Atvirumas – viena kertinių vertybių ne tik šiuolaikiniame versle, bet ir ir lyderiaujant. Jis ne tik padeda kurti pasitikėjimą komandoje, bet ir skatina kūrybiškumą, diskusijas, inovacijų atsiradimą. Atvirumas leidžia drąsiai dalintis mintimis, priimti kritiką ir nuolat tobulėti. Lyderiams – tai įrankis, padedantis subalansuoti rizikas, stiprinti organizaciją ir formuoti skaidrią, atsakingą kultūrą, kurioje darbuotojai jaučiasi įvertinti bei išklausyti. Šiomis idėjomis ir vertybėmis grindžiamą požiūrį į verslą bei lyderystę plačiau aptariame su UAB „Rivona“ generaliniu direktoriumi ir vadovu, prekybos tinklo „Norfa mažmena“ valdybos pirmininku, VILNIUS TECH Statybos fakulteto absolventu Dainiumi Dunduliu, kuris dalijasi savo patirtimi, kaip atvirumas, skaidrumas ir kritinis mąstymas formuoja jo vadovavimo stilių ir organizacijos kultūrą. Ką Jums reiškia atvirumas?…

Dar viena nauja Vilniaus pradžia – numatoma, kad 2027 m. pabaigoje moksleiviai keliaus į naują gimnaziją Verkių seniūnijoje, M. Marcinkevičiaus gatvėje. Išrinktas rangovas, kuris įsipareigojo čia pastatyti modernią 480 vietų gimnaziją ir įrengti bendruomenines erdves aplink ją. Gimnazijos apie 21,17 mln. Eur vertės rangos darbų sutartis pasirašyta su UAB „Veikmės statyba“. Ši gimnazija – viena iš devynių naujų Vilniaus švietimo įstaigų, kurias plėtoja sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė Vilniaus vystymo kompanija, pasitelkusi išskirtinį finansavimo modelį. Pagal jį, Vilniaus miestas jungia savivaldybės įmonės (UAB Vilniaus vystymo kompanijos) lėšas kartu su bankų finansavimu itin sparčiai ugdymo įstaigų plėtrai. Keturios mokyklos bei penki darželiai bus pastatyti per trejus metus tose…

35 proc. Lietuvos gyventojų neplanuoja atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptų lėšų, 24 proc. sprendimo dar nėra priėmę, o 22 proc. nurodo, kad atsiimtus pinigus investuos savarankiškai. Tokias tendencijas atskleidė Jungtinės centrinės kredito unijos užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas gyventojų finansinės elgsenos tyrimas.  Ketina kaupti toliau Antroje pensijų pakopoje šiuo metu kaupia 50 proc. apklaustųjų. Dažniausiai tai – 26–55 metų aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai. Kad sukauptų lėšų reformos metu neatsiims ir toliau kaups, dažniau nurodė vyrai, o sprendimo, kaip elgtis, dažniau teigė dar nėra priėmusios moterys. Pirmosios iš antros pensijų pakopos atsiimtos lėšos gyventojus pasieks jau netrukus  – iki balandžio vidurio.  Finansinis rezervas ir taupymo įpročiai Bent 3 mėnesių finansinį rezervą…

Rūpintis finansiniu saugumu svarbu visais laikais, tačiau šiandien, kai geopolitinėje aplinkoje vyrauja didesnis neapibrėžtumas, o kainų ir infliacijos pokyčiai tampa sunkiau prognozuojami – tai įgauna dar didesnę reikšmę. Kitaip tariant, pasiruošimas „juodai dienai“ yra neatsiejama atsakingo finansų valdymo dalis. Vis dėlto realybė rodo priešingą tendenciją – nemaža dalis gyventojų vis dar renkasi saugiausiai atrodantį, tačiau finansiškai neefektyvų sprendimą: santaupas laikyti einamojoje sąskaitoje. Santaupos sąskaitose „nedirba“ Lietuvos banko duomenimis, pernai gyventojai einamosiose sąskaitose laikė beveik 19 mlrd. eurų. Tai lėšos, kurios dažniausiai nesukuria jokios grąžos ir ilgainiui praranda vertę dėl infliacijos. LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius pastebi, kad tai viena dažniausių ir…

