Daugelis verslininkų dar nespėję atsigauti po dviejų metų pandemijos laikotarpio, sulaukė naujo smūgio. Dėl karo Ukrainoje išaugo energijos kainos, padidėjo infliacija, sumažėjo ekonomikos augimas. Tekstilės pramonės sektorius ne išimtis. Nors daugelis tekstilininkų sugebėjo adaptuotis prie esamos situacijos, tačiau naujosios Europos direktyvos dėl aplinkosaugos reikalavimų tapo dar vienu iššūkiu šios pramonės atstovams. Mėgindami atrasti galimybes, kaip išeiti iš susiklosčiusios situacijos, LATIA (Lietuvos audinių ir tekstilės asociacija) kartu su EURATEX (Europos drabužių ir tekstilės konfederacija), bei savo partneriais iš visos Europos jau beveik metus vykdo projektą AEQUALIS4TCLF, kurio tikslas padėti tekstilės pramonės sektoriui prisitaikyti prie besikeičiančios ekonominės aplinkos.
Tai jau antrasis šio projekto narių susitikimas. Pirmasis vykęs Briuselyje akivaizdžiai davė atspirties tašką tęsti projektinę veiklą, bei pritraukti daugiau partnerių. Praėjusią savaitę į Lietuvą atvykęs EURATEX generalinis direktorius Dirk Vantyghem su projekto dalyviais iš Europos šalių aptarė tolimesnius veiksmus, kurie palengvintų bei padėtų tekstilės pramonės vystymuisi Europoje.
AEQUALIS4TCLF projektu siekiama užtikrinti tinkamą bendrystę tarp verslų ir mokymo įstaigų ruošiant tekstilės pramonės kvalifikacijos specialistus. Taip pat atsižvelgiama į šiandien itin aktualų lyčių lygybės klausimą, projektu siekiama didinti galimybes integruoti į tekstilės pramonę daugiau vyrų pagal poreikį. Be abejonės, didelis dėmesys kreipiamas į vis dažniau ir garsiau akcentuojamus ekologinius ir tvarumo reikalavimus, taip vadinamojo Žaliojo kurso laikymąsi bei gamybos veiklos adaptavimą link ekologiškesnių ir tvaresnių procesų. Tekstilė, kaip ir kitos pramonės šakos, koja kojon žengia skaitmenizavimo ir automatizavimo kryptimi. Šis projektas padeda vykdyti tinkamą dialogą su mokymo įstaigomis ir pramonės atstovais.
Lietuvoje vykusiame projekto AEQUALIS4TCLF apsitarime atvykusių svečių gausa džiaugėsi LATIA Generalinė direktorė Gytė Bėkštienė. Projektiniame susitikime dalyvavo ne tik verslo atstovai, tačiau ir mokymų įstaigų akademinė bendruomenė, kadangi tai itin aktuali tema ir ruošiančioms specialistus įstaigoms. Gytė Bėkštienė viliasi, kad netolimoje ateityje projekto iniciatyva duos teigiamų rezultatų. Anot Gytės Bėkštienės, tekstilė, kaip ir kitos pramonės šakos, turi būti modernizuojamos, atsižvelgiant į tvarumo principus bei laikantis visų aukštų ekologinių standartų, kitu atveju, verslai tiesiog negebės išsilaikyti rinkos konkurencijos audroje.
„Tvarumas ir perdirbimas – savaime aiški užduotis visiems tekstilės sektoriaus atstovams, tačiau kaip numato AEQUALIS4TCLF, mums nereikia užsimiršti, jog viskas aplinkui keičiasi. Tame tarpe ir pramonės sektoriaus galimybės bei jos poreikiai. Šiai dienai, neatsižvelgiant į ekonominius iššūkius, verslai, o juo labiau tekstilės pramonė, išgyvena ir specialistų stygių. Jaunoji karta, kaip ir minėjo Euratex generalinis direktorius Dirk Vantyghem, tekstilininko specialybės tiesiog nelaiko prestižine ir populiaria profesija. Šio projekto viena iš pagrindinių užduočių yra tekstilės sektoriaus darbuotojų kvalifikacijų kėlimas, atsižvelgiant į ateities tekstilės pramonės perspektyvas. Taip pat ir mano jau minėti tvarumo, ekologijos, modernizavimo klausimai, siekiant užtikrinti tekstilės pramonės ilgalaikį konkurencingumą,“ – komentavo projekto naudas ir galimybes Gytė Bėkštienė.
