Finansai

„Brexit“: kaip lietuviškos įmonės valdo rizikas

Į Jungtinę Karalystę eksportuojančios lietuviškos įmonės tikina, kad britų partneriai yra lankstūs ir linkę dalytis „Brexit“ rizikos kaštus, siekdami išlaikyti tiekėjus iš Lietuvos. 

„Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento vadovas Aivaras Knieža pataria verslo rizikas, susijusias su eksportu į JK, įvertinti per kliento prizmę. „Vienas svarbiausių dalykų yra suvokti, su kokiais iššūkiais dabar susiduria užsakovai, tad glaudus bendradarbiavimas su jais gali padėti suprasti jų lūkesčius ir poreikius. Jei įmanoma, bandykite spręsti jų problemas, bet nepamirškite įvertinti ir to, kaip klientų veiksmai ir planai paveiks jūsų verslą. Vienais atvejais tai gali padėti apsispręsti dėl tolimesnio darbo su JK rinka. Kitais atvejais tai gali atverti naujų galimybių persiderant kainas ir užsakymų kiekį“, – sako A. Knieža.

Su britų partneriais pasidalijo rizikos kaštais

Natūralius vaikiškus čiužinius į Jungtinę Karalystės eksportuojančios įmonės IVO direktorius Viktoras Verpetinskis sako, kad Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos yra pasiruošęs, o ir verslo partneriai britai nedemonstruoja nerimo.

„Verslo perspektyvas visuomet vertinu iš karto trejiems-penkiems metams į priekį, apskaičiuodamas rizikas ir jų galimus kaštus. Po referendumo dėl „Brexit“, kai stipriai krito svaro kursas, rizikos kaštus pasidalijome taip: aš pasiūliau produkciją už šiek tiek mažesnę kainą, o jie prisiėmė atsakomybę mokėti už atsirasiančius muitus ir kitus kaštus“, – sako V. Verpetinskis.

Vertinant trumpuoju laikotarpiu, naudos iš tokio rizikų pasidalijimo nebuvo, tačiau tai sustiprino tarpusavio pasitikėjimą. „Mes britams padėjome tuo metu, kai jiems buvo sunku, o dabar jie mums gražina dividendus – moka gerą kainą už mūsų gaminius, nors Kinijoje galėtų nusipirkti ir pigiau, didina užsakymus, kartu kuriame naujus produktus. Mūsų kuriami ir į rinką išleidžiami nauji produktai ten vertinami puikiai, turime ir Jos Didenybės apdovanojimą“, – sako IVO vadovas.

Jo teigimu, britų partneriams galutinis susitarimas dėl „Brexit“ scenarijaus neturi reikšmės, nes augimas toks spartus kad jie pasirengę pergyventi bet kokius iššūkius. IVO vadovas situaciją vertina optimistiškai. „Visas sutartis su klientais Jungtinėje Karalystėje esame pasirašę eurais, turime EORI kodą, mūsų produkcijos vežėjas turi muitinės sandėlius ir muitinės tarpininkus, tad po kurio laiko nebent gali padidėti transportavimo kaštai, kuriuos taip pat prisiima JK partneriai“, – vertina V. Verpetinskis.

Jungtinė Karalystė buvo pirmoji užsienio kryptis įmonei, o šiuo metu eksportas į Jungtinę Karalystę sudaro apie du trečdalius visos eksportuojamos produkcijos. „Eksportuojame į Daniją, Vokietiją, plečiame geografiją į Švediją, JAV ir Japoniją ir priklausomybę nuo britų kaip svarbiausios eksporto krypties po truputį mažiname. Kita vertus, su klientais Jungtinėje Karalystėje verslo santykius esame užmezgę jau seniai, vieni kitus vadiname tiesiog partneriais“, – sako V. Verpetinskis.

„Brexit“ padėjo atsijoti klientus ir veiklos prioritetus

Siuvimo paslaugas teikianti įmonė VIKE nuo praėjusių metų vidurio orientuojasi tik į Jungtinės Karalystės rinką ir plečia savo klientų ratą. „Matome, kad VIKE konkurencingumo kaina, puikia kokybe ir gerai organizuota logistika tenkina JK klientą ir sutartis su juo šiuo metu pratęsiama neterminuotam laikotarpiui, be to, pradedame darbą ir su dar vienu britų užsakovu“, – sako VIKE vadovė Viktorija Čeplikė, kurios įmonė su šia eksporto rinka dirba jau penkerius metus.

Anot jos, britų partneriai, veikiantys baldų sektoriuje, šalies išstojimui iš ES ruošiasi optimizuodami gamybą ir diegdami vadybos sistemą „Lean“. „Su klientais esame sutarę paslaugos – impilavimo maišų siuvimo – kainą, kuri dėl galimų muitų nekis. Bendradarbiaujame su patikima logistikos kompanija, kuri tvarko visus dokumentus, susijusius su muitine. Sandėliavimo mūsų gaminamiems produktams praktiškai nėra poreikio, tai kas savaitiniai užsakymai bei išvežimai. Jei būna retesni išvežimai ar didesni kiekiai produkcijos, gebame sutalpinti mums priklausomose patalpose be papildomų sandėlių nuomos“, – sako V. Čeplikė.

Nuo pat įmonės įkūrimo 2011 m. VIKE aktyviai siuvo drabužius, iš pradžių paslaugas teikė lietuviškoms įmonėms, o vėliau klientų ratą papildė užsienio, tarp jų ir britų, mados namai. V. Čeplikė pripažįsta, kad daugiausia nerimo buvo 2016 m. referendumo dėl JK narystės ES. „Užsakomų gaminių kiekiai ėmė mažėti, tačiau kainos nedidėjo, audiniai prastėjo. Jautėme vis didesnį chaosą organizuojant gamybos procesus“, – prisimena ji. Tai buvo viena priežasčių, kodėl įmonė pernai metais nusprendė nutraukti drabužių gamybą ir orientuotis į projektus tik baldų sektoriuje. Šiuo metu, V. Čeplikės teigimu, daugiausia problemų kelia krovinių perkėlimas iš Prancūzijos uostų Kalė bei Diunkerke. „Panašu, kad atidžiau tikrinami dokumentai, jau pasitaikė problemų su uždelstu kroviniu“, – sako V. Čeplikė.

2018 m. JK buvo tarp šešių svarbiausių lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkų. Lietuvos baldų gamintojams JK yra ketvirta pagal dydį eksporto rinka, plastiko ir jų dirbinių gamintojams – trečia, o trąšų tiekėjams – antra. Palyginti su ankstesniais metais, lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo 11 proc. iki 886,5 mln. eurų.

Pranešimą paskelbė: Jolita Mažeikienė, VšĮ „Versli Lietuva“

(Perskaityta per mėnesį: 8, iš jų šiandien: 1.)