Labai daug kalbame ir nemažai darome, kad kuo daugiau šilumos būtų sutaupyta gyventojų namuose. Tačiau centrinio šilumos tiekimo trasose vis dar prarandame milžinišką kiekį energijos ir, deja, kol kas situaciją pakeisti galinčios išmanios technologijos sunkiai skinasi kelią į šilumos tiekėjų įmones.
„Gyventojų išprusimą kaip taupyti šilumą kiekvienais metais vertinu vis geriau. Pasirodo daug mažiau kritikos daugiabučių modernizavimo programoms, naujas namas jau praktiškai neįsivaizduojamas be išmanios valdymo sistemos, kuri leidžia ne tik gyventi patogiau, bet ir iki 30 procentų sumažinti šildymo sąskaitas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ sakė „Danfoss“ projektų vadovas Gintaras Aleksiūnas.
Tačiau ekspertas pasigedo šilumos gamintojų ir tiekėjų indėlio į šilumos taupymo grandinę. „Šiandien jau niekam nereikia įrodinėti, kad automatika automobilį sustabdo greičiau ir patikimiau nei žmogus. Lygiai taip pat žmogus niekad negebės taip tiksliai valdyti šilumos ūkio, kaip ne tik šimtus parametrų akimirksniu galinčios įvertinti, bet ir gebančios mokytis išmanios programos. Tačiau dažname mieste nėra ne tik išmanaus valdymo, bet net sistemų, leidžiančių patikimai stebėti esamą situaciją“, – apgailestauja G. Aleksiūnas.
Pasak jo, šilumos tiekėjai per pastaruosius 25 metus nuveikė tikrai nemažai, pakeista daug šilumos tiekimo vamzdynų, kas techninius šilumos nuotolius leido sumažinti nuo daugiau kaip 30 proc. iki mažiau nei 14 proc. pernai. Tačiau tai vis tiek labai dideli nuostoliai – per metus netenkame apie 1,3 TWh šilumos energijos.
Skandinavijos ir Vakarų Europos šalyse šilumos nuostoliai vamzdynuose siekia apie 10 proc. ir to pasiekta naudojant išmanias technologijas.
Miegamajame rajone šilumos poreikis dieną, naktį ir savaitgalį labai skiriasi. Ofisų ar gamyklų rajonuose šilimos poreikis dar kitoks. Tiksliai suvaldyti šiuos srautus žmogui – neįmanoma misija. Todėl dažniausiai, apsidraudžiant, šilumos tiekiama daugiau nei reikia, kas virsta šilumos nuostoliais.
Išmani šilumos sistema, prijungta prie mažiausiai trijų skirtingų meteorologinių stočių, pagal tam tikrus parametrus įsimena atskirų tinklo šakų poreikį esant konkrečioms sąlygoms ir ne tik paskaičiuoja kiek kur reikia šilumos esamu momentu, bet sudaro 6 dienų tiekimo grafiką įvertindama kiekvienos valandos poreikį atskirai.
„Jei pasitelktume dirbtiniu intelektu paremtas technologijas visose centralizuoto šildymo sistemos dalyse – gamyboje, tiekime ir namuose, per vieną sezoną sutaupytume dešimtis milijonų eurų, o šilumos kaina ne tik sumažėtų, bet ir mažiau priklausytų nuo kuro kainos“, – apibendrina situaciją G. Aleksiūnas.
Specialistas taip pat atkreipė dėmesį, jog modