Vilniaus urbanistikoje bręsta tylus, bet aiškus pokytis – miesto erdves formuojantys kvartalai vis dažniau pasitelkia perimetrinį užstatymą. Toks planavimo principas, anot ekspertų, ne tik kuria aiškesnę miesto struktūrą, bet ir teigiamai veikia gyvenimo kokybę, privatumą bei bendruomeniškumą. „Kadangi vystome ne vieną projektą sostinėje, pastebime, kad Vilniaus urbanistikoje ryškėja tendencija kurti uždarus, struktūrinius kvartalus, kur aiškios gatvių linijos ir žalios vidinės erdvės tampa gyvenimo kokybės dalimi. Perimetrinis užstatymas leidžia brėžti aiškias miesto linijas, o gyventojams – suteikia privatumą ir saugumą,“ – pasakoja nekilnojamo turto vystymo bendrovės  „Groupinvest” direktorius Edvard Račevskij. Privatumas ir saugumas Perimetrinis užstatymas – tai principas, kai pastatai išdėstomi palei gatvės liniją, formuodami aiškų užstatymo kontūrą ir uždarą vidinį…

Prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) įvyko iki šiol didžiausias protestas dėl be nuskausminamųjų kastruojamų paršelių – susirinko virš 100 žmonių. Šūkius ir kalbas lydėjo būgnų mušimas, o viską vainikavo protestuotojų tarnybos direktorei Audronei Mikalauskienei „padovanota“ milžiniška kalėdinė dovana ir kreipimosi į STT kopija. „VMVT darbas yra saugoti gyvūnus, tačiau už tai atsakinga institucijos vadovė nesiima veiksmų ir leidžia kankinti be nuskausminamųjų kastruojamus paršelius. Todėl artėjant didžiausioms metų šventėms, „padovanojome“ A. Mikalauskienei tai, ko jai trūksta – širdį, kuri padėtų pamatyti, kaip žiauru pjaustyti mažylius be jokio nuskausminimo“, – sako protesto organizatorė ir nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė. Susirinkę protestuotojai nešini įvairiais plakatais šaržavo VMVT…

Pastaraisiais metais Lietuvos verslo plėtra tarptautinėse rinkose vyksta nuolat kintančiomis sąlygomis, jaučiamas didesnis neapibrėžtumas. Įmonės susiduria su atsiskaitymų rizika, ypač ten, kur ekonominė ir politinė situacija išlieka nestabili. Dėl to vis daugiau įmonių pasitelkia eksporto kredito garantijas, o 2024–2025 m. jas dažniausiai naudojo maisto pramonės įmonės, daugiausia eksportuojančios į Ukrainą. Eksportuotojai susiduria su neapibrėžtumu Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. sausio–spalio mėn. Lietuva eksportavo prekių už 30,7 mlrd. eurų, iš jų lietuviškos kilmės prekių – už 21,1 mlrd. eurų. Lyginant su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas didėjo 1,5 proc. Tačiau bendras Lietuvos eksportas smuko 1,1 proc.   Kaip pastebi nacionalinio plėtros banko ILTE  Smulkių ir vidutinių…

Kalėdinė karštinė prasideda – žmonės vis aktyviau ieško dovanų tiek prekybos centruose, tiek internete, o siuntų pristatymo įmonės jau fiksuoja siuntų srautų rekordus. „DPD Lietuva“ primena svarbiausias datas, kad dovanos spėtų pasiekti artimuosius dar iki švenčių. „Siuntos Lietuvos teritorijoje įprastai adresatus pasiekia jau kitą darbo dieną. Svarbu žinoti, kad paskutinė diena prieš šventes, kuomet pristatysime siuntas – gruodžio 23-oji. Šią dieną bus išvežiotos tos siuntos, kurios mus pasieks iki gruodžio 21 d.“, – sako „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila. Jis priduria, kad iš Europos Sąjungos šalių siunčiamų siuntinių kelias, priklausomai nuo geografijos, gali užtrukti nuo 4 dienų iki savaitės. Atsižvelgiant į tai, šiandien, gruodžio 15 d., yra paskutinė diena,…