Kaip pastebėjo Euratex generalinis direktorius Dirk Vantyghem, Europos tekstilės pramonė žengia nauju keliu, keisdami nusistovėjusius gamybinius procesus integruojant modernias technologijas. Europos Sąjungos reikalavimai vis labiau atsižvelgti į pasaulio mažėjančius išteklius, skatina keisti ir modernizuoti visų pramonių šakų technologijas. Anot Dirk Vantyghem, šiai dienai tekstilė geba gaminti produkciją sunaudojant kur kas mažiau vandens, mažiau įvairių cheminių elementų, tačiau geba išlaikyti aukštos kokybės produkciją, kuri būtų patraukli vartotojui. Euratex vadovas neslepia, Briuselis priima vis daugiau teisės aktų, kurie įpareigoja pramonę keistis ir investuoti į švarias technologijas, bei pritaikyti savo veiklų procesus, kad jie atitiktų žaliojo kurso principus. „AEQUALIS4TCLF projektas – tai naujas etapas link ateities tekstilės, tai ne tik gamybos procesų modernizavimas laikantis tvarumo ir ekologinių principų, tačiau ir motyvuotų bei kvalifikuotų specialistų ruošimas bendradarbiaujant su mokymo įstaigomis“ – neslėpdamas entuziazmo bendravo Euratex vadovas.
Bendraujant su Euratex vadovu Dirk Vantyghem norėjome labiau išsiaiškinti, ar tekstilės pramonės problemas girdi Europos Sąjungos vadovai bei kokie sprendimai priimami ir įgyvendinami siekiant pagerinti šios pramonės sektoriaus situaciją, kol ji nepasiekė kritinės padėties.
„Euratex vienintelis tekstilės pramonės atstovas Europos parlamente. Dėl visų naujų teisės aktų, to paties ir žaliojo kurso, parlamentas turi su mumis vystyti dialogą bei išgirsti ir priimti tinkamus sprendimus, kad apsaugotų vidaus rinką. Matome, kaip į Europos rinką masiškai plaukia trečiųjų šalių – ne Europos Sąjungoje – pagaminta produkcija. Įžvelgėme grėsmes, apie kurias jau kalbėjome prieš ketvertą metų, bei įspėjome, kad toks nevaldomas procesas gali atvesti iki kritinių padarinių. Tuo metu, Europos Komisija nereagavo ir manė, kad tai nepagrįsti būgštavimai, tačiau dabar, kai procesai yra nevaldomi, Europos Komisija atkreipė dėmesį ir pamatė šio aplaidumo padarinius, – dalinosi įžvalgomis Euratex vadovas Dirk Vantyghem. Anot Euratex vadovo, bendraujant su naujai kadencijai perrinkta Europos komisijos pirmininke Ursula von der Leyen jis išgirdo garantijas, kad parlamentas skirs pakankamai dėmesio tekstilės pramonei, kadangi tai viena prioritetinių pramonės šakų.
Jau dabar žinome, jog Europos Parlamento iniciatyva ruošiamos naujosios direktyvos, kurių dėka turi būti užkardomas nevaldomas nekokybiškos produkcijos srautas iš tokių šalių kaip Indija, Kinija, Turkija, Bangladešas, Pakistanas ir kita. Pagal ruošiamas pataisas bus atsižvelgiama į produkcijos gaminimo technologijas, gaminio ekologinius kriterijus, sudėtį, cheminių medžiagų naudojimą apdirbimo procesuose. Sugriežtinti kontrolės reikalavimai, apribotų pigios, tačiau ne itin kokybiškos produkcijos srautus į Europos Sąjungą. Dabartinėje rinkoje daugelis Europos sąjungos tekstilininkų visiškai bergždžiai mėgina konkuruoti su tokia pigia produkcija. Vidaus rinkoje pagaminta produkcija turi atitikti visus keliamus Europos Sąjungos reikalavimus. Ekologiniai iššūkiai, gamybos procesų modernizavimas, o taip pat augantys darbo jėgos kaštai – dar labiau išbrangina produkciją, todėl vartotojai renkasi pigesnę, kuri gaminama nesilaikant jokių ekologinių, socialinių ar tvarumo principų.
Euratex vadovui Dirk Vantyghem buvo užduotas klausimas apie gamintojų iš trečiųjų šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Tokie gamintojai, laimėję viešojo pirkimo konkursą, tiekia ES reikalavimų neatitinkančią produkciją. Be to, kai kurios šalys šiai dienai nėra draugiškos Lietuvai, o jų produkciją naudoja NATO bloko šalys, t.y. rengiami NATO kariai. „Labai apmaudu, kad taip yra, žinome šiuos atvejus. Štai dėl to ir ruošiami nauji teisės aktai, kurie turėtų užkardyti nekokybiškos produkcijos srautus į Europos Sąjungą. Kaip bebūtų gaila, tačiau kai kurie Europos Parlamento nariai neįžvelgia šioje situacijoje problemos bei stabdo teikiamų teisės aktų priėmimą. Mes visapusiškai bandysime, kuo greičiau padaryti viską, kad vidaus rinka (Europos Sąjungos rinka) būtų skirta skaidriam ir atsakingam vartotojui bei visi Europos pramonininkai jaustųsi ramūs, kad jie konkuruoja lygiomis teisėmis ir sąlygomis.