Kada reikėtų pradėti rūpintis savo veido oda? Dar prieš dešimtmetį odos priežiūra daugeliui prasidėdavo tik tuomet, kai veidrodyje pasirodydavo pirmosios raukšlės. Šiandien ši praktika keičiasi ­– vis daugiau žmonių renkasi nelaukti ir oda pradėti rūpintis ne tada, kai ji tampa „problema“, o iš anksto. Šį pokytį lemia ne tik socialiniai tinklai ar grožio industrijos naujovės, bet ir augantis sąmoningumas – žmonės geriau supranta odos procesus, aktyvių ingredientų ir ilgalaikės priežiūros naudą. Vienos didžiausių grožio paslaugų rezervavimo platformų Europoje „Treatwell“ duomenys rodo, kad prevencinė odos priežiūra tampa vis svarbesne rinkos dalimi, o jos augimas – vienas sparčiausių visame grožio sektoriuje. „Prevencinės veido procedūros per pastaruosius kelerius metus iš nišinės kategorijos tapo…

Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ šiais metais skirs išskirtinį dėmesį automagistralių ir magistralinių kelių būklės gerinimui. Paprastojo remonto darbus planuojama vykdyti 170 kilometrų prasčiausios būklės automagistralių Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1), Vilnius–Panevėžys (A2) ir kitų magistralinių kelių ruožų, iš kurių apie 100 km planuojama pabaigti šiais metais, likusieji būtų pabaigti kitąmet. Kartu su kelio dangos atnaujinimu bus tvarkomi ir į remontuojamus ruožus patenkantys blogos būklės tiltai bei viadukai, kuriems numatytas paprastasis remontas. Dėl ilgą laiką buvusio nepakankamo finansavimo keliams bei praėjusios šaltos žiemos su ypatingomis orų sąlygomis vairuotojai pavasarį automagistralėse pastebėjo padidėjusį asfalto dangos pažeidimų – duobių ir išdaužų – skaičių. Šie veiksniai lėmė spartesnį dangos degradavimą, todėl dalyje ruožų remonto poreikis tapo…

Daug kas mano, kad pagrindinė akcizų paskirtis yra surinkti lėšų į biudžetą. Iš tiesų tai yra viena iš jų funkcijų, bet ne vienintelė. Ne mažiau svarbu ir tai, kad akcizai padeda keisti žmonių elgesį. Jie taikomi specifinėms prekėms, kurių vartojimas sukelia papildomų problemų. Pavyzdžiui, automobilių atveju tai būtų tarša. Galimybę akcizais skatinti taupesnį ribotų išteklių naudojimą lemia konstrukcinės vidaus degimo variklio ypatybės. Akcizų paskirtis Panagrinėkime kelionę iš Vilniaus į Kauną greitkeliu, kuriame kartais leidžiama važiuoti iki 130 km/h greičiu net ir žiemą. Į kelionę leidžiamės su transporto priemone, turinčia 1.6 „Multijet“ Euro 6d‑TEMP standartą atitinkantį 120 AG variklį ir robotizuotą dviejų sankabų pavarų dėžę. Šie agregatai įmontuoti į tikrai geromis,…

Pastaraisiais metais terminas „skaitmeninė nepriklausomybė“ Europos diskusijose apie technologijas tapo ne tik viena dažniausiai naudojamų, bet neretai ir klaidingai suprantamų sąvokų. Ją bandoma pristatyti kaip priešpriešą tarp pasaulinių technologijų ir nacionalinės kontrolės, tarp inovacijų ir reguliavimo, tarp atvirumo ir saugumo. Tačiau toks požiūris – klaidingas. Technologiškai pažangioms visuomenėms skaitmeninė nepriklausomybė visuomet reiškė ne izoliaciją, o galimybę pačioms priimti reikiamus sprendimus.  Tai dar svarbiau mažoms valstybėms. Lietuva, Latvija ir Estija savo skaitmenines visuomenes nuo pat pradžių kūrė ne atsiribodamos nuo pasaulio, o aktyviai į jį įsitraukdamos ir turėdamos aiškią valdymo sistemos viziją. Baltijos šalių viešosios paslaugos, ekonomika ir netgi tarptautinė reputacija dabar jau yra neatsiejamos nuo skaitmeninės pažangos ir pasitikėjimo. Mums…