinimo ar kvalifikacijos kėlimo išlaidos gali būti atskaitomos. Pavyzdžiui, seminarų, salių nuomos ar inventoriaus įsigijimo. Asmeninė nauda apmokestinama keliais mokesčiais“, – sako Anželika Stalmačonokienė, „Buhalterės.lt“ vyr. buhalterė. Kokie mokesčiai taikomi? Jeigu išlaidas sudėtinga priskirti konkrečiam asmeniui – pavyzdžiui, vaišės, koncertas ar vedėjo paslaugos – GPM mokėti nereikia. „Kitaip, kai darbuotojas gauna…
