Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Prezidentūros Kolonų salėje pasveikino Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) metų apdovanojimų laureatus ir dalyvius. „Šiandien Jūs rodote kelią: esate pavyzdys, kad net ir sudėtingomis sąlygomis galima pasiekti aukštus eksporto rezultatus, diegti inovacijas bei kurti darbo vietas. Ir toliau drąsiai, veržliai ir su didžiausiu polėkiu tęskite pradėtus darbus. Lietuvos valstybė bus šalia, pasirengusi padėti“, – sakė šalies vadovas. Prezidentas pabrėžė, kad LPPARA metų apdovanojimai išreiškia aukščiausią pagarbą Lietuvos ekonominės jėgos ir reputacijos kūrėjams, dedantiems pastangas, kad Lietuvos prekės ženklas būtų siejamas su inovacijomis, kokybe ir atsakomybe. „Valstybės ir verslo partnerystė visada buvo viena stipriausių mūsų laisvės ir klestėjimo atramų. Ir būtent Lietuvos…
Seimas svarstys Gedimino Šimkaus kandidatūrą į Lietuvos banko valdybos pirmininkus
Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius Seimui pristatė Gedimino Šimkaus kandidatūrą į Lietuvos banko valdybos pirmininkus (nutarimo „Dėl Gedimino Šimkaus skyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku“ projektas Nr. XVP-1288. „Vertindamas teikiamą kandidatūrą į Lietuvos banko valdybos pirmininko poziciją, Prezidentas atsižvelgė į keletą kriterijų: kandidato rezultatyvumo istorija ir programa ateičiai, ekonomikos žinios ir jų taikymas, iniciatyvumas ir lyderystė. Ponas Šimkus turi didelę patirtį centrinėje bankininkystėje, puikias ekonomikos žinias, kurias pasitelkė vykdydamas Lietuvos banko pirmininko pareigas pirmojoje kadencijoje“, – šalies vadovo poziciją išsakė V. Augustinavičius. Vyriausiasis patarėjas taip pat atskleidė, kad, Prezidento nuomone, svarbu ir gebėti visuomenei suprantamai paaiškinti tiek centrinio banko veiklą, bendrus euro zonos sprendimus, tiek ir nacionalinius Lietuvos…
Finansų viceministras J. Kizenevič Londone pristatys bankininkystės, draudimo ir finansinių technologijų plėtros galimybes Lietuvoje
Finansų viceministras Januš Kizenevič kovo 17-20 dienomis lankysis Londone, kur dalyvaus dviejuose aukšto lygio renginiuose, skirtuose esamiems ir būsimiems investuotojams bankininkystės, finansinių technologijų ir draudimo srityse. Vizito metu viceministras taip pat susitiks su įvairių tarptautinių kompanijų atstovais. Viceministras J. Kizenevič sakys sveikinimo kalbą „Lithuania – UK Fintech Bridge“ renginyje, kur Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų įmonėms pristatys Lietuvą kaip vietą, kurioje jos gali plėsti veiklą ir augti visoje Europos Sąjungos rinkoje. Konferencijoje „Insurtech Insights“ viceministras dalyvaus diskusijoje „Risk Transfer and Alternative Capital: Leveraging Innovation for Enhanced Market Stability“, kurioje diskutuos apie kapitalo rinkų ir draudimo sektoriaus sinergiją. „Lietuvos draudimo rinka išlaiko stabilią augimo trajektoriją, kurią labiausiai skatina didėjanti ne gyvybės (ypač…
Ar 300 metrų Lietuvai gali kainuoti milijardą?
Seimas artimiausiu metu gali imtis Žemės gelmių įstatymo pataisų, kuriomis siūloma nustatyti 300 metrų atstumą tarp karjerų ir gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip siekis pasirūpinti aplinka ir gyventojais, toks sprendimas gali turėti reikšmingų ekonominių pasekmių. Įtvirtinus šį reguliavimą, galimybės naudoti šalies naudingąsias iškasenas būtų smarkiai suvaržytos. Poveikis šalies ekonomikai galėtų būti matuojamas ne vienu šimtu milijonų eurų. Išteklių išgavimo vieta – geologinė duotybė Žemės gelmės yra valstybės nuosavybė. Jose glūdinčios naudingosios iškasenos – itin ribotas nacionalinis turtas. Jų telkiniai sudaro vos kelis procentus Lietuvos teritorijos ir aptinkami tik tam tikrose vietose. Todėl racionalus jų naudojimas yra viešasis interesas. Kitaip nei daugelyje kitų veiklos…
VERT suderinus naujus Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalo taisyklių pakeitimus, projektuojama terminalo veikla iki 2044 m.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šiandien posėdyje suderino energetikos bendrovės „KN Energies“ Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) Klaipėdoje taisyklių pakeitimus. Šie pakeitimai nustato ilgalaikio pajėgumų paskirstymo ir ilgalaikių sutarčių sudarymo sąlygas iki 2044 metų. Pakeitimais taip pat įtvirtinama aukciono principu vykdoma pajėgumų paskirstymo tvarka. VERT suderintais taisyklių pakeitimais nustatyta ilgalaikių SGD išdujinimo pajėgumų skyrimo 2033–2044 m. laikotarpiui tvarka. Šiuo laikotarpiu numatyta paskirstyti 28 TWh pajėgumų, suskirstytų į 7 vienodo dydžio paketus po 4 TWh per kiekvienus SGD metus. Pasak VERT nario Karolio Januševičiaus, šie taisyklių pakeitimai – tai svarbus pokytis SGD terminalo pajėgumų skirstymo sistemoje. „Šiais pakeitimais naudojimosi SGD terminalu taisyklėse įtvirtinamas struktūruotas ilgalaikių pajėgumų paskirstymo mechanizmas su premijų…