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“, atsižvelgdama į „Vilniaus prekybos“ grupės vykdomus struktūrinius įmonių valdymo pokyčius, iš naujo įvertino nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovės „Akropolis Group“ skolinimosi perspektyvas. Reitingo agentūra bendrovę „Akropolis Group“ priskyrė prie strateginių kontroliuojančios grupės įmonės „Metodika B.V.“ bendrovių bei patvirtino suteiktą BB+ ilgalaikio skolinimosi reitingą su stabilia perspektyva. „Nuo 2021 m. išlaikomas BB+ kredito reitingas patvirtina bendrovės gebėjimą stabiliai veikti ir nuosekliai įgyvendinti savo veiklos planus. Tai aiškus pasitikėjimo signalas investuotojams ir partneriams, suteikiantis tvirtą pagrindą užtikrintai priimti tolesnius verslo sprendimus“, – komentuoja Gabrielė Sapon, „Akropolis Group“ direktorė. Nauja „S&P Global Ratings“ kredito reitingo peržiūra susijusi su „Vilniaus prekybos“ įmonių grupės vykdomais valdymo pokyčiais,…

Praėjusių metų duomenimis, Baltijos šalių giliųjų technologijų (angl. deeptech) startuolių ekosistema per penkerius metus išaugo daugiau nei 3 kartus ir pasiekė 2 mlrd. eurų – šio sektoriaus augimas mūsų regione vienas sparčiausių pasaulyje.  Prie giliųjų technologijų sektoriaus priskiriami tik tokie startuoliai, kurie pasižymi giliais moksliniais ir inžineriniais proveržiais – tai gali būti technologijos, kurios iš esmės keičia tam tikrą industriją arba netgi kurią visiškai naują. Vienas iš tokių startuolių – Kauno technologijos universiteto (KTU) startuolių inkubatoriuje „Startup Space“ įsikūręs startuolis „Thunderclap Labs“. Jaunų technologijų entuziastų sukurtas startuolis pastaruoju metu sulaukia pripažinimo įvairiuose startuolių renginiuose. Pagrindinis jų šių metų projektas itin aktualus dabartinės įtemptos geopolitinės situacijos kontekste –  jie vysto dronų…

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje mažėjo net 45 proc., iki 74,17 Eur/MWh, o Estijoje – 35 proc., iki 73,67 EUR/MWh. Vidutinės elektros energijos kainos Vokietijoje taip pat mažėjo 19 proc., iki 90,11 EUR/MWh, o Lenkijoje smuko 27 proc. – iki 108,45 EUR/MWh. „Praėjusią savaitę Baltijos šalyse elektros kainų pokyčius lėmė šiltesni orai, sumažėjęs elektros suvartojimas ir rekordiškai išaugusi vėjo gamyba. Dėl šių veiksnių vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje mažėjo net 45 proc. Toks kainų kritimas buvo vienas ryškiausių šiemet ir leido reikšmingai sumažinti elektros tiekimo kaštus rinkoje“, – sako energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ Komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas. Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos vartotojams…

Dirbtinio intelekto pažanga atnešė technologijų pasauliui iki šiol neregėtą lūžį – vis dažniau ne žmogus prisitaiko prie programavimo, o programavimas prie žmogaus. Metodas, vadinamas vibe coding, gimė kaip bandymas sutrumpinti kelią nuo idėjos iki pirmojo prototipo, tačiau pasaulio technologijų bendruomenė jį greitai ėmė vertinti kaip daug daugiau: kaip ženklą, kad prototipo kūrėju šiandien gali tapti bet kas, gebantis aiškiai suformuluoti problemą. Ir šis pokytis vis dažniau matomas ir Lietuvoje. ISM tyrėja, žmogaus–DI sąveikos specialistė ir tarptautinių vibe coding hakatonų nugalėtoja Vaida Bitvinskė sako, kad vibe coding atsiradimą galima geriau suprasti tik pažvelgus į platesnį inovacijų kontekstą. Kas iš tikrųjų yra vibe coding? Vibe coding – tai dirbtinio intelekto pagrindu veikiantis…