Finansai

Emocinė sveikata darbo vietoje: darbuotojų perdegimas įmonėms neša nuostolius – kaip to išvengti?

Pernai Jungtinėje Karalystėje „Deloitte“ atliktas išsamus darbuotojų psichologinės sveikatos tyrimas parodė, kad prasta darbuotojų emocinė būklė darbdaviams kasmet kainuoja net iki 45 mlrd. svarų. Be to, pastebima, kad vis daugiau darbuotojų dėl emocinių sunkumų į darbą neateina arba eina net sirgdami ar blogai jausdamiesi, persidirba ir taip praranda dalį produktyvumo. Emocinės gerovės programą pradėjusios „Vinted“ žmogiškųjų išteklių verslo partnerė Jolita Gurskytė sako, kad organizacijos savo darbuotojų savijauta rūpintis gali užtikrindamos atvirumo kultūrą, skatindamos psichologinių problemų stigmos mažinimą ir suteikdamos reikalingus įrankius emocinei pagalbai.

Vis daugiau darbuotojų „perdega“

Verslo konsultavimo bendrovės „Deloitte“ iniciatyva Jungtinėje Karalystėje 2020 m. atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad vis daugiau darbuotojų nebeišlaiko sveiko darbo ir gyvenimo balanso. Daugėja žmonių, kurie dirba ir po darbo valandų, didėja ir prezenteizmo (kai blogai jaučiamasi, bet vis tiek einama į darbą, nors produktyvumas labai mažas) rodikliai. Tai atspindi technologijomis pagrįstą, nuolat veikiančios darbo vietos kultūrą ir yra glaudžiai susiję su darbuotojų perdegimu. 

Ypač pažeidžiama amžiaus grupe pripažintas jaunimas – jauni dirbantys žmonės dvigubai dažniau serga depresija nei vidutinis darbuotojas, yra labiau linkę į persidirbimą ir dažniau turi finansinių rūpesčių. Be to, lyginant su kitomis amžiaus kategorijomis, jauni žmonės daug dažniau renkasi atvykti į darbą net patirdami psichologinius sunkumus, vietoje to, kad pasiimtų laisvadienių – tai pripažino net 83 proc. 18–24 m. amžiaus žmonių. Atlikus tyrimą nustatyta, kad jauniems žmonėms reikalinga didesnė darbdavių parama, nei gaunama šiuo metu.

Tyrimas taip pat parodė ir darbuotojų emocinės būklės gerinimo darbo vietoje rezultatus – įmonės, kurios investavo į darbuotojų psichologinę sveikatą, padidėjus jų motyvacijai ir produktyvumui, gavo net penkis kartus didesnę investicinę grąžą.

Darbdaviai gali padėti

Didžiausios Europoje internetinės naudotų mados prekių prekybos platformos „Vinted“ žmogiškųjų išteklių verslo partnerė J. Gurskytė svarsto, kad tokie tyrimo rezultatai gali įkvėpti ir daugiau įmonių atkreipti dėmesį į darbuotojų emocinę sveikatą. „Darbuotojų psichologinė būklė itin aktuali tapo dabartiniame pandemijos kontekste, kai tiek daug nežinomybės, streso, pasikeitimų. Tačiau ir apskritai akivaizdu, kad bloga žmogaus savijauta tiesiogiai atsiliepia jo darbo rezultatams, motyvacijai, karjeros augimo perspektyvoms. Įmonės pastangos organizacijos viduje išlaikyti gerą emocinę aplinką, rūpintis darbuotojų psichologine sveikata ir sugebėti laiku pastebėti, kad žmogui sunku, atspindi jos vidinę kultūrą ir vertybes“, – sako J. Gurskytė.

„Šiuo pandeminiu laikotarpiu atsigręžiame į vieną savo organizacijos vertybių – rūpestį vieni kitais. Vadovaujamės požiūriu, kad žmonių saugumas ir gerovė yra didžiausias prioritetas. Šiuo metu mūsų įmonė yra augimo fazėje, vykdome sparčią plėtrą, vyksta daug pokyčių, tad ieškome įrankių, kurie padėtų naviguoti tokioje aplinkoje“, – priduria J. Gurskytė

„Vinted“ emocinę pagalbą savo darbuotojams ėmė teikti dar pirmojo karantino metu – visiems norintiems skyrė penkias apmokamas psichologo konsultacijas. Atsižvelgdama į darbuotojų pandemijos laikotarpiu patiriamą stresą ir įmonei augant padidėjusį krūvį, prieš Kalėdas bendrovė taip pat darbuotojams paskelbė skirsianti 3 papildomas apmokamas atostogų dienas, kad šie galėtų geriau pailsėti ir atsigauti emociškai.

Norėdama pratęsti ir papildyti pradėtą psichologinės sveikatos skatinimo veiklą bei pritaikyti ją visiems darbuotojams nepriklausomai nuo jų lokacijos, gruodžio mėnesį įmonė pradėjo emocinės pagalbos programą, kurios metu darbuotojai galės konsultuotis streso valdymo, perdegimo ir kitomis temomis. Išmaniosios programėlės „Mindletic”, skirtos rūpintis savo emocine sveikata, pagalba darbuotojai galės žymėti ir sekti savo emocijas, atlikti kvėpavimo pratimus, dalyvauti pokalbių kambariuose bei konsultuotis privačiai su psichologu. Tai padės darbuotojams ne tik įveikti jau esamas problemas, bet ir užkirsti kelią būsimoms, be to, užtikrina konfidencialumą.