Prezidentas teikia Seimui G. Šimkaus kandidatūrą į Lietuvos banko valdybos pirmininkus
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija ir Lietuvos banko įstatymu, pirmadienį pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui skirti Gediminą Šimkų Lietuvos banko valdybos pirmininku penkerių metų kadencijai. „Pirmąją kadenciją vadovaudamas Lietuvos bankui, G. Šimkus ne tik sėkmingai pasitelkė savo patirtį centrinėje bankininkystėje, puikų ekonomikos procesų išmanymą, finansų sektoriaus žinias, bet ir pademonstravo savo valstybišką mąstymą, išsamiai ir suprantamai paaiškino visuomenei euro zonos ir nacionalinius Lietuvos banko sprendimus“, – sakė šalies vadovas. Dabartinis Lietuvos banko valdybos pirmininkas 2002 m. baigė ekonomikos magistro studijas Vilniaus universitete. Nuo 2002 iki 2010 m. G. Šimkus dirbo Lietuvos banke – iš pradžių Kredito įstaigų priežiūros departamento Bankų finansinės veiklos vertinimo skyriuje, vėliau Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriuje.…
Jūratė Andriuškė: „Niekur kitur savęs nerealizuočiau taip, kaip inžinerijoje“
Inžinerija atskleidžia begalinį žmogaus potencialą, juk čia viskas kuriama nuo balto popieriaus lapo. Apie tai kalba ir „Adax“ – Panevėžio įmonės, kuriančios inovatyvius ir išmaniąja įranga valdomus įvairaus dizaino konvekcinius elektrinius šildytuvus, praktiškus rankšluosčių ir batų džiovintuvus – Kokybės ir procesų tobulinimo departamento vadovė Jūratė Andriuškė. Ką tikra panevėžietė mano apie inžineriją, pasirinktą profesiją ir gyvenimą šiame mieste? Jūrate, kodėl nusprendėte dirbti inžinerijos srityje? Inžinerinį išsilavinimą įgijau kaip antrą specialybę, tai buvo mano pasirinkimas. Baigusi vidurinę mokyklą įstojau į vadybą ir administravimą, teko dirbti ir labiau visuomenei „priimtiną“, kaip moteriai, administracinį darbą finansų ir apskaitos srityje, tačiau supratau, kad jis – ne man. Visada traukė konkretesnė sritis. Kita vertus, niekur…
Energetikos krizė – vėl neišvengiama?
Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Déjà vu, išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „jau matyta“ – kai įvykiai ar potyriai kartojasi. Praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams po Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos sukeltos energetikos krizės Europoje, situacija ir vėl stebėtinai panaši. Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kito šildymo sezono, diskusijos dėl subsidijų bei baimė dėl laukiančios infliacijos – puikiai tiktų ir 2022 metų situacijai apibūdinti. Ar ir vėl susidursime su energetine krize ir kokių sprendimų turime imtis? Priklausomybė niekur nedingo Naftos kainoms pakilus daugiau nei trečdaliu, dujoms – 60 proc., poveikis pamažu persiduoda ir per tiekimo grandines į kitų prekių bei paslaugų kainas. Neabejojama,…
Matome, bet nereaguojame: ekspertė paaiškino, kodėl smurtas vis dar lieka nepastebėtas
Vis daugiau žmonių atpažįsta smurto artimoje aplinkoje požymius, tačiau ryžtas reaguoti į tokias situacijas vis dar išlieka ribotas. Pasak specializuotos pagalbos centro „Veda vidus“ vadovės, psichoterapeutės dr. Dalios Puidokienės, nors visuomenės jautrumas šiai problemai didėja, žmones vis dar stabdo abejonės, baimė suklysti ir nežinojimas, kaip tinkamai elgtis. „Visada sakome, kad smurtą pastebėję žmonės gali ir turėtų reaguoti – nesvarbu, ar tai pažįstami, ar visai nepažįstami žmonės. Tačiau realybėje dažnai atsiranda įvairių priežasčių, kurios sustabdo. Žmonės bijo suklysti, nežino, kur kreiptis, ar net nėra tikri, ar tai, ką matė ar girdėjo, iš tiesų buvo smurtas“, – sako dr. D. Puidokienė. Pasak jos, viena dažniausių priežasčių – smurto painiojimas su konfliktu. „Žmonės…
Lietuva stiprina skaitmeninį skydą: universitetai ir verslas kuria bendrą atsaką kibernetinėms grėsmėms
Kuo daugiau mūsų gyvenimo persikelia į skaitmeninę erdvę, tuo dažniau tenka susidurti ir su pavojais, tokiais kaip finansiniais sukčiavimais, nutekintais asmens duomenimis ar klaidinančia informacija socialiniuose tinkluose. Technologijos vystosi greitai, o kartu su jomis tobulėja ir piktadarių metodai, tad reaguoti privalu greitai, visos šalies mastu. Atsaką šioms grėsmėms kuria Kauno technologijos universiteto (KTU) suburtas konsorciumas projekte „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“. Projektą inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o įgyvendinimą koordinuoja Inovacijų agentūra. Projektas prisideda prie platesnio Lietuvos tikslo stiprinti nacionalinį kibernetinį atsparumą, didinti technologinį savarankiškumą ir kurti sprendimus, kurie būtų aktualūs ne tik šiandienos, bet ir ateities skaitmeninėms grėsmėms. Šios misijos…
