Finansai

„Citus“ analitikai: kol sostinė atostogavo, kauniečiai fiksavo šių metų rekordą

Per rugpjūčio mėn. Vilniuje, „Citus“ analitikų duomenimis pirminėje būsto rinkoje rezervuoti 435 nauji butai ir kotedžai. Kaune, tuo tarpu, užfiksuotas geriausias šių metų ir trečias geriausias visų laikų rezultatas – 153 rezervuoti būstai. Sostinėje per visus 8 mėnesius rezervuoti jau 5 897 būstai (butai ir kotedžai) ir tai yra 8 proc. daugiau nei pernai per visus metus (5 479) ir vos 3 proc. mažiau nei per metus 2019–aisiais (6 058). Tų pačių 3 proc. iki pernai visų metų rezultato trūksta ir Kaune, tačiau vertinant šiandieninį rezultatą, 2019 m. buvo fiksuota ketvirtadaliu rezervacijų.

„Nors girdime, kad ir laikinojoje sostinėje žmonės dar labai aktyviai atostogauja, matome, kad atostogų išėjo būtent vilniečiai – matyt, prieš planuojamus „gyvus“, kontaktinius mokslo metus. Taigi, situacija, lyginant su praėjusiu mėnesiu, apsivertė aukštyn kojomis. Iš kitos pusės, tai leido Vilniaus rinkai šiek tiek giliau įkvėpti: sparčiau ūgtelėjo pasiūla, o kainos paaugo visai nežymiai“, – apibendrina išskirtinius projektus Vilniuje bei Kaune kuriančios įmonės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Grafikas nr. 1: Vilniaus būsto rinkos dinamika, 2019–2021 m. („Citus“ duom.)

Grafikas nr. 2: Kauno būsto rinkos dinamika, 2019–2021 m. („Citus“ duom.)

Vertindamas kelerių paskutinių metų duomenis, ekspertas pastebi, kad sostinėje pirminė būsto rinka sparčiai auga, o Kaune demonstruoja pavydėtiną stabilumą.

Grafikas nr. 3: Vilniaus ir Kauno metinės būsto rinkos dinamika ir augimas 2017–2021 m. („Citus“ duom.)

Naujų projektų – daug, bet bendra pasiūla auga iš lėto

Per mėnesį Vilniuje pirkėjams buvo pristatyti net 8 nauji projektai arba projektų etapai. Bendras naujų būstų „sandėlis“, atmetus rezervuotus butus bei kotedžus, rugpjūčio mėn. pabaigoje ūgtelėjo iki 3 926. Visgi, pirkėjai rinktis galėjo vos iš 1,5 proc. daugiau būstų nei pasiūloje buvo liepos gale. Šis skaičius, dėl didelės paklausos, siekia tik šių metų vidurio rezultatą ir 22,5 proc. mažesnis nei buvo sausį (4 811).

Tokį kiekį būstų, vertinant vidutinį mėnesinį šių metų rezervacijų greitį (737), rinka „įsisavintų“ per mažiau nei pusmetį – maždaug per 5,3 mėn.

Kaune pasiūla, procentine išraiška, išaugo šiek tiek daugiau nei Vilniuje, nors taip pat labai nežymiai – 2,7 proc. Laikinojoje sostinėje pirkėjų dėmesio rugpjūčio gale laukė 1 232 nauji būstai, o liepos pabaigoje – 1 200. Nors pokytis ir nėra didelis, tačiau tokie skaičiai antro didžiausio Lietuvos miesto „sandėlyje“ nematyti net nuo 2019–ųjų.

Vertinant šių metų mėnesinių rezervacijų rezultatus, tokios pasiūlos Kaune užtektų vienerių metų laikotarpiui.

„Citus“ Vilniuje pirkėjams šiuo metu siūlo rinktis iš 73, Kaune – iš 50 būstų projektuose „Miško ardai“, „Link ten“, „PaJustis“, „Radio City“ ir „Klevų namai“. Šiais metais įmonė dar planuoja rinkai pristatyti naujų būsto projektų.

Grafikas nr. 4: Naujų būstų pasiūlos dinamika Vilniuje ir Kaune, 2021 m. („Citus“ duom.)

Kainų pokyčiai būsto įperkamumo gadinti negrasina

Dėl fundamentaliai kainas auginančių dedamųjų (aukštos paklausos, lėtai augančios pasiūlos), Vilniuje būsto kainos taip pat padidėjo. Tiesa, pakankamai nežymiai – vos 1,9 proc. Rugpjūtį vidutinės kvadratinio metro naujuose butuose ar kotedžuose kainos siekė 2 397 Eur, liepą – 2 353 Eur.

Kainų pokyčiui įtakos turėjo rinkai pasiūlyti aukštesnės klasės projektai. Matome, kad pasiūlą ir toliau augins didesnės pridėtinės vertės būstai. Taip pat ekonomistai projektuoja teigiamą ir gan spartų ekonomikos augimą, kuris didina infliaciją statybinių medžiagų ir darbų srityje. Tai išlaikys ir galutinių būsto kainų augimą“, – kalba Š. Tarutis.

Iš kitos pusės, pastebi „Citus“ specialistas, tam tikros įtampos geopolitinėje aplinkoje bei šalies viduje atsispindėjo vartotojų pasitikėjimo rodiklyje, neleido sparčiai didėti paklausai. Taigi, ir kainos išliko, iš esmės, stabilios. Artimiausiais mėnesiais didesnių pokyčių jis taip pat neprognozuoja.

„Tuo tarpu būsto įperkamumas ilgalaikėje perspektyvoje taip pat neblogės. Ekonomistų vertinimu, Lietuvoje darbo užmokestis vis dar išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o tai, atsižvelgiant į augančią ekonomiką, planus didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), leidžia prognozuoti bendrą darbo užmokesčio augimą artimiausiais metais, kuris bus didesnis nei infliacija, o tai garantuos balansą būsto rinkoje“, – sako „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Kaune, lyginant su liepos mėnesiu, vidutinės būsto kainos augo sparčiau – 4 proc. „Citus“ analitikai komentuoja, kad didesnis augimas fiksuotas dėl santykinai nedidelėje rinkoje rugpjūtį pradėtų dviejų prestižinės klasės projektų pardavimų, kurie vidutinę kainą pakėlė iki 1 848 Eur/kv. m. Liepą laikinojoje sostinėje vidutinė naujuose būstuose kaina siekė 1 775 Eur/kv. m.

Grafikas nr. 5: Vidutinių kainų (Eur/kv. m) pokytis Vilniaus ir Kauno pirminėse būsto rinkose, 2021 m. („Citus“ duom.)

Grafikus ir papildomų teminių iliustracijų (būsto projektų, statybų nuotraukų) galite parsisiųsti čia – https://we.tl/t-5ZikFnBgox. Naudojant prašome nurodyti, kad nuotraukos priklauso „Citus“.

Pranešimą paskelbė: Rytas Stalnionis, UAB „Citus“
„Citus“ analitikai: kol sostinė atostogavo, kauniečiai fiksavo šių metų rekordą

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)