Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 42 straipsnio, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 55 straipsnio ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – GĮ) 31 straipsnio nuostatomis, pirkimo vykdytojas gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo (išskyrus mažos vertės pirkimų atveju) pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.70 straipsnyje nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais: netesybomis, laidavimu, garantija ar kitais sutartyje numatytais būdais (pavyzdžiui, užstatu, dalies mokėjimo sulaikymu ir kt.).
Pirkimų vykdytojai pirkimo dokumentuose gali nurodyti vieną arba kelis jiems priimtinus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Išsamesnį paaiškinimą galima rasti čia: Informacija dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių.
Primintina, kad visos nurodytos užtikrinimo priemonės turi būti parenkamos griežtai laikantis viešųjų pirkimų principų, ypač proporcingumo ir konkurencijos skatinimo principo. Kuo pirkimo objektas sudėtingesnis ir svarbesnis viešajam interesui, kuo pirkimo vertė didesnė, kuo daugiau rizikų kyla dėl galimo prievolių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, tuo atitinkamai perkančioji organizacija gali parinkti griežtesnes užtikrinimo priemones.
Atkreiptinas pirkimų vykdytojų dėmesys į situacijas, susijusias su finansinėmis garantijomis, kurios gali būti naudojamos viešuosiuose pirkimuose kaip alternatyvi prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė. Tokias garantijas gali teikti ne tik bankai ar kitos prižiūrimos įstaigos, tačiau ir neprižiūrimi ūkio subjektai. Kadangi jų veikla nėra reguliuojama ir prižiūrima, todėl egzistuoja rizika dėl šių priemonių patikimumo ir veiksmingumo. Pirkimo vykdytojas, ketinantis savo interesus užtikrinti finansine garantija, gali susidurti su sunkumais ieškodamas informacijos apie paslaugą ir jos teikėją (ypač kai veikla vykdoma iš kitos ES ar trečiosios valstybės) ar tuo atveju, jei paslaugos teikėjas nevykdys savo įsipareigojimų pagal suteiktą finansinę garantiją. Išsamią informaciją dėl šių priemonių keliamos galimos rizikos bei į ką atkreipti dėmesį yra pateikęs Lietuvos bankas informaciniame pranešime: Lietuvos bankas: renkantis finansines garantijas būtina įvertinti sukčiavimo ir kitas rizikas. Kviečiame pirkimų vykdytojus susipažinti su skelbiama informacija ir, renkantis šią paslaugą, tinkamai įvertinti sukčiavimo ir kitas svarbias rizikas.
Siekiant, kad pirkime dalyvautų kuo didesnis tiekėjų skaičius, rekomenduotina nustatyti kuo platesnį galimų pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo rūšių sąrašą. VPĮ / PĮ / GĮ nenustatyta, kokie reikalavimai turi būti keliami užtikrinimo dokumentams. Tai reiškia, kad patys pirkimų vykdytojai kiekvieno pirkimo atveju turi vertinti prievolių neįvykdymo tikėtiną riziką ir galimus nuostolius bei atsižvelgti į pirkimo sutarties objektą, sutarties trukmę, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus (ypač dėl finansinio ir ekonominio pajėgumo, pavyzdžiui pajamų ir/ar finansinio santykio), rinkos sąlygas, prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų ypatumus ir kitas svarbias aplinkybes ir priimti sprendimą, kiek ir kokių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų nurodys pirkimo dokumentuose, ar ir kokias papildomas sąlygas jiems nustatys. Daugiau informacijos apie tai galima rasti VPĮ 42 straipsnio komentare.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad kilus įtarimų dėl dokumentų autentiškumo ar galimo suklastojimo, Viešųjų pirkimų tarnyba ragina pirkimų vykdytojus kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Pranešimą paskelbė: Evelina Butkutė – Lazdauskienė, Viešųjų pirkimų tarnyba
