Finansai

Deloitte: Trejus metus trukęs aukštas finansų vadovų pasitikėjimas smuktelėjo

Vidurio Europos regione beveik 700 įmonių finansų vadovai teigiamai vertina organizacijų, kuriose dirba, ekonomikos perspektyvas ir lūkesčius. Tačiau pastaruosius trejus metus itin sparčiai augęs optimizmas išblėso, todėl šiais metais nepavyko pakartoti 2018 m. užfiksuotų finansų vadovų pasitikėjimo aukštumų. Tai – pagrindinė 2019 m. Deloitte Vidurio Europos finansų vadovų apklausos „CE CFO survey 2019” išvada.

Šiuo tyrimu jau dešimt metų analizuojama kintanti finansų vadovų nuomonė Vidurio Europos ir Baltijos šalių regione. Naujausioje apklausoje pastebima, kad nedideli neigiami pokyčiai keliose pagrindinėse srityse rodo, jog finansų vadovų susirūpinimas pamažu auga, ypač dėl išorinio finansinio ir ekonominio neapibrėžtumo.

Pagrindinės tyrimo „CE CFO Survey 2019” išvados:

  • Numatomas vidutinis 2.3% BVP augimas. Lyginant su  praėjusiais metais, 2019 m. šis rodiklis yra  0.1% žemesnis;
  • Finansų vadovų, prognozuojančių nedarbo mažėjimą per ateinančius metus, skaičius sumažėjo nuo 48% (2018 m.) iki 38% (2019 m.);
  • Padaugėjo respondentų, manančių, kad verslo aplinkai būdingas didelis neapibrėžtumo lygis –  nuo 31% (2018 m.) iki 35% (2019 m.).

Lyginant trijų Baltijos šalių finansų vadovų apklausos rezultatus paaiškėjo, kad daugiausiai optimizmo pastebima Latvijoje, Lietuva užima tarpinę poziciją, o Estijoje vyrauja mažiausiai pozityvios nuotaikos. Žvelgiant į Vidurio Europos regiono finansų vadovų pareikštą nuomonę dėl ekonominio neapibrėžtumo versle, akivaizdu, kad Baltijos šalių finansų lyderiai šiuo klausimu išlieka optimistiškesni. 

„Lietuvos finansų vadovų lūkesčiai dėl ekonomikos augimo 2019-iems metams suprastėjo, lyginant su praėjusiais metais. Šios į pesimizmo pusę pakitusios nuotaikos neatsiejamai koreliuoja su Lietuvos makroekonomikos analitikų pateiktomis prognozėmis. Neapibrėžtumas dėl Brexit situacijos, JAV ir Kinijos nesutarimai prekybos srityje taip pat formuoja nuosaikesnį finansų lyderių požiūrį į ekonomikos augimo galimybes”, – teigia UAB „Deloitte Lietuva” Audito ir užtikrinimo paslaugų departamento direktorius Simonas Rimašauskas.

Lietuvos ir Latvijos finansų vadovai pozityviau nusiteikę dėl įmonių pajamų augimo ir nedarbo pokyčių, tačiau Estijos finansų lyderių pesimizmas yra didesnis nei Vidurio Europos vidurkis.

Deloitte partneris, projekto CE CFO Survey lyderis Vidurio Europos regione Gavin Flook komentuoja: „Šiais metais lūkesčiai dėl Vidurio Europos regiono verslo ir ekonomikos ateities perspektyvų iš esmės panašūs į 2018 m. prognozes, tačiau šiek tiek sumažėjo optimizmas. Tai lėmė finansų vadovų pasitikėjimo indekso smuktelėjimą – nuo 23% (2018m.) iki 16% (2019 m.). Kol finansų lyderių nuotaikos išlieka pozityvios, sudėtinga teigti, kad sumažėjusį pasitikėjimą galėtume laikyti išankstiniu požymiu, įspėjančiu, jog optimistinės nuotaikos gali pasikeisti.“  

Sumažėjusio optimizmo tendencijos ryškiausios keliose srityse:

