Renginio tipas: Spaudos konferencija Renginio data: antradienis, 2026 balandžio 21 Renginio pradžia: 11:00 Renginio vieta: BNS konferencijų salė, Kęstučio g. 25, Vilnius Balandžio 25 d. visoje Lietuvoje vyks atsinaujinusi nacionalinė tvarkymosi iniciatyva ,,Mes darom‘‘. Nauja iniciatyvos komanda pabrėžia, kad tikslas – ne tik susiburti ir tvarkyti aplinką, bet pirmiausia DARYTI IKI GALO – tinkamai išrūšiuoti atliekas. Kviečiame į pristatymo renginį žiniasklaidai. Renginio data: 2026 m. balandžio 21 d. (antradienis)Laikas: 11:00 val. Vieta: BNS spaudos centras, Kęstučio g. 25, Vilnius Konferencijos žiniasklaidai dalyviai: Vladas SAKALAUSKAS, „Mes darom“ projektų vadovas Edvardas BALTUŠKA, „Mes darom“ komunikacijos vadovas Vytaras RADZEVIČIUS, „Mes darom‘‘ ambasadorius Kotryna ŽUKAUSKAITĖ-ŠIAUČIULĖ, Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir…

Kosmoso technologijos, bepiločiai sprendimai, ryšio sistemos ar pažangios optikos produktai šiandien jau nebe siauros nišos, o kritinės saugumo infrastruktūros dalys. Tęsiantis karui Ukrainoje ir augant technologinio pranašumo svarbai, NATO valstybės vis aktyviau investuoja į gynybos ir dvejopos paskirties sprendimus – tai reiškia ir augančią paklausą verslui, galinčiam pasiūlyti inovatyvius produktus ar paslaugas. Vis dėlto Inovacijų agentūros atlikta analizė rodo, kad Lietuvoje ši galimybė kol kas išnaudojama tik iš dalies. Vos 15 proc. gynybos įmonių dalyvauja NATO pirkimuose, parodė Inovacijų agentūros užsakymu atlikta gynybos verslo sektoriaus apklausa. 63 proc. įmonių teigia, kad norėtų dalyvauti aljanso skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, tačiau to nesiima dėl įvairių priežasčių. „NATO pirkimai – tai galimybė Lietuvos įmonėms,…

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius Diskusija apie Lietuvos pensijų ateitį dažnai pradedama klausimu – kas mokės pensijas, jei mažėja gimstamumas? Toks klausimas suponuoja, kad pagrindinis pensijų sistemos stabilumo veiksnys yra gimstamumo lygis, bet ekonomiškai tikslesnė formuluotė būtų kita: kokia apimtimi ir kokios struktūros pridėtinė vertė bus sukuriama ateityje, iš kurios finansuojamos pensijos? Pensijų sistemos tvarumą lemia ne vien gimusių vaikų skaičius, o dirbančiųjų skaičius, jų darbo našumas ir tai, kokia sukuriamos vertės dalis tampa darbo pajamomis. Lietuvoje bendrasis gimstamumo rodiklis pastaraisiais metais svyruoja apie 1,1–1,3 vaiko vienai moteriai, kai kartų kaitai užtikrinti, remiantis 2023 metų „Eurostat“ duomenimis, reikalingas maždaug 2,1 rodiklis. Šis skirtumas rodo,…

Nuosavo namo statyba prasideda ne nuo projektavimo ar statybų darbų, o nuo tinkamo sklypo pasirinkimo. Tačiau iš pirmo žvilgsnio patrauklus sklypas nebūtinai yra tinkamiausias. Kokie kriterijai padeda išsirinkti sklypą būsimiems namams, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Vieta ir aplinka Pirmiausia, patogi sklypo vieta gali gerokai palengvinti kasdienybę: keliones į darbą, vaikų vežimą į mokyklą, laisvalaikio veiklas. O gerai išvystyta aplinka dažnai prisideda ir prie didesnės nekilnojamojo turto vertės ateityje. „Vertindami sklypą atkreipkite dėmesį į praktinius dalykus – atstumą iki miesto centro, mokyklų, parduotuvių ar pagrindinių kelių. Taip pat pasidomėkite, kaip teritorija keisis ateityje. Savivaldybių bendrieji planai gali parodyti, ar šalia neplanuojama didelių komercinių objektų, intensyvesnio transporto ar…

Nors pensijų fondams išmokėjus dalį atsiimtų lėšų prekybininkai fiksavo vartojimo šuolius,  didesnę dalį atsiimtų lėšų (55 proc.) gyventojai planuoja toliau kaupti ir investuoti. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Ketvirtadalis atgautas lėšas nurodo panaudosiantys savarankiškam investavimui į akcijas, obligacijas ar jų fondus bei kitas priemones.   „Prisimindami neseną Estijos pavyzdį, kuomet atsiradus galimybei atsiimti II pensijų pakopos fondų  lėšas per pirmą mėnesį vartojimas šoktelėjo beveik 90 proc. virš įprasto lygio, panašaus scenarijaus laukėme ir Lietuvoje. Nors trumpuoju laikotarpiu tikėtinas panašus efektas, gyventojai visų lėšų vartojimui išleisti neketina. Didesnę dalį atsiimtų lėšų (55 proc.) gyventojai teigia planuojantys toliau taupyti ir investuoti, o pirmenybę teikia savarankiškam investavimui į finansines priemones (24 proc.)…

Konferencijoje „GERVĖ 2026“, surengtoje Kaune, kino centre „Romuva“, statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius, kurie jau keičia statybų sektorių Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti, kokių sprendimų šiandien reikia konkurencingam ir atsakingam sektoriaus augimui. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius pasveikino susirinkusius dalyvius ir pasidžiaugė, kad net 200 statybų sektoriaus profesionalų susitiko pasidalyti įžvalgomis apie statybų sektoriaus pokyčius, diskutuoti apie rinkos tendencijas ir ieškoti praktinių sprendimų. „Pokyčių šaltinių pastaraisiais metais gausu. Vienas iš jų – Statybos įstatymo ir su juo susijusių…

„Ar Valstybinė mokesčių inspekcija yra tokia pat reikli sau, savo vadovams ir jų šeimos nariams, kokia reikli ir rūsti ji yra mums? Ar gali būti, kad VMI viršininkė kažką pamiršo ar padarė elementarių skaičiavimo klaidų deklaruodama savo turtą, o VMI to kažkaip stebuklingai nepastebi?“ – linksmai klausia rašytoja Ilzė Butkutė. Socialiniuose tinkluose ji dalinasi slapta padarytais garso įrašais bendraujant su VMI viršininkais ir pačių VMI tarnautojų nutekinta informacija. Rengdama naujausią savo knygą „Prieš Valstybinę Monstrų Иmperiją“, kuri per pirmas kelias išankstinių užsakymų savaites sumušė visus autorės rekordus, Ilzė netikėtai gavo įdomios informacijos ir apie pačios VMI viršininkės turtą. „Kadangi nemaža šios knygos dalis skirta valstybės institucijų vykdomam „legaliam reketui“, ėmiau…

Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – nebe „ar“, o „kiek“ klausimas Pažvelkime į istoriją. 1973 metų naftos krizė, kilusi iš to paties regiono, Europoje infliaciją patrigubino. Pagal dabartinius rodiklius, panaši dinamika šiais metais Europos infliaciją galėtų pastūmėti iki maždaug 6 proc. lygio. Ar istorija pasikartos – neaišku. Tačiau Europos Centrinio Banko užsibrėžtas 2 proc. infliacijos tikslas šiemet greičiausiai liks svajone. Kodėl…