Sugiharos namų muziejus Kaune, įsikūręs autentiškame tarpukario pastate Vaižganto gatvėje, kuriame 1939–1940 metais veikė Japonijos konsulatas.  Muziejus ne tik atkuria to laikotarpio dvasią, bet ir veikia kaip tarptautinis kultūrinės diplomatijos centras. Vietoje, kur Japonijos diplomatas Čiunė Sugihara išdavė „gyvybės vizas“ tūkstančiams žydų pabėgėlių, įgyvendinamas antrasis moderniavimo etapas – bus atnaujintos iki šiol nenaudotos pastato erdvės, jose atsiras ekspozicijos tęsinys, biblioteka bei darbo ir tyrimų vietos. Daugiau galimybių lankytojams ir edukacijai Projektą įgyvendina VšĮ Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“, pasitelkdamas ILTE finansavimą – paskolą „Paveldas“, skirtą kultūros paveldo objektų atnaujinimui, pritaikymui šiuolaikinės visuomenės poreikiams ir darnaus turizmo vystymui. Fondo direktorė ir valdybos narė Jurgita Garbaravičienė sako, kad šis muziejaus atsinaujinimas tęsia…

Pagalba konkretiems žmonėms nelaimės akivaizdoje išlieka pagrindiniu lietuvių aukojimo varikliu – rodo 2025 metų aukojimo portalo Aukok.lt duomenys. Kartu pastebimos ir kitos aukojimo tendencijos: auga verslo įsitraukimas bei formuojasi reguliaraus, tvaresnio aukojimo kultūra. Šventinis dosnumo pikas  Portalo duomenimis, aukojimas Lietuvoje vis dar glaudžiai susijęs su šventėmis. Žmonės gerokai dažniau linkę aukoti prieš Kalėdas ir Velykas. 2025-aisiais dosniausiu mėnesiu tapo gruodis – per jį paaukota 144,5 tūkst. eurų. Palyginimui, lapkritį surinkta 51 tūkst. eurų, o rugsėjį ir spalį – po 17 tūkst. eurų. Vien per gruodį atlikta 4,5 tūkst. aukojimų, iš jų 2,8 tūkst. – unikalūs.  Bendra aukojimų suma praėjusiais metais siekė 580 tūkst. eurų, žmonės aukojo 18,3 tūkst. kartų. Vidutinė…

Artėjant stipriems šalčiams ir keičiantis ugdymo organizavimui mokyklose, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kokias galimybes ir teises turi darbuotojai, auginantys vaikus. Darbuotojams, turintiems vaikų, teisės aktai numato papildomas garantijas, o darbdaviai turi užtikrinti galimybę lanksčiai organizuoti darbą susiklosčius šeiminėms aplinkybėms. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad esant –20 °C ar žemesnei temperatūrai į mokyklą gali neiti 1–4 klasių mokiniai, o esant –25 °C ar žemesnei temperatūrai – visų kitų klasių mokiniai. Tokiais atvejais rekomenduojama organizuoti nuotolinį ugdymą (daugiau informacijos – Ministerijos interneto svetainėje). Darbuotojų, auginančių vaikus, teisės VDI atkreipia dėmesį, kad darbdaviai, organizuodami darbą, privalo atsižvelgti į darbuotojų asmenines aplinkybes ir sudaryti galimybes derinti darbą su vaikų priežiūra. Jei dėl…

Trečiasis sausio pirmadienis dažnai vadinamas Mėlynuoju pirmadieniu (angl. Blue Monday) – diena, kuri laikoma liūdniausia metuose. Tačiau iš tiesų daugelis žmonių pripažįsta, kad emociškai sudėtingas būna ne vienas pirmadienis, o visas tamsusis laikotarpis – metas, kai po švenčių dažnai jaučiame nuovargį, motyvacijos stygių ir finansinį spaudimą.Apie tai, kaip pasirūpinti savo emocine ir finansine gerove, pasakoja „Luminor” banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Sausio mėnesį daugelis žmonių iš tiesų gali jausti „sausio liūdesį”. Tam įtakos turi trumpesnės dienos, mažesnis fizinis aktyvumas, grįžimas į pošventinę kasdienybę, o neretam – ir diržų susiveržimas po išlaidų kupino gruodžio. Tokiu metu emocinė savijauta neretai paveikia daugelį kasdienių žingsnių, taip pat ir finansinių, sako A. Mincienė. Emocijos…

Daugelis Lietuvos įmonių šiandien turi strategijas, tačiau nedaugelis vadovų tiki, kad jos padės pasiekti daugiau. Strategija formaliai egzistuoja, bet kasdienius sprendimus vis dažniau nulemia spaudimas „čia ir dabar“. Todėl prioritetai nuolat keičiasi, svarbiausi darbai lieka nepadaryti, o vadovų komandos vis dažniau jaučia, kad daro per daug ir kartu ne tai, kas svarbiausia. Dirbant su skirtingomis organizacijomis, nuo mažų įmonių iki didelių institucijų, nuo privataus iki viešojo sektoriaus, ryškėja vienas pasikartojantis motyvas: strategija vis rečiau tampa sprendimų atskaitos tašku. Ir tai nebėra smulkmena – tai tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl organizacijos augimas užstringa. Tokį „strategijos ir realybės“ atotrūkį ilgą laiką buvo galima užmaskuoti. Kai aplinka stabilesnė, net ir miglota kryptis dažnai…

