Tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ prognozuoja, kad 2025–2026 m. šildymo sezonu biokuro kainos turėtų išlikti panašios kaip praėjusiais metais, Lietuvoje toliau stebint nuosaikiai mažėjančią žaliavinės medienos kainą. Šiuo metu vidutinė biokuro kaina Lietuvoje ateinančiam sezonui, palyginti su 2024–2025 m., yra mažesnė apie 4 proc. (20,15 Eur/MWh).
„Biokuro žaliavos kainos šiuo metu pagal ateities sandorius yra žemiausios per pastaruosius penkerius metus. Paskutiniai dveji metai pasižymi labai panašiomis ir stabiliomis kainomis, o tai leidžia atsargiai prognozuoti ramų, be didesnių netikėtumų sezoną. Tokio mažo kainų svyravimo tarp dviejų sezonų dar nesame turėję“, – teigia „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Šiuo metu vidutinė biokuro kaina Lietuvoje ateinančiam sezonui, palyginti su 2024–2025 m., mažėja apie 4 proc., iki 20,15 Eur/MWh, Latvijoje – apie 5 proc., iki 20,6 Eur/MWh, Estijoje – nesmarkiai auga apie 3 proc. (iki 20,9 Eur).
Kadangi biokuras sudaro didžiąją dalį šilumos gamybos sąnaudų, jo kainų stabilumas tiesiogiai atsispindi ir šilumos kainose. Spalį Lietuvoje formuojasi vidutinė 6,58 ct/kWh šilumos kaina – tai 1,86 proc. mažiau nei praėjusio šildymo sezono pabaigoje. Tiesa, šiemet pasiruošimą šildymo sezonui apsunkino lietingi orai vasarą, paveikę darbus miškuose.
„Kritulių kiekis Baltijos šalyse kiekvieną mėnesį nuo gegužės iki rugpjūčio viršijo vidutines normas. Latvijoje gausiausi krituliai fiksuoti gegužę, Estijoje – birželį, o Lietuvoje – liepą. Tokiomis sąlygomis užtikrinti žaliavos tiekimą yra sudėtinga, todėl kaupimas ateinančiam žiemos sezonui neapsiėjo be kliūčių.
Įprastai Lietuvoje vasarą pagal ilgalaikius kontraktus nuperkama apie 30–40 proc. viso biokuro poreikio kiekio šildymo sezonui. Šiuo metu Lietuvoje ilgalaikiais sandoriais yra užtikrinta mažiau nei 30 proc. reikiamo biokuro kiekio artėjančiam šildymo sezonui. Jei tokios tendencijos bus ir toliau, iki šildymo sezono vidurio šis rodiklis geriausiu atveju pasieks apie 40 proc.“, – priduria V. Jonutis.
Šildymo kainas lems ir PVM pokyčiai
Šių metų spalį Vilniuje šilumos kaina siekia 5,42 ct/kWh, Kaune – 7,25 ct/kWh, Klaipėdoje – 5,90 ct/kWh, Šiauliuose – 6,10 ct/kWh, o Panevėžyje – 6,28 ct/kWh. Įprastai spalio mėnesio kaina yra 10-20 proc. mažesnė nei būsimojo sezono vidutinė kaina.
Vis dėlto, nepaisant stabilių ir žemų biokuro žaliavos kainų, šį sezoną šildymo kainas, tikėtina, nemaža dalimi lems visai ne biokuro rinkos tendencijos – galutinės sąskaitos už šildymą gyventojams turėtų koreguotis dėl planuojamų mokestinių pokyčių. Numatyta, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. PVM šildymui bus didinamas nuo 9 iki 21 proc.
Kartu V. Jonutis atkreipia dėmesį į mažesnes nei įprasta biokuro tiekėjų sandėlių atsargas. Tokia situacija susidarė po praėjusios šiltos žiemos, kai prieš sezoną sukaupti sandėliai antrus metus iš eilės buvo nuostolingi.
„Tai reiškia, kad rinka turės mažiau saugiklių staigiems pokyčiams suvaldyti. Normaliomis sąlygomis ši situacija neturėtų kelti didelio susirūpinimo, tačiau, užsitęsus šalčiams ir staiga padidėjus biokuro poreikiui, trumpalaikių sandorių rinkoje gali susiformuoti laikinas pasiūlos trūkumas, dėl ko kainos galėtų sureaguoti jautriai“, – pabrėžia V. Jonutis.
Šiuo metu biokuro žaliavos kainos Lietuvoje ir Latvijoje yra 15–20 proc. mažesnės nei pernai, o Estijoje nesmarkiai kyla jau trečius metus iš eilės. Vis dėlto bendras kainų lygis visose trijose šalyse yra labai panašus, todėl prognozuojama, kad biokuro prekyba tarp Baltijos šalių, kaip ir pernai, turėtų vykti tik epizodiškai.
Sandorių diversifikavimas sumažina rizikas
Pastarųjų metų patirtis rodo, kad sezono metu kainos beveik nekinta. Ypač paskutiniai du sezonai buvo ramūs, svyravimai – minimalūs. Tai leidžia prognozuoti, kad ir šis šildymo sezonas turėtų išlikti stabilus.
Pasak ekspertų, dėl to esminiu klausimu tampa ne kainų dinamika, o teisingo kontraktų trukmės santykio pasirinkimas t. y. ilgalaikiai ar trumpalaikiai. Pernai ilgalaikių ir trumpalaikių kontraktų kainos buvo beveik vienodos, šiemet taip pat ryškėja ta pati tendencija. Ši situacija suteikia dar daugiau galimybių taikyti subalansuotas rizikos valdymo strategijas – ilgalaikiai kontraktai užtikrina stabilumą ir leidžia planuoti išlaidas, o trumpalaikiai suteikia lankstumo reaguojant į rinkos pokyčius. Derinant abu sprendimus, galima efektyviau prisitaikyti prie galimų rinkos pokyčių bei verslo augimo poreikių.
„Biokuro rinkai pritaikėme Nobelio premijos laureato Hario Markovičiaus portfelio teoriją, naudojamą investicijų rizikai ir grąžai įvertinti. Analizė parodė, kad mažiausia rizika pasiekiama tada, kai sandoriai paskirstomi lygiomis dalimis – 50 proc. ilgalaikių ir 50 proc. trumpalaikių“, – atkreipia dėmesį V. Jonutis.
Rinkos duomenys rodo, kad biokuro kainos didesnių staigmenų nepateiks, tačiau sezono sėkmę lems ne tik kaina, bet ir pasirengimo lygis. Ekspertai ragina šilumos gamintojus aktyviai valdyti rizikas, diversifikuoti kontraktus ir priimti sprendimus remiantis duomenimis. Duomenimis grįstas strateginis požiūris ir diversifikuoti tiekimo sandoriai – tai raktas į sklandų šildymo sezoną.
Pranešimą paskelbė: Akvilė Pušinskaitė, UAB ADVERUM
