Finansai

Baltijos privataus ir rizikos kapitalo rinka sparčiai vystosi 

Baltijos privataus ir rizikos kapitalo rinka sparčiai vystosi 

2010–2019 m. laikotarpis po finansinės krizės įrodė, kad Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) ekonomikoms pavyksta sėkmingai susitvarkyti ir atsigauti po didelių ekonomikos nuosmukių. Per šį laikotarpį Baltijos šalyse išaugo privataus rizikos kapitalo fondų valdytojų veikla, o tai savo ruožtu suteikė nemažą indėlį į regiono plėtrą. Kadangi didžioji dalis pritraukto kapitalo vis dar yra neinvestuota, privataus kapitalo fondai gali taptisvarbiu įrankiu padedančiu atsigauti po dabartinės krizės.

“Ši ataskaita turėtų būti itin įdomi Baltijos šalių įmonių vadovams ir akcininkams ieškantiems kapitalo jų verslų plėtrai. Ataskaitoje pateikiame net keletą skirtingų Baltijos šalyse veikiančių privataus ir rizikos kapitalo fondų klasifikacijų, pagal kurias ataskaitos skaitytojai galės pasirinti būtent jų konkrečiai situacijai labiausiai tinkantį finansavimo partnerį. Tikimės, kad ši ataskaita taps gidu, padedančiu žymiai didesniam verslininkų ratui atrasti privataus ir rizikos kapitalo rinkoje per paskutinius metus sukurtas naujas galimybes,”- sako Tomas Milašauskas, finansinių konsultacijų departamento projektų vadovas, UAB „Deloitte verslo konsultacijos“.

Baltijos privataus ir rizikos kapitalo rinka auga:

Nuo 2010 m. Baltijos šalių privataus ir rizikos kapitalo sektoriai parodė greitą augimą – pritraukta 1,3 mlrd. EUR naujo kapitalo, iš kurio maždaug pusę (48,5%) suteikė Baltijos šalių vyriausybinės institucijos  bei tarptautinės plėtros institucijos ir bankai. Dar 2014 m., didžiojiu dalis (65,6%) fondų lėšų buvo pritraukiama iš viešųjų šaltinių, tačiau nuo 2015 m. pradėjo didėti privataus finansavimo dalis ir 2019 m. ji siekė 64,2%. 2019 m. buvo rekordiniai metai, kai buvo surinkta 490 mln. eurų – tai yra 4 kartus daugiau palyginus su 2018 m. surinktomis sumomis (128 mln. EUR). Tai, kad dauguma šiuo metu veikiančių fondų savo veiklą pradėjo mažiau nei prieštris metus ir didžioji dalis sukaupto kapitalo (800 mln. EUR) vis dar yra neinvestuota, siunčia stiprią ir teigiamą žinią apie verslo plėtros galimybes Baltijos šalyse ir galbūt už jos ribų.

Baltijos šalių rinka yra sparčios plėtros stadijoje – 2019 m. veiklą pradėjo 14 naujų fondų, iš kurių dauguma (8) buvo orientuoti į Baltijos šalis, 5 – į Lietuvą orientuoti fondai ir 1 – į Latviją. Estijoje nebuvo įsteigta naujų tik į Estijos rinką orientuotų fondų dėl mažesnio vyriausybės vaidments finansuojant pradinio etapo rizikos kapitalo fondų ir akseleratorių veiklą. 

Didžiausias kapitalo sumas (987 mln. EUR) pritraukė fondai, investuojantys  visame Baltijos šalių regione. Tokie fondai paprastai siekia išpirkimo (46,7 proc. pritraukto kapitalo) ir augimo investicijų (20,3 proc. pritraukto kapitalo). Tuo tarpu į vietinę rinką orientuoti fondai sudarė 37 mln. EUR (Estija), 117 mln. (Latvija) ir 148 mln. (Lietuva) ir pagrindinį dėmesį skyrė startuoliams siekiantiems pirmojo arba antrojo rizikos kapitalo investicijų roundo.

Du didžiausius visų laikų Baltijos šalių fondus 2019 m. surinko „INVL“ ir „BaltCap“ fondų valdytojai (atitinkamai 142 mln. Ir 126 mln. eurų).

Investavimas pasižymi aktyvumu, pastaruoju metu daugiausia IT įmonėse:

Fondų aktyvumas, palyginti su atliktomis investicijomis, taip pat buvo labai didelis – 2019 m. buvo investuota 91 mln. eurų – tai yra tik šiek tiek mažiau nei 2017 m. pasiektas 96 mln. eurų metinių investicijų rekordas. Bendros Baltijos privataus ir rizikos kapitalo fondų investicijos 2010–2019 m. sudarė 433 mln. EUR, o didžiausia dalis (34,3%) investuota į Lietuvos įmones.

Per visą 2010–2019 m. laikotarpį vartojimo prekės ir mažmeninė prekyba buvo bene populiariausias investicinis sektorius į kurį iš viso investuota 86 mln. EUR. Tačiau 2019 m., kai vis daugiau ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo fondų buvo sutelkti į sparčiai augančias IT ir interneto bendroves, kompiuterių ir buitinės elektronikos sektoriaus įmonės pritraukė didžiausią sumą (24 mln. EUR iš visų investuotų 91 mln. EUR). Metinė investicijų suma Estijos ir Lietuvos įmonėse 2019 m. buvo rekordiškai aukšta – 42 mln. EUR skirtų 46 įmonėms ir 37 mln. eurų 74 įmonėms, tuo tarpu Latvijoje lėšos buvo mažiau aktyvios – 13 mln. 74 įmonėms. 

2016 m. Baltijos šalių fondų valdytojai taip pat pradėjo investuoti už Baltijos šalių ribų (10,80% visų investicijų). Iki 2019 m. pabaigos iš viso buvo investuota 47 mln. EUR suma į 49 bendroves už Baltijos šalių ribų, kurių dauguma Skandinavijos šalyse ir Jungtinėje Karalystėje.

Fondų investicijų pardavimų skaičius nuo 2016 metų augo taip pat vis sparčiau ir tikimasi, kad artimiausiais metais jis dar padidės, dėl vis didesnio fondų, kuriems baigiasi fondo gyvavimo laikotarpis ir būtina realizuoti atliktas investicijas, skaičiaus.

Norėdami išsamesnės informacijos, taip pat kiekvienos šalies duomenų, žiūrėkite Baltijos šalių privataus ir rizikos kapitalo rinkos apžvalgą 2010–2019 m., kurią neseniai išleido „Deloitte“ – https://www2.deloitte.com/lt/en/pages/about-deloitte/articles/baltics-private-equity-and-venture.html

Pranešimą paskelbė: Viktorija Kizytė, Deloitte Lietuva, UAB

(Perskaityta per mėnesį: 8, iš jų šiandien: 1.)