Anot Dirk Vantyghem, tai ne vienintelė problema, kuri kenkia vidaus rinkos gamintojams. Didelis dėmesys Europos Parlamente skiriamas ir elektroninės prekybos srautams suvaldyti. Kaip pavyzdys, Shein, Aliexpres, Temu ir kitos Kinijos prekybinės platformos, per kurias plaukia milijardiniai srautai, juos privalu pradėti kontroliuoti. Didžiosios kompanijos geba „apeiti įstatymus įkuriant įmones ar sandėlius Europos Sąjungoje ar mūsų ekonominių partnerių šalyse. Tokiu būdu sėkmingai išvengia muitų bei mokestinių prievolių. Europos Sąjunga praranda milijonus nesumokėtų mokesčių, o vidaus pramonė nukenčia nuo nelygiavertės konkurencijos su kiniška pigia produkcija. Pasak Eratex vadovo, yra ruošiami atitinkami įstatymai bei teisės aktai, kurių dėka muitų sistema veiktų efektyviau, o ne Europoje veikiančios kompanijos negalėtų laisvai įsikurti ir išvengti mokestinių prievolių.
Paklaustas Dirk Vantyghem, ar dabartinis laikas, kai visas pasaulis išgyvena ekonomikos sunkmetį dėl pandemijos bei karo Ukrainoje, yra tinkamas žaliojo kurso permainoms ir drastiškoms priemonėms, atsakė:
- Apmaudu, kad tenka imtis priemonių būtent šiuo metu, tačiau manome, kad jeigu dar ilgiau lauktume, ši sritis, tekstilės pramonės sritis, gali patirti dar didesnį nuosmukį. Visų pirma, tai dėl nelygiavertės konkurencijos įtakos – trečiųjų šalių tekstilės importo į Europos Sąjungą. Antra – tai jau aptartas tvarumo ir ekologijos klausimas. Visos pramonės šakos vedamos prie tvarios veiklos principo, tekstilė ne išimtis. Suprantame ir mes, Euratex, bei bendraujant su ES komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen akcentuojame, kad reikia bendrystės su pramonininkais, išgirsti jų pasiūlymus, nes tik patys gamintojai gali pateikti alternatyvas bei racionalius pasiūlymus, kaip išsispręsti kylančias problemas su gamyba ir mokestinėmis reformomis einant žaliojo kurso link.
LATIA generalinė direktorė Gytė Bėgštienė kartu su LATIA prezidentu Kęstučiu Daukščiu bei Euratex generaliniu direktoriumi Dirk Vantyghem apsilankę LR Seime susitiko su LR Seimo vicepirmininku Andriumi Mazuroniu. Pagrindinis vizito tikslas buvo aptarti perdirbimo bei tvarumo tekstilės sektoriuje klausimus. Euratex vadovas Dirk Vantyghem diskutavo su pašnekovais apie galimybes Lietuvoje įsteigti tekstilės produkcijos supirkimo punktus, kaip alternatyvą taromatams.
„Šis modelis būtų vienas iš patogiausių vartotojams. Tokiu būdu mes skatintume visuomenę elgtis atsakingai bei priduoti tekstilės gaminius antriniam perdirbimui. Žmogus būtų suinteresuotas ir motyvuotas tekstilės gaminius ne mesti į atliekų konteinerius, o juos pridavus, dar gauti ir atlygį,“ – naudas komentavo LATIA generalinė direktorė Gytė Bėkštienė. Anot jos, panašus principas taikomas vieno pasaulyje populiaraus drabužių prekybos tinklo, kai vartotojai gali atnešti senus drabužius į prekybos vietas, už tai gauti nuolaidas.
Viliamasi, kad po šio susitikimo Europos Parlamente bus daugiau dėmesio skiriama vidaus pramonės problematikai spręsti, siekiant užtikrinti saugesnę ir stabilesnę konkurencinę aplinką vietos gamintojams. Neabejojama, kad AEQUALIS4TCLF projektas bus stiprus atspirties taškas gerinant ir tobulinant su tekstilės pramonės pokyčiais susijusius teisės aktus Europos Sąjungoje bei atsižvelgiant į atskirus regionus ir šalis.
Pranešimą paskelbė: Gytė Bėkštienė, LIETUVOS APRANGOS IR TEKSTILĖS ĮMONIŲ ASOCIACIJA
