Kiekvienais metais Europos Parlamentas parengia rezoliuciją dėl ateinančių metų ES biudžeto gairių, kurioje pabrėžia sritis ir problemas, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio ir finansavimo. Rezoliucijos projektą rengia Biudžeto komitetas, atsižvelgdamas į kitų komitetų pateiktas nuomones, kuriose jie išryškina savo kuruojamų sričių pozicijas, problemas ir poreikius. Šiemet, rengiant rezoliuciją dėl 2024 m. biudžeto, Juozas Olekas buvo paskirtas pagrindiniu Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešėju, atsakingu už šią nuomonę. Po kelis mėnesius trukusio darbo, vasario 28 d. vykusiame komiteto balsavime, nuomonė buvo patvirtinta didele balsų persvara – už balsavo 37, prieš – 4 nariai, 5 susilaikė.
Patvirtinti pasiūlymai
Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus: teikti papildomą paramą ūkininkams valstybėse narėse, kuriose mokamos mažiausios tiesioginės išmokos, siekiant sustiprinti jų gebėjimą atlaikyti infliacijos spaudimą ir padidėjusias sąnaudų kainas, ypač atsižvelgiant į daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą ir ypač šalyse, kurios labiausiai nukentėjo nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą.
„Europos Sąjungos ūkininkai išgyvena ypatingai sudėtingą laikotarpį, pažėrusį jiems daug naujų iššūkių, su kuriais teks kovoti ir ateityje, – teigė Juozas Olekas. – Nepateisinamas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ne tik sutrikdė žemės ūkio gamybą Europos aruode, bet ir sukėlė energetikos krizę, kuri ūkininkams atsiliepia smarkiai padidėjusiomis trąšų, augalų apsaugos produktų, kuro ir kitų žaliavų kainomis.“
„Be naujų problemų išlieka ir senosios. Klimato kaita atneša neįprastus orus – sausras ir liūtis, naujų ir nežinomų ligų bei kenkėjų protrūkius. Norėdami užtikrinti visų mūsų tikslo –žaliojo kurso – sėkmę, privalome atsižvelgti į ūkininkų ir kaimo gyventojų poreikius“, – kalbėjo europarlamentaras.
J.Olekas savo parengtame dokumente siūlo pabrėžti ypač svarbų žemės ūkio ir kaimo plėtros vaidmenį, atkreipti dėmesį į karo poveikį apsirūpinimui maistu ir pabrėžti infliacijos sukeltą pavojų, ypač grėsmingą smulkiems ir jauniems ūkininkams.
Taip pat svarbu pabrėžti mokslinių tyrimų ir inovacijų žemės ūkio sektoriuje svarbą bei būtinybę, kad šių tyrimų rezultatai pasiektų ūkius. Nuomonėje prašoma labiau remti kooperatyvų sektorių, stiprinti paramos jauniesiems ūkininkams priemones, pabrėžti pajamų paramos perskirstymo mechanizmų svarbą ir ūkininkų potencialą kovoti su klimato kaita.
Viena skaudžiausių Lietuvos ūkininkų problemų – tiesioginių išmokų nelygybė. Nors įstojus į ES išmokas buvo žadėta sulyginti iki 2013 m., tai neįvyko, ir Baltijos šalių žemdirbiai iki šiol gauna mažiausias išmokas visoje ES.
„Turime pabrėžti, kad ūkininkų gebėjimui atlaikyti infliacijos spaudimą, padidėjusias žaliavų kainas ir užtikrinti aprūpinimą maistu, turi įtakos tiesioginių išmokų skirtumai. Todėl reikia papildomos paramos valstybėms narėms, kuriose išmokos yra mažiausios, ypač dėl to, kad Rytuose esančios ES narės labiausiai nukentėjo nuo karo Ukrainoje“, – teigė J. Olekas, nepaisant kai kurių EP narių pasipriešinimo į komiteto nuomonę įtraukęs reikalavimą skirti papildomą paramą šalims, gaunančioms mažiausias išmokas.
„Džiugu matyti, kad mūsų atkaklumas keliant išmokų suvienodinimo klausimą, turi poveikį. Kadencijos pradžioje pasipriešinimas konvergencijai buvo didesnis – dabar galime matyti, kad vis daugiau komiteto kolegų pradeda suprasti mūsų poziciją“,– džiaugėsi J. Olekas.
Pranešimą paskelbė: PR Service, PR Service
