Finansai

Finansinių paramos priemonių planavimo, priėmimo ir įgyvendinimo metu nepakankamai užtikrinamas skaidrumas ir viešumas

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įvertino finansinės paramos priemones, skirtas verslo išsaugojimui ir ekonomikos skatinimui bei atliko detalesnį vertinimą tų priemonių, kurioms įgyvendinti skirta daugiausia Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto lėšų arba joms skirtos lėšos buvo paskirstytos ypatingai skubotai. Nustatyta, kad finansinę paramą galėjo gauti įmonės, neatitinkančios priemonių tikslų, dalis lėšų galėjo būti panaudotos nesiekiant išsaugoti įmonių veiklos. Pateikti siūlymai, siekiant sumažinti galimas korupcijos rizikas.

„Finansinių paramos priemonių planavimo, priėmimo ir įgyvendinimo metu svarbu užtikrinti veiksmų skaidrumą ir viešumą, nesudaryti sąlygų korupcijai ar interesų konfliktui pasireikšti. Korupcijos rizikų valdymas šioje srityje svarbus visuomenės pasitikėjimui valstybe ir valstybinėmis institucijomis išlaikyti“, – sako STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.

STT analitinės antikorupcinės žvalgybos metu įvertintos priemonės: „Pagalbos verslui fondas“, „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonė Nr. 03.3.1-LVPA-T-859 „COVID-19 produktai LT“.

STT korupcijos prevencijos pareigūnai taip pat atliko pakartotinį priemonės „Pagalbos verslui fondas“ įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą (ankstesnį antikorupcinį vertinimą galima rasti čia).  Nustatyta, kad dabar galiojantis reglamentavimas gali sudaryti sąlygas finansinę pagalbą gauti įmonėms, kurios ne visa apimtimi atitinka priemonės tikslus, stinga objektyvaus ir skaidraus pareiškėjų, siekiančių gauti finansavimą, vertinimo proceso, nėra viešai prieinamos informacijos apie sprendimuose dėl finansavimo skyrimo dalyvaujančius asmenis, paraiškų nagrinėjimo eiliškumą.

Analitinės antikorupcinės žvalgybos pareigūnai atliko ir priemonių įgyvendinimo bei lėšų panaudojimo analizę, kurios metu buvo atliktas 29 atrinktų valstybės pagalbą gavusių įmonių detalesnis vertinimas. Šioms įmonėms skirta valstybės pagalba sudarė daugiau kaip 46,2 mln. Eur.

Nustatyta, kad 268 356 Eur priemonės „Pagalbos verslui fondas“ lėšų galėjo būti panaudota netinkamai, nesiekiant išsaugoti įmonių veiklos, tačiau dalį gautos paramos panaudojant naudos gavėjo kitos įmonės finansiniams įsipareigojimams apmokėti, taip pat grąžinant paskolas akcininkams. Abejotina, ar šis lėšų panaudojimas atitinka priemonės tikslus bei nustatytus finansavimo panaudojimo apribojimus.

Priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ lengvatinėmis paskolomis pasinaudojo įmonės, kurios finansiškai galėjo atlikti ne tik būtiniausius mokėjimus, bet ir mokėti dividendus, teikti paskolas savo akcininkams ar vadovui, įsigyti nekilnojamąjį turtą, teikti finansinę paramą viešajai įstaigai ir kt. Šios įmonės gavo maksimalų galimą paskolos dydį, t. y. po 1 mln. Eur.

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonės Nr. 03.3.1-LVPA-T-859 „COVID-19 produktai LT“ lėšomis pasinaudojo įmonės, kurios gautą finansavimą galimai panaudojo savo įmonių veikloje, tačiau ne pagal priemonės tikslą — gaminti kovai su COVID-19 reikalingus produktus. Šioms įmonėms skirtas ir išmokėtas finansavimas sudarė 1 776 226 Eur. Taip pat nustatyta įmonė, kuri galimai neketina vykdyti finansuoto projekto. Šiai įmonei skirtas 608 542 Eur finansavimas.

Dėl šios priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašo jau anksčiau buvo atliktas antikorupcinis vertinimas, kurio viena iš pastabų buvo, kad aprašo nuostatos gali neužtikrinti priemonės tikslo pasiekimo bei kuo įvairesnių kovai su COVID-19 reikalingų produktų gamybos.

Atsižvelgiant į nustatytas rizikas bei į tai, kad ateityje gali iškilti analogiškas paramos verslui skyrimo poreikis, siekiant mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, didinti proceso skaidrumą ir efektyviai naudoti valstybės biudžeto ar ES lėšas, STT siūlo:

  1. Priemonių planavimo, jų įgyvendinimo sąlygų nustatymo, finansavimo skyrimo metu siekti išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto;
  2. Viešai skelbti darbo grupių / komitetų, kurių veikla susijusi su sprendimais dėl valstybės biudžeto ir ES lėšų skyrimu, sudėtį;
  3. Rengti detalius priemonių įgyvendinimo sąlygų aprašus, juose aiškiai, nedviprasmiškai nustatyti priemonių įgyvendinimo sąlygas, nustatyti pakankamus kriterijus pagalbos gavėjams, teisingai parinkti nuostatas, nuo kurių skaičiuojamas finansavimo dydis;
  4. Siekiant, kad pagalbą gautų sąžiningi mokesčių mokėtojai, į priemonių aprašus įtraukti nuostatas, kad tinkami pareiškėjai būtų tie, kurie laiku teikia finansinės atskaitomybės dokumentus, mokesčių deklaracijas, moka mokesčius (išskyrus pateisinamas priežastis). Taip pat siūloma vertinti įmonės pajėgumą įgyvendinti numatytą projektą, aiškiai nustatyti atsiskaitymo už įgyvendintą projektą sąlygas (įrodymą, kad lėšos buvo panaudotos pagal priemonės numatytą tikslą);
  5. Nustatyti reikalavimą įmonėms savo internetinėje svetainėje (jei tokią turi) viešinti informaciją apie gautą valstybės pagalbos dydį ir jos panaudojimą.

STT Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos informacija pateikta Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai.

Pranešimą paskelbė: Renata Keblienė, Specialiųjų tyrimų tarnyba

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)