Kalbant apie augantį elektromobilių populiarumą Lietuvoje, jam iliustruoti pakanka vien 2025-ųjų statistikos: pirmaisiais mėnesiais į kelius išriedėjo santykinai nedaug naujų elektromobilių, o metų pabaigoje jų kas mėnesį registruota beveik po 2 tūkst. Vairuotojams drąsiau renkantis elektrines transporto priemones, vis dažniau kyla klausimų – kaip išsirinkti elektromobilį ir į ką atkreipti dėmesį jį perkant? Kartu su augančiu elektromobilių skaičiumi auga ir pasirinkimo galimybė – tiek automobilių salonuose, tiek antrinėje rinkoje. Nors pats elektromobilio įkrovimo principas ir galimybės daugeliui jau nebekelia klausimų, renkantis konkretų modelį svarbu įvertinti ne vieną techninį niuansą. Į ką verta atkreipti dėmesį, kad pasirinktas elektromobilis ne tik patogiai tarnautų kasdienėse kelionėse, bet būtų ir patikimas ilgalaikėje perspektyvoje? Techniniai…
Duomenų privatumas viešose erdvėse: vartotojams siūlo personalizuoti jautrios informacijos apsaugą
Išmanusis telefonas šiandien yra kur kas daugiau nei ryšio priemonė. Jame saugome asmeninius pokalbius, banko prisijungimus, darbo dokumentus, nuotraukas ir net sveikatos duomenis. Paradoksalu, kad jautriausią savo skaitmeninę erdvę dažniausiai naudojame būtent ten, kur privatumo mažiausia – viešajame transporte, kavinėse, liftuose ar stovėdami eilėse. Tai neišvengiamai didina privatumo pažeidimų riziką, tačiau sprendimų ją sumažinti – gausu. „Telefoną suvokiame kaip asmeninę zoną, tačiau realybėje jis dažnai tampa viešu langu į mūsų gyvenimą. Užtenka vieno žvilgsnio per petį, kad privati informacija taptų matoma pašaliniams“, – sako „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė. E. Tamelytė prideda, jog vadinamasis „shoulder surfing“ – slaptažodžių, žinučių ar kitų jautrių duomenų stebėjimas per petį – tampa vis…
Finansų ministerijos siūlymai palengvins sąlygas smulkioms ir vidutinėms įmonėms pritraukti lėšų ir investuotojų
Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtiems siūlymams, kurie sudaro sąlygas įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms, tapti labiau matomoms investuotojams suteikiant lengvesnę prieigą prie jų finansinės ir tvarumo informacijos. „Nacionalinėje teisėje įtvirtiname Europos bendro prieigos punkto (ESAP) veikimą, o tai pagerins verslo sąlygas bei finansavimo prieinamumą mažoms ir vidutinėms įmonėms. Vienoje vietoje pateikiami įmonių finansiniai duomenys, ataskaitos ir kiti dokumentai padidins skaidrumą bei sumažins informacijos asimetriją – tai naudinga tiek verslams, tiek smulkiesiems ir vidutiniams investuotojams, kurie galės lengviau įvertinti investavimo galimybes“, – sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Finansinių priemonių rinkų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų pakeitimai leis smulkioms ir vidutinėms įmonėms būti labiau matomoms investuotojų visos ES lygiu, nes jų…
Finansų ministras: „Didesnis ILTE kapitalas leis įgyvendinti ir tuos svarbius projektus, kuriems rinkoje trūksta finansavimo“
