Finansai

Estijos pensijų reforma: įmokas atsiėmė per 100 tūkst. estų, jiems prognozuojamos galimai liūdnos pasekmės

Šiemet „atrakinus“ Estijos antros pakopos pensijų fondus, galimybe atsiimti savo sukauptus pinigus pasinaudojo daugiau nei 100 tūkst. šalies gyventojų. Specialistų teigimu, šiam pasirinkimui daugiausiai įtakos galėjo turėti tiek nepasitikėjimas pensijų sistema, tiek pandemija, o galimai skaudžias sprendimo pasekmes estai pajus tik ateityje.

Iki 2021 m. pradžios dalyvavimas antroje pensijų kaupimo pakopoje Estijoje buvo privalomas pilnamečiams asmenims, gimusiems 1983 metais ir vėliau. Tačiau pensijų sistemos reforma šią taisyklę panaikino ir leido to pageidaujantiems estams bet kada atsiimti savo sukauptas lėšas iš antros pakopos ar nustoti mokėti įmokas.

Kovo mėn. pradžios duomenimis, iš kiek daugiau nei 700 tūkst. aktyvių pensijų kaupimo sąskaitų, sprendimą nustoti kaupti ir atsiimti santaupas priėmė apie 109 tūkst. šalies gyventojų arba 16 proc. kaupiančiųjų. Tikėtina, kad viena pagrindinių tokio sprendimo priežasčių – nepasitikėjimas pačia pensijų kaupimo sistema, sako Aistė Paliukaitė, „Luminor investicijų valdymas“ pensijų produkto vadovė.

„Mūsų kolegų Estijoje patirtis bendraujant su klientais rodo, kad dalis atsiimančiųjų santaupas bijo, jog ateityje negalės to padaryti, nors įstatymas numato, kad atsiimti santaupas bus galima bet kada. Taip pat įtakos sprendimui atsiimti antroje pakopoje sukauptus pinigus galėjo turėti ir pandemija“, – sako A. Paliukaitė.

Pasak „Luminor“ ekspertės, karantino metu daliai žmonių susidūrus su finansiniais sunkumais „atrakintos“ senatvei kauptos lėšos galėjo tapti savotišku išsigelbėjimu.

„Tačiau panaudodami antros pakopos lėšas finansiniam stabilumui šiandien, jie galimai aukoja savo saugią finansinę senatvę. Kaupiantieji vien pirmoje pakopoje senatvėje gali tikėtis vos 30–40 proc. jų buvusios algos dydžio pensijos. Tai rodo, kad šiandieninės situacijos ekonominius padarinius matysime dar labai ilgai. Šiandien kaupti nustoję ir pinigus atsiėmę estai savo pasirinkimo galimas neigiamas pasekmes pajus tik po 30–40 metų“, – aiškina A. Paliukaitė.

Nori investuoti patys

Dalis Estijos piliečių atsiimdami lėšas mini, kad nerimauja, jog infliacija gali „suvalgyti“ jų sukauptus pinigus ar galvoja, kad sukauptos santaupos pradings.

„Toks pasirinkimas keistas, nes pensijų fondų ilgametė vidutinė grąža įprastai lenkia infliaciją. Tai reiškia, kad pinigų vertė auga greičiau nei bendras kainų lygis. Paprasti banko indėliai šiuo metu tokios galimybės pasiūlyti negali“, – teigia A. Paliukaitė.

Kita dalis estų sako naudosiantys atsiimtas senatvei skirtas lėšas dideliems pirkiniams ar pradiniam būsto įnašui, kiti nori pradėti investuoti patys, pavyzdžiui, į nuosavą verslą, kriptovaliutas ar nekilnojamąjį turtą (NT).

„Pensijai kaupti galima įvairiausiais būdais, tačiau prieš pradedant investuoti į akcijas ar kitus finansinius instrumentus pačiam, reikia įsivertinti, ar turite tam pakankamai žinių ir laiko. Tuo metu investicijos į NT reikalauja ne tik papildomo laiko, bet ir lėšų, rūpinantis turimu NT objektu, tai yra, jį nuomojant, remontuojant ir pan.“, – įspėja A. Paliukaitė.

Naujajam įstatymui Estijoje taip pat pakeitus tvarką, numatančią disponavimą sukauptais pinigais sulaukus pensinio amžiaus, visą sukauptą sumą nusprendė atsiimti dar 18 tūkst. pensijos sulaukusių estų. Be to, apie 2 tūkst. Estijos gyventojų pasinaudojo galimybe nustoti pervedinėti lėšas į savo antrosios pakopos pensijų kaupimo fondo sąskaitą, tačiau pinigus joje pasiliko.

Pensija papildomai rūpinasi dvigubai daugiau

A. Paliukaitė pažymi, kad norint senatvėje per daug nekeisti gyvenimo būdo ir užsitikrinti stabilias pajamas, asmens pensija turėtų siekti ne mažiau nei 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų.

„Prognozuojama, kad valstybės suteikiama senatvės pensija tiek Estijoje, tiek Lietuvoje ateityje sudarys apie 30–40 proc. dabartinio žmogaus atlyginimo. Papildomai kaupiant antros pakopos pensijų fonde, pensija gali  paaugti iki 40–50 proc. darbo užmokesčio. Likusią dalį galima „surinkti“ kaupiant trečioje pakopoje. Įprasta, kad pradėjus taupyti anksčiau, gyventojai kas mėnesį taupymui gali skirti mažesnę dalį savo atlygio. Svarbu pažymėti, kad kaupiant pensijų fonduose reikia atsižvelgti į investavimo riziką ir svyruojančią investicijų vertę“, – sako A. Paliukaitė.

Anot A. Paliukaitės, tai, kad 84 proc. Estijos antros pakopos dalyvių nusprendė toliau kaupti pensijai, rodo, jog dauguma estų supranta papildomo kaupimo pensijai privalumus. Estijoje savo pensijai papildomai nekaupia ar neinvestuoja kitais būdais 9 proc. žmonių – daugiau nei dvigubai mažiau nei Lietuvoje, kur savo pensija papildomai nesirūpina 19 proc. gyventojų, rodo UAB „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu 2019 m. atlikta reprezentatyvi apklausa.

Pranešimą paskelbė: Greta Jankaitytė, UAB „Gravitas Partners“
Estijos pensijų reforma: įmokas atsiėmė per 100 tūkst. estų, jiems prognozuojamos galimai liūdnos pasekmės

(Perskaityta per mėnesį: 3, iš jų šiandien: 1.)