Finansai

Finansinė nepriklausomybė – ar užtenka vien gero atlyginimo?

Komentaras žiniasklaidai

Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę

Nors neretai daugelis finansinės nepriklausomybės sąvoką sieja su gaunamu dideliu atlyginimu, finansinė laisvė neapsiriboja vien tik pajamų dydžiu. Nors didesnis atlyginimas suteikia daugiau galimybių laisvai patenkinti savo poreikius, finansinį stabilumą gali pasiekti ir mažiau uždirbantys žmonės. Dažniausiai taip nutinka tiems, kurie moka išmintingai elgtis su savo pinigais ir laikytis tinkamų finansinių įpročių.

Vien geras atlyginimas finansinės laisvės nesuteiks

Finansinė nepriklausomybė apima savo finansų kontrolę, gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus ir laisvę nevaržomai rinktis, nepaisant piniginių apribojimų. Nors didelių pajamų uždirbimas yra vienas svarbiausių finansinę nepriklausomybę lemiančių aspektų, protingas taupymas ir investavimas yra vienodai svarbūs siekiant ilgalaikio finansinio stabilumo.

Didelės pajamos suteikia žmonėms galimybę padengti savo išlaidas, sutaupyti ateičiai ir investuoti, o tai gali generuoti papildomą turtą. Pavyzdžiui, specialistas, gaunantis konkurencingą atlyginimą, gali sau leisti daug keliauti ar pradėti nuosavą verslą, tačiau nežinant, kaip tinkamai valdyti pinigus, galima labai lengvai susikurti klaidingą saugumo jausmą.

Tuo tarpu lavinantys taupymo įprotį, žmonės visada bus mažiau paveikiami netikėtų finansinių nesėkmių. Pavyzdžiui, sukaupta „finansinė pagalvė“, kurią įprastai sudaro 3-6 mėnesių  būtinųjų išlaidų suma, gali apsaugoti nuo streso darbo praradimo atveju ar prireikus skubios medicinos pagalbos.

Dar vienas svarbus finansinės nepriklausomybės elementas yra protingas investavimas. Skiriant dalį lėšų įvairioms investicinėms priemonėms, kaip akcijos, obligacijos ar nekilnojamas turtas, laikui bėgant galima gerokai padidinti savo turtą. Tačiau labai svarbu investuoti protingai valdant rizikas ir, jei reikia – kreiptis į profesionalus patarimo.

Taikydami holistinį požiūrį į finansinę nepriklausomybę, žmonės gali kontroliuoti savo finansus, vykdyti savo finansinius įsipareigojimus ir turėti laisvę rinktis, atitinkančius jų vertybes ir siekius.

Dažniausios finansinės nepriklausomybės kliūtys

Finansinei nepriklausomybei pasiekti reikia žinių, disciplinos, planavimo. Daugeliui trūksta elementaraus supratimo apie asmeninius finansus – žmonės nežino, kaip valdyti pinigus, kokią sumą atsidėti, kaip ją nustatyti ir pan.

Taip pat finansinę nepriklausomybę pasiekti gali trukdyti skolos, todėl svarbu atsakingai jas valdyti ir parengti jų grąžinimo planą, kad būtų galima greičiau grįžti prie taupymo ir investavimo.

Dar vienas asmeninių finansų priešas – perteklinės išlaidos ir gyvenimo būdo infliacija. Kai padidėjus pajamoms, asmenys padidina ir savo išlaidas, jie gali įstrigti gyvenimo cikle nuo atlyginimo iki atlyginimo. Norint investuoti ir sutaupyti ateičiai, svarbu planuoti biudžetą ir vengti nereikalingų išlaidų.

Kita svarbi dedamoji – finansinė drausmė. Tai įgūdis nuosekliai formuoti savo išlaidų, taupymo ir investavimo įpročius. Be disciplinos gali būti lengva pasiduoti impulsyviems pirkiniams ar priimti netinkamus investicinius sprendimus. Norint to išvengti reikėtų išsikelti konkrečius finansinius tikslus. Pavyzdžiui, vieni taupo pensijai, kiti – norėdami grąžinti skolas ar įsigyti brangų pirkinį.

Finansinės laisvės siekimas priklauso ir nuo išorinių veiksnių – ekonomikos nuosmukio, darbo praradimo, netikėtų išlaidų. Siekiant sušvelninti šių veiksnių poveikį, svarbu turėti nenumatytų atvejų planą ar draudimo apsaugą ar „finansinę pagalvę“.

Mokytis finansų valdymo reikia nuolat

Norint pasiekti finansinę nepriklausomybę, reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Pradėti reikėtų nuo finansų biudžeto sudarymo. Jį turėdami galite sekti kiekvieno mėnesio pajamas ir išlaidas, suplanuoti, kurią dalį reikėtų atsidėti taupymui, o kurią – investuoti.

Paprasčiausia vadovautis 50–30–20 taisykle. Kiekvieną mėnesį 50 proc. pajamų turėtumėte atsidėti būtinosioms išlaidoms – būstui, maistui, transportui, mokesčiams, o 30 proc. – skirti kintamoms išlaidoms – laisvalaikiui, renginiams, koncertams, drabužiams ir avalynei. Likusią 20 proc. dalį rekomenduojama skirti taupymui ir investavimui.

Jeigu yra galimybė, pabandykite pažiūrėti, ar galite pakoreguoti turimas fiksuotas išlaidas. Jeigu nuomojatės butą, pabandykite pasiderėti dėl mažesnių sąskaitų. Atsižvelkite ir į skolas – jei turite kokių nors didelių kredito kortelių ar asmeninių skolų, teikite joms pirmenybę ir pasistenkite kuo greičiau susimokėti.

Iš esmės finansinė nepriklausomybė pasiekiama tik nuosekliai taupant ir investuojant gaunamas  pajamas. Taupyti tikrai nėra sudėtinga – paprasčiausias būdas yra nustatyti automatinius pervedimus iš savo pagrindinės sąskaitos į atskirą taupomąją ar investicinę sąskaitą. Tokiu būdu dalis pajamų automatiškai sutaupoma dar nespėjus jų išleisti.

Finansinės nepriklausomybės siekiamybė yra visą gyvenimą trunkantis procesas. Svarbiausia yra išsiugdyti gerus finansinius įpročius, teikiant pirmenybę taupymui ir investavimui bei priimti pagrįstus finansinius sprendimus kiekviename gyvenimo etape.

Pranešimą paskelbė: Jovilė Markovski, UAB „Publicum”

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)