Finansai

Efektyvesniam tinklų gedimų nustatymui ESO planuoja pasitelkti pasieniečių sraigtasparnius

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl VSAT Aviacijos rinktinės sraigtasparnių panaudojimo stichinių nelaimių ir kitų nepaprastųjų situacijų atveju. Bendrovės prašymu, VSAT specialistai iš oro padėtų operatyviai nustatyti oro linijų gedimus ir mastą. Tai padės greičiau atlikti tikslingus veiksmus, kurie yra orientuoti į greitesnį elektros energijos atstatymą gyventojams.

Stiprus vėjas, škvalas ar pūgos dažnai miškuose sukelia augančių medžių išvartas, nutraukia tinklų oro linijas ir taip sutrikdo elektros energijos tiekimą, kelia pavojų aplinkiniams. Nustatyti tokių gedimų vietą užtrunka, kadangi inžinieriams tenka nueiti dešimtis kilometrų siekiančius atstumus – ne visuomet prie linijų galima privažiuoti, o privažiavimai būna užversti medžiais.

„Nuosekliai tobuliname reagavimo į gedimus procesus siekiant spartinti gedimų šalinimo laiką. Tai darome pasitelkdami visas prieinamas priemones. Bendradarbiaudami su VSAT nuo šiol galėsime dar operatyviau nustatyti gedimų vietas ir iš karto siųsti brigadas juos tvarkyti. Tai palengvins darbų organizavimą ir leis greičiau atstatyti elektros energijos tiekimą šalies gyventojams“, – teigia ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Virgilijus Žukauskas.

Pasak ESO atstovo, galimybės apžvelgti elektros oro linijų tinklus iš paukščio skrydžio nauda – itin didelė. Vien šiemet ieškant gedimų po gamtos stichijų iš oro buvo apžiūrėta daugiau nei 1 tūkst. km elektros oro linijų, esančių sunkiausiai pasiekiamose vietovėse. Pasitelkus VSAT Aviacijos rinktinės sraigtasparnius, esant poreikiui žvalgymą iš oro bus galima pradėti dar greičiau ir efektyviau.

Rinktinė budi visą parą ir operatyviai reaguoja į gautus pranešimus dėl neatidėliotino skrydžio poreikio, todėl sraigtasparnis gali pakilti per pusę valandos. Bendradarbiavimo sutartimi įtvirtinta, kad sraigtasparnius nedelsiant pasitelkti galima įvykus avarijai ar kitai neeilinei ar ekstremaliai situacijai, kuri gali sukelti pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba padaryti kitą žalą ESO infrastruktūrai.

VSAT pareigūnai pagalbos skrydžio metu taip pat gali padėti ESO surinkti reikalingą informaciją ir dienos, ir nakties metu, nes sraigtasparniuose yra moderni stebėjimo ir fiksavimo iš oro įranga – vaizdo kamera, skaitmeninis fotoaparatas, naktinio matymo prietaisai, termovizorinė vaizdo kamera, ir vaizdo perdavimo realiuoju laiku iš orlaivio į žemę sistema.

„Lietuvoje yra apie 85 tūkst. km elektros oro linijų, o vien vidutinės įtampos linijų miškuose ilgis siekia 5 tūkst. km, kur gamtos stichijų padaryta žala pasitaiko dažniau, o avarijos likvidavimas – sudėtingesnis. Pasitelkus sraigtasparnius galėsime greičiau identifikuoti įvykio vietą ir nustatyti, kokių tikslių priemonių ir pajėgų reikia atkurti elektros tėkmę. Mūsų tikslas, kad gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų“, – sako V. Žukauskas.

ESO prioritetu išlieka ir kitos investicijos – oro linijų atnaujinimas, kabeliavimas ir proskynų tvarkymas, mažinant tikimybę, kad gamtos stichijos pažeis elektros tinklus ir sutrikdys elektros persiuntimą.

Šiuo metu VSAT Aviacijos rinktinė eksploatuoja 5 sraigtasparnius – du „Eurocopter 120B Colibri“, du „Eurocopter 135“ ir vieną „Eurocopter 145“.

Pranešimą paskelbė: Paulius Kalmantas, Ignitis grupė, UAB

(Perskaityta per mėnesį: 2, iš jų šiandien: 1.)