„Šeštadalis darbuotojų patiria emocinių sunkumų. Prasta psichologinė sveikata gali lemti net 36 proc. mažesnį produktyvumą ir 50 proc. išėjimo iš darbo tikimybę. Darbdaviai tikrai gali prisidėti ir įdėti daugiau pastangų, kad palaikytų emocinę sveikatą darbo aplinkoje. Visų pirma, galima daugiau nuveikti siekiant pašalinti su emocinės sveikatos sunkumais susijusią stigmą, didinti žmonių sąmoningumą ir suteikti darbuotojams tinkamus metodus, kad jie galėtų ne tik atpažinti savo ar aplinkoje esančio žmogaus savijautą, bet ir imtis priemonių ją gerinti“, – sako „Mindletic“ įkūrėja Ieva Vaitkevičiūtė.

Dalijasi patarimais 

Pasak „Mindletic“ pardavimų ir partnerysčių verslo partnerės Ievos Šapalaitės, darbuotojų emocine gerove organizacijos gali pasirūpinti edukacinėmis programomis, veiklomis ir atvira komunikacija. Specialistė dalijasi keliais pagrindiniais patarimais:

1. Kaip sumažinti prezenteizmą? Prezenteizmas – situacija, kai darbuotojas atvyksta į darbą, atlieka užduotis, nepaisant fizinės, emocinės sveikatos sunkumų ar ligos. Dažnai šį darbuotojų elgesį sunku pastebėti, o jo pasekmės neretai būna neigiamos: nuo nekokybiškai atliktų užduočių iki pavojingų situacijų sudarymo sau ir kitiems.

Darbdaviai gali sumažinti jo lygį edukuojant darbuotojus apie tai, kas yra prezenteizmas, kuo jis pavojingas ir kodėl reikėtų jo vengti. Taip pat labai svarbu turėti aiškius susitarimus įmonėje, kaip darbuotojai turėtų elgtis fizinių ar emocinių sunkumų atveju, ir kokios pagalbos darbuotojas galėtų sulaukti iš darbdavio. Labai svarbus vadovo vaidmuo: dirbant su savo komanda, svarbu pastebėti prezenteizmo ženklus, užtikrinti darbuotojui saugumą ligos ar sunkumų atveju bei skatinti bendrauti atvirai. Ne ką mažiau svarbu vadovui rodyti savo pavyzdžiu, jog susidurti su sunkumais normalu ir juos patiriant reikia nebijoti prašyti pagalbos bei skirti laiko atsistatymui, poilsiui. 

Psichologinių sunkumų atveju emocinis švietimas yra labai svarbus, kadangi didelė dalis mūsų retai įsisąmonina savo emocinę savijautą, jausmus, potyrius ir ne visuomet atpažįsta psichologinius sunkumus, su kuriais susiduria. Todėl, didinant emocinį raštingumą, skatinant reflektuoti savo jausmus ir potyrius, edukuojant apie emocinę sveikatą, darbuotojai geba geriau suprasti sunkumus ir didinti savo emocinį atsparumą. 

2. Kaip išvengti perdegimo? Perdegimas vis dažniau sutinkamas itin didelio greičio reikalaujančioje kasdienybėje. Šiuo metu, kai didelė dalis žmonių darbuojasi iš namų, gyvenimo ir darbo riba – itin plona.  Svarbiausia įsivardinti sau, kokio darbo ir gyvenimo balanso siekiame ir nusibrėžti ribas, vis jas peržiūrėti bei reflektuoti, kaip pavyko išlaikyti balansą. Savistaba, dienos/savaitės plano sudarymas (įtraukiant ir pietų bei poilsio laiką), emocinės ir fizinės sveikatos stiprinimas (meditacija, sportas, psichoterapija ir pan.), sveika ir reguliari mityba – puiki perdegimo prevencija. Taip pat, jaučiant, jog darbe užduočių ir atsakomybių per daug, svarbu nebijoti prašyti pagalbos, kalbėtis su savo vadovu, kartu įveikiant sunkumus.

3. Kaip atpažinti emocinius sunkumus darbe? Rekomenduojama turėti reguliarius individualius pokalbius su komandos nariais, sukurti saugumo, pasitikėjimo atmosferą ir nuoširdžiai domėtis, kaip komandos narys jaučiasi. Atvirumo kultūrą skatina dalijimasis ne vien pozityviais, bet ir mažiau maloniais išgyvenimais. Kai vadovai dalinasi apie patiriamus iššūkius, sukuria erdvę pasidalinti ir kitiems, darbuotojai supranta, jog vadovui šios temos rūpi. Taip pat naudinga skatinti savirefleksiją, pavyzdžiui, emocijų žymėjimą, dienoraščio rašymą. Tokios patirtys padeda ir pačiam darbuotojui lengviau pastebėti savo emocinius sunkumus, kuriuos išgyvena

Pranešimą paskelbė: Gertrūda Stripeikytė, Integrity PR

(Perskaityta per mėnesį: 7, iš jų šiandien: 1.)