Finansų ministerija kryptingai įgyvendina nacionalinio plėtros banko ILTE stiprinimo strategiją, o vienas strategijoje numatytų veiksmų – įstatinio kapitalo didinimas. Vyriausybė šios dienos posėdyje pritarė Finansų ministerijos registruotam projektui, kuriuo siūloma per trejus metus didinti ILTE įstatinį kapitalą 412 mln. eurų. ILTE kapitalas didėja iki 800 mln. eurų. Ši valstybės investicija optimizuoja viešuosius išteklius ir leis mobilizuoti privačių investuotojų lėšas tolimesnei banko veiklai. Pagal kapitalizaciją ILTE tampa didžiausiu plėtros banku Baltijos regione. ILTE įstatinis kapitalas didinamas etapais: šių metų pirmąjį ketvirtį – 100 mln. eurų, antrąjį ketvirtį – 112 mln. eurų, 2027 m. pirmąjį ketvirtį – 100 mln. eurų ir 2028 m. pirmąjį ketvirtį – 100 mln. eurų. „Mūsų tikslas –…
Kaip jaunimo startuoliai pateko ant Nasdaq Times Square ekrano
Trijų jaunimo verslumo programos „Kickstart Lab“ laimėtojų komandų prekės ženklai suspindo vienoje žymiausių pasaulio vietų – Times Square esančiame ekrane ant Nasdaq bokšto. Tai tapo išskirtiniu programos prizu nugalėtojams ir simboliniu įrodymu, kad Lietuvoje gimstančios idėjos gali pasiekti tarptautinį matomumą dar ankstyvoje vystymo stadijoje. „Lietuvos jaunimas turi drąsos ir stiprių idėjų, tačiau tam, kad jos virstų sėkmingais verslais, reikalingos žinios, patirtis ir praktinė pagalba. Investicijos į jaunimo verslumą šiandien reiškia stiprią, konkurencingą ir inovacijomis grįstą Lietuvos ekonomiką ateityje. 2025 m. išlaikydami sparčiausiai augančios startuolių ekosistemos lyderės poziciją Centrinėje ir Rytų Europoje, turime sudaryti sąlygas, kad inovatyvūs verslai – ateities startuoliai – kurtųsi ne tik didžiuosiuose miestuose, bet visoje šalyje. Prie…
Susisiekimo ministras J. Taminskas skelbia akciją „STOP kelių gadinimui“
Susisiekimo ministras Juras Taminskas paskelbė apie akcijos „STOP kelių gadinimui“ startą, kuria siekiama sumažinti perkrauto sunkiasvorio transporto daromą žalą šalies keliams. Siekiant spręsti sunkiojo transporto viršsvorio problemą, bus ženkliai plečiamas transporto svėrimo vietų tinklas, didinamos patikrinimų apimtys, o Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) bus skirtas 10 kartų didesnis finansavimas kontrolės funkcijai vykdyti. Šią programą J. Taminskas pristatė šiandien Vilniuje vykstančiame „Kelių forume“. Ministras pabrėžė, kad imtis veiksmų būtina, nes šiuo metu taikomos prevencinės priemonės – nepakankamos. LTSA fiksuoja apie 40 tūkst. atvejų per metus, kuomet keliuose viršijami leistini svoriai, tačiau tikimybė būti patikrintam yra ypatingai maža. „Kelių būklė priklauso ne tik nuo to, kiek mes į juos investuojame, bet ir…
„QS WUR Europe 2026“ reitingai: KTU trečius metus iš eilės kyla – šuolis tarptautiškume ir tvarume
Šiandien paskelbtame„QS World University Rankings: Europe 2026” (QS WUR Europe) reitinge Kauno technologijos universitetas (KTU) trečius metus iš eilės stiprino savo pozicijas ir užėmė 243-ąją vietą, patekdamas tarp 250 stipriausių Europos regiono aukštojo mokslo institucijų (iš 958 reitinguotų aukštųjų mokyklų). KTU taip pat užėmė 94-ąją vietą tarp stipriausių Šiaurės Europos universitetų.Šiemet reitinguota beveik 40 proc. daugiau institucijų nei pernai, o pirmą kartą į reitingą įtrauktų institucijų skaičius – 291. Šis reitingas – regioninis Europos universitetų reitingas, kurį rengia „QS World University Rankings“ (QS WUR). Jis skirtas vertinti ir palyginti Europos aukštojo mokslo institucijų kokybę ir veiklą regioniniu, o ne pasauliniu mastu pagal šiam regionui pritaikytus kriterijus (pvz., tarptautinių mainų studentų skaičių, tarptautinę studentų įvairovę). Baltijos šalių universitetų kontekste KTU užėmė ketvirtą vietą po Tartu universiteto, Vilniaus universiteto ir Talino technologijos universiteto, ir antrą vietą tarp Baltijos šalių techniškųjų universitetų po Talino technologijos universiteto. „Šiais metais didžiausius balus gavome tokiuose…
Sumanioji specializacija Lietuvoje jau sukuria daugiau nei 5 mlrd. eurų pridėtinės vertės
Naujausia Inovacijų agentūros analizė rodo, kad su moksliniais tyrimais, technologijomis ir inovacijomis susiję sektoriai 2024 m. sukūrė 5,26 mlrd. eurų pridėtinės vertės. Pastarąjį dešimtmetį prioritetinių sektorių indėlis išaugo beveik keturis kartus ir šiandien sudaro 13,1 proc. visos Lietuvos ekonomikos. Duomenys atskleidžia, kad didžiausią apimtį generuoja naujų gamybos procesų ir technologijų sritis – 2,1 mlrd. eurų, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius sukuria 1,7 mlrd. eurų, o sveikatos technologijos ir biotechnologijos – 1,5 mlrd. eurų pridėtinės vertės. „Lietuvos ekonomika pamažu keičia savo struktūrą – vis didesnę jos dalį sudaro veiklos, kurios kuria aukštą pridėtinę vertę ir konkuruoja tarptautinėse rinkose. Technologijos leidžia augti ne kiekiu, o kokybe: didinti produktyvumą, kurti gerai apmokamas…
Atsinaujinančių degalų sektorius į naujus gamybos pajėgumus investuoja 170 mln. eurų
Lietuvos atsinaujinančių degalų bendrovės sparčiai didina gamybos apimtis – 2025-2026 metais į biodyzelino, bioetanolio ir biometano gamybą investuojama 170 mln. eurų. Rekordinės sektoriaus investicijos leis rinkai pasiūlyti daugiau degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių ir taip mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro. „Lietuvos įmonės aktyviai investuoja tiek į pirmos kartos, tiek į pažangiųjų atsinaujinančių degalų gamybą, o biometano sektorius akivaizdžiai pereina į spartesnės plėtros fazę. Ypač svarbu tai, kad Lietuvoje lėtėjant užsienio kapitalo srautams, iniciatyvą perima vietinės žaliosios ekonomikos bendrovės. Tokios investicijos ne tik stiprina visos šalies ekonomiką, bet ir nuosekliai didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę transporto sektoriuje“, – sako Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ prezidentas Vytautas Kisielius. Didžiausios investicijos – Klaipėdoje Didžiausią…
Konferencija „Žalios Lietuvos vizija”
Renginio tipas: Konferencija Renginio data: ketvirtadienis, 2026 sausio 29 Renginio pradžia: 09:00 Renginio pabaiga: ketvirtadienis, 2026 sausio 29 Renginio vieta: Cyber City, Vilnius Maloniai kviečiame Jus į Žaliųjų finansų instituto konferenciją „Žalios Lietuvos vizija”, kuri vyks sausio 29 d., ketvirtadienį, nuo 9:00 val. Cyber City, Švitrigailos g. 36, Vilnius. Šį kartą kalbėsime apie drąsius sprendimus, kurie jau šiandien kuria klimatui neutralią ateitį – nuo žaliojo vandenilio ir miesto energetikos, transporto transformacijos iki žiedinės maisto pramonės, socialinio tvarumo, progresyvaus darbdavio vaidmens. Renginyje dalyvauja lyderiaujančių verslo įmonių, organizacijų atstovai, kurie pasidalins savo patirtimi transformuojant ar formuojant savo veiklą aplinkai draugiškesne. PROGRAMA 9:00-9:10 Atidarymas Saulius Petreikis, solistas, multi-instrumentalistas Audrius Šilgalis, Žaliųjų finansų instituto…
