Finansai

Europos standartizacijos sistema reikalauja pokyčių

Standartizacija – tai techninių ir kokybės specifikacijų, kuriomis turi pasižymėti konkretūs produktai, gamybos procesai ar paslaugos, numatymas ir apibrėžimas. Standartizacija siekiama apsaugoti vartotojus, sudaryti sąlygas laisvam prekių ir paslaugų judėjimui bei užtikrinti kokybę vieningoje rinkoje. Vienas iš standartizacijos tikslų taip pat yra padidinti prekių ir paslaugų konkurencingumą nacionalinėse ir tarptautinėse rinkose, bei kuo efektyviau naudoti ekonominius išteklius.

Pramonės konkurencingumas itin priklauso nuo to, kaip efektyviai veikia standartizacijos procesai. Deja, bet Europos Sąjungos (toliau – ES) standartizacijos procesas ne padeda, o labiau kliudo Europos verslui laiku ir efektyviai rinkai pateikti moderniausius sprendimus. Standartizacijos sistema nėra orientuota į rinką, o labiau naudojama kaip teisėkūros priemonė, kas iš esmės prieštarauja pačiai standartizacijos esmei, kaip procesui „iš apačios į viršų“. Šiuos ir kitus nuogąstavimus dėl ES darniosios standartizacijos procedūrų šių metų vasario mėnesį Europos Tarybai pirmininkaujančiai Portugalijos vyriausybei pateikė 18 Europos lygmens verslo paramos organizacijų/asociacijų, tokių kaip „Business Europe“, „Orgalim“, „The European Round Table for Industry“ ir kt.

Organizacijos teigia, kad esama situacija ir harmonizuotų Europos standartų stoka sukelia neigiamus padarinius ES įmonėms ir kartu šalių narių ekonomikoms: sumažina produkto pateikimo į rinką greitį, riboja inovacijas, sukuria papildomas išlaidas pramonei ir papildomą naštą priežiūros institucijoms. Nepriklausomi atitikties vertintojai bei notifikuotosios įstaigos negeba patenkinti išaugusios paklausos, dėl to atitikties vertinimas vėluoja. O ir pati standartizacijos sistema nėra suderinta su pasauliniais standartais. Dėl visų šių priežasčių ES verslas praranda konkurencinį pranašumą tarptautinėje arenoje. Siekiant atsigauti po dabartinės krizės ir užtikrinti sėkmingą Europos pramonės perėjimą skaitmenizacijos ir tvarumo link, yra labai svarbu keisti politiką dėl harmonizuotų Europos standartų. Kreipimesi siūloma neatsieti stadartizacijos klausimo nuo Europos pramonės strategijos peržiūros.

Analogiškus klausimus jau kuris laikas kelia ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai. „Savalaikis ir efektyvus standartizacijos procesas yra labai svarbus mūsų pramonės konkurencingumui. Esant dabartinei standartizacijos sistemai bandymai vienam gaminiui gali užtrukti net keletą mėnesių, o vieno gaminio testavimo kaina gali siekti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų”, – sako Vidas Butkus, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas, AB „Kauno Baltija“ generalinis direktorius. V. Butkus atkreipia dėmesį ir į abejonių keliantį prekių iš trečiųjų šalių CE ženklinimą bei tokių gaminių reikalavimų atitikimą darniesiems standartams.

Matydami problemas, su kuriomis susiduria standartizuotis siekiantis verslas, dar šių metų sausio mėnesį Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmai kreipėsi į LR Ekonomikos in inovacijų ministeriją su siūlymais dėl šios situacijos sprendimo bei Lietuvos įmonių konkurencingumo stiprinimo. Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmai siūlo teikti paramą eksportuojamos/planuojamos eksportuoti produkcijos sertifikavimui (įskaitant lėšas reikalingiems bandymams ir tyrimams) ir ženklinimui. Taip pat, siūloma vienai iš organizacijų priskirti sertifikavimo ir CE ženklinimo koordinavimo funkcijas, kad įmonė vieno langelio principu gautų atsakymus į visus rūpimus klausimus – apie sertifikavimą, reikalingą dokumentaciją, akredituotas institucijas, galinčias atlikti tyrimus ir bandymus, dokumentų šablonus ir t.t.

LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija informavo, kad naujuoju 2021–2027 metų programavimo laikotarpiu planuojama finansuoti veiklas, skirtas padidinti Lietuvos įmonių tarptautinį konkurencingumą ir vietinės kilmės prekių eksporto apimtis (1 prioriteto „Pažangesnė Lietuva” 1.3 uždavinys „Stiprinti MVĮ augimą ir konkurencingumą”). Tarp šių veiklų išskiriama ir MVĮ produktų ir paslaugų sertifikavimas. Taip pat, Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiuo metu vertina galimybes sukurti kompetencijų centrą, kuris atliktų sertifikavimo ir CE ženklinimo koordinavimo funkcijas.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai matydami kiek daug neaiškumų dėl standartizacijos ir CE ženklinimo kyla įmonėms, ypač pradėjusioms gaminti asmens apsaugos priemones, dar pandemijos pradžioje pradėjo teikti konsultacijas dėl standartizacijos ir CE ženklinimo. „Visą procesą galima suskirstyti į 6 pagrindinius žingsnius. Priklausomai nuo produkto kategorijos, jie gali neženkliai skirtis“, – sako Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vadovė Agnė Jaraitė. Pirmiausia, reikėtų nustatyti, kuri ES direktyva ir kokie darnieji ES standartai taikomi konkrečiam produktui. Svarbu paminėti, kad nuo kovo 20 d. COVID-19 pandemijos situacijoje aktualūs standartai (asmens apsaugos priemonėms ir kt.) išduodami nemokamai. Norint gauti konkrečius standartus, reikėtų kreiptis į Lietuvos Standartizacijos Departamentą. Antras žingsnis yra įvertinti, ar gaminys atitinka specifinius jam taikomus reikalavimus. Tuomet reikia išsiaiškinti, ar produkto atitiktis turi būti įvertinta notifikuotųjų įstaigų (bandymo įstaigų, kurios yra trečiosios šalys) ar yra pakankamas paties gamintojo vertinimas. Produktas ir jo atitiktis saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimams turi būti ištestuojamas, parengiamas techninių dokumentų rinkinys, kuriuo patvirtinama atitiktis. Šeštasis žingsnis apima parengimą ir pasirašymą ES atitikties deklaracijos ir be abejo tinkamą CE ženklo ant gaminio ar pakuotės naudojimą.

Pranešimą paskelbė: Joana Daubaraitė, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai

(Perskaityta per mėnesį: 8, iš jų šiandien: 1.)