  • Įmonių finansinės perspektyvos išlieka pozityvios. Apklausoje dalyvavę Vidurio Europos regiono finansų vadovai mano, jog įmonių finansinės perspektyvos arba gerėja (39%), arba išlieka nepakitusios (39%). Dauguma finansų vadovų (66%) tikisi, kad 2019 m. įmonių pajamos augs, tačiau nuo praėjusių metų šis optimistiškas rodiklis smuktelėjo 7 procentiniais punktais. Lietuvoje 76% finansų vadovų prognozuoja, kad įmonių pajamos per būsimus 12 mėnesių turėtų augti (Latvijoje  – 74%, Estijoje  – 62%).
  • Mažiau finansų vadovų linkę rizikuoti nei 2018 metais. Kaip ir praėjusiais metais, dauguma apklausoje dalyvavusių finansų lyderių galvoja, kad šiuo metu nėra pats tinkamiausias metas imtis didesnės rizikos, priimant finansinius sprendimus. Taip manančių finansų vadovų skaičius išaugo trimis ketvirtadaliais (73%), nors apskritai šiuo klausimu Vidurio Europos regiono šalyse finansų vadovų nuomonės šiek tiek išsiskyrė. Pavyzdžiui, finansų lyderiai Vengrijoje ir Bulgarijoje pakankamai optimistiškai nusiteikę dėl rizikos aplinkos, o Slovakijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje vyrauja pesimistiškesnės nuotaikos nei praėjusiais metais. Lietuvoje –  vienintelėje iš Baltijos valstybių – didžioji dalis finansų vadovų (38%) mano, kad yra tinkamas metas imtis didesnės rizikos.
  • Tikimasi, kad veiklos maržos išliks tokios pačios arba augs. Dauguma finansų vadovų tikisi, kad veiklos maržos augs (38%) arba išliks tokios pačios (38%), tačiau optimistiški lūkesčiai šiek tiek sumažėjo (nuo 42% 2018 m. iki 38% 2019 m.).
  • Augančios išlaidos  –  vienas didžiausių rizikos veiksnių. Vertindami pagrindinius rizikos veiksnius, su kuriais susiduria įmonės, daugiau nei pusė (57%) finansų lyderių mano, kad didėjančios išlaidos yra pagrindinė grėsmė verslui. Pasak finansų vadovų, didžiausią susirūpinimą kelia išlaidos darbo jėgai (90 proc.), transportui (82 proc.) ir gamybai (83%). Didžioji dalis finansų vadovų (nuo 55% 2018 m. iki 64% 2019 m.) mano, kad išaugs skolų sąnaudos (9 procentiniais punktais).
  • Tikėtina, kad užimtumo lygis išliks nepakitęs arba išaugs. Dauguma finansų vadovų prognozuoja, jog įmonėse darbuotojų skaičius išliks nepakitęs (45%) arba išaugs (37%). Kadangi finansų vadovai tikisi tam tikrų įmonių augimo rodiklių suprastėjimo, jie nėra linkę įdarbinti naujus darbuotojus. Pastebima tendencija, kad pradėjusios naujų darbuotojų paiešką, įmonės neretai susiduria su iššūkiais – sudėtinga rasti pakankamą darbo patirtį ir techninių įgūdžių turinčių darbuotojų. Didesnis atlygis ir mokymai darbuotojams  – tai pagrindiniai veiksmai, kurių imasi įmonės, siekdamos pašalinti darbuotojų kompetencijos trūkumus.

Finansų vadovai įžvelgia robotikos privalumus, tačiau nėra pasiruošę dirbtinio intelekto sprendimams

„CE CFO Survey 2019” tyrime taip pat buvo analizuojamas regiono finansų lyderių požiūris į dirbtinio intelekto teikiamas galimybes, siekiant nustatyti finansų vadovų santykį su dirbtinio intelekto sprendimais bei kitomis pažintinėmis technologijomis. Tyrimo rezultatai rodo, kad finansų vadovai vis dar atsargiai ir neskubėdami vertina dirbtinio intelekto privalumus.

Pagrindinės išvados:

  • 64% finansų vadovų pripažįsta, kad jie tik iš dalies pasiruošę arba apskritai nepasirengę įgyvendinti dirbtinio intelekto sprendimus;
  • 77% įmonių regione nenaudoja pažintinių (kognityvinių) sprendimų;
  • Tarp finansų vadovų nėra nusistovėjusio bendro susitarimo, ar jiems svarbu įsidiegti dirbtinio intelekto sprendimus;
  • Dirbtinis intelektas dažniausiai taikomas kasdieninėms užduotims atlikti, tačiau tik nedaugelis finansų vadovų jį panaudoja valdymo procesams palengvinti;
  • Apskaita yra viena pagrindinių dirbtinio intelekto pritaikymo sričių.

Maždaug pusė finansų vadovų mano, kad greitis, efektyvumas ir sąnaudų mažinimas yra pagrindiniai robotų ir dirbtinio intelekto sprendimų privalumai. Pasak finansų lyderių, per artimiausius trejus metus dirbtinis intelektas, kognityviniai sprendimai ir darbuotojai gali suvienyti savo gebėjimus ir pajėgumus, tačiau per ateinančius 10 metų, tikėtina, jog didelę finansinių funkcijų dalį vis dėlto pakeis technologijos.

 Apie Deloitte

„Deloitte“ yra vadinamos „Deloitte Touche Tohmatsu Limited“, Jungtinės Karalystės ribotos atsakomybės bendrovė, ir grupei priklausančios bendrovės narės, kurių kiekviena yra atskiras ir nepriklausomas juridinis asmuo. Daugiau informacijos apie oficialią „Deloitte Touche Tohmatsu Limited“ struktūrą galite rasti www.deloitte.lt

„Deloitte“ teikia audito, mokesčių, finansų konsultacijų ir verslo konsultacijų paslaugas privačioms bendrovėms, veikiančioms įvairiose srityse bei valstybinėms institucijoms 150 šalių visame pasaulyje. Tarptautinis „Deloitte“ įmonių tinklas bei ilgametė patirtis vietinėse rinkose suteikia klientui daugiau galimybių efektyviau siekti tikslų, kad ir kur jis vykdytų savo veiklą. Daugiau nei 286 000 „Deloitte“ darbuotojų visada stengiasi užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę ir tapti profesionalumo standartu visose srityse, kuriose veikia.

Daugiau informacijos apie projektą CE CFO Survey galite rasti čia.

Pranešimą paskelbė: Lina Pradkelienė, Deloitte Lietuva, UAB

(Perskaityta per mėnesį: 3, iš jų šiandien: 1.)