Aiškus prioritetų nusistatymas, darbo aplinkoje yra esminė taisyklė, siekiant rezultatų. Tačiau šiandien darbuotojai vis dažniau susiduria su situacija, kuomet visoms užduotims yra priskiriamas vienodas svarbos bei skubumo lygis. Specialistas Lukas Kulikauskas-Maršantas atkreipia dėmesį, kad ilgainiui ši tendencija slopina komandos gebėjimą kurti pridėtinę vertę: „Tokioje situacijoje kenčia darbuotojo autonomija, jis nustoja kurti vertę ir tampa tiesiog gaisrų gesintoju“.  „Mostai“ organizacijos vadovas ir komandų ugdymo ekspertas Lukas Kulikauskas-Maršantas teigia, jog darbuotojai vis dažniau atsiduria aplinkoje, kurioje kiekviena užduotis įvardijama kaip prioritetas. Jo teigimu, toks komandinio darbo paradoksas, kuomet per didelis prioritetų kiekis iškraipo darbų vertinimą, formuoja klaidingas interpretacijas apie komandos kompetenciją ir mažina efektyvumą – tolina darbuotojų motyvaciją ir kelia konkurenciją darbe.…

Daugiau nei ketvirtadaliui Lietuvos gyventojų (27 proc.) virtuvė yra namų centras, o dar 40 proc. linkę sutikti su teiginiu, kad „gyvenimas verda virtuvėje“, rodo naujausia apklausa. Tačiau augant energijos išlaidoms vis daugiau namų ūkių ieško paprastų būdų sumažinti energijos suvartojimą gaminant. Ekspertai pabrėžia, kad realus sutaupymas atsiranda ne tik dėl efektyvių buitinių prietaisų, bet ir dėl nuoseklių kasdienių įpročių, teigiama IKEA pranešime žiniasklaidai.  Apklausa rodo, kad daugiau nei kas antras Lietuvos gyventojas (54 proc.) namuose gamina maistą kasdien. Be to, 42 proc. teigia, kad visa šeima kiekvieną vakarą susirenka virtuvėje po dienos veiklų pabūti kartu. Tai reiškia, kad net ir nedideli energiją taupantys virtuvės sprendimai gali turėti apčiuopiamą poveikį mažinant mėnesines išlaidas.  „Žinoma, kiekvieno namų ūkio…

Tarp Lietuvos verslininkų vis dar gaji nuomonė, kad jei įmonė neturi pastatų ar žemės – ji negaus ir paskolos plėtrai.Tačiau „SME Bank“ ekspertai teigia, kad tai yra pasenęs mitas. Pasinaudojus specialiomis garantijomis, finansavimą šiandien galima gauti vertinant ne įmonės turtą, o jos idėją ir uždirbamus pinigus. „SME Bank“ Verslo bankininkystės vadovas Lukas Baškys pastebi, kad užstato trūkumas dažniausiai stabdo sparčiai augančias smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmones. Jos turi potencialo, bet neturi sukaupto nekilnojamojo turto, todėl plėtrą dažnai atideda geresniems laikams. „Verslo bendruomenėje vis dar trūksta žinių apie tai, jog užstatas nebėra vienintelis kelias gauti finansavimą. Dalis įmonių nė nežino, kad pasinaudojusios bankų kartu su Europos investicijų fondu įgyvendinama finansavimo…

Ketvirtadienį, sausio 29 dieną,sukankalygiai 30 metų, kai orolinijųbendrovė „airBaltic“sujungėVilniųirRygą. ŠiandienBaltijosšaliųaviacijoslyderė „airBaltic“vykdoikiketuriųskrydžių per dieną tarp Lietuvos irLatvijossostinių, užtikrindamapatogųkelioniųplanavimąirgreitąsusisiekimą. „Per pastaruosius tris dešimtmečiusmūsųskrydžiaiiš Vilniaus Lietuvos keleiviamsužtikrinopatikimąirsklandųsusisiekimątiekverslo, tiekpoilsiokelionėms. Lietuva yravienaišmūsųpagrindiniųrinkų, todėlšiaismetaistoliauplečiamesavoveiklą, pradėdamiskrydžiusiš Vilniaus į Kišiniovą (Moldova) irCiurichą (Šveicarija). Dabaraptarnaujamevisus tris Lietuvos orouostusiresamepirmojiorolinijųbendrovė, siūlantijungiamuosiusskrydžiusiš Kauno per Rygą, kuriesuteikiadardaugiaukelionėsgalimybiųtiekverslo, tiekpoilsiniųkrypčiųkeleiviams“, – sakoMantas Vrubliauskas, „airBaltic“ tinklovaldymoviceprezidentas. „Šiandienminimepirmąjį „airBaltic“ skrydįmaršrutu Vilnius-Ryga, įvykusįprieš 30 metų. Šismaršrutasatvėrėnaujasgalimybeskeliautojamsirverslui, sustiprinosusisiekimąoru tarp Lietuvos irvisoregionobeitaposvarbiaintegracijos į tarptautinįaviacijostinkląjungtimi. Džiugu, kadšiandien „airBaltic“ kasdieniaisskrydžiaisjungiaVilniųirRygą, taip pat PalangąirRygą, o jaukovąsugrįširskrydžiaimaršrutu Kaunas-Ryga – Lietuva irLatvija bus dararčiau, o keliautojamsatsiversdardaugiaugalimybiųskristitoliauirpatogiau“, – sakoSimonas Bartkus, Lietuvos orouostųgeneralinisdirektorius.  Šiuometu „airBaltic“siūlovienopersėdimojungtį per Latvijossostinę į daugiaunei 80 miestųEuropojeiružjosribų, taip pat aptarnaujadaugiaunei 20 tiesioginiųmaršrutųiš Lietuvos, užtikrindamapatikimą, sklandųsusisiekimąbeiintegraciją į tarptautinįaviacijostinklą.M. Vrubliauskasdėkoja Lietuvos orouostamsužilgametępartnerystę, pasitikėjimąirparamą„airBaltic“ plėtraiLietuvoje.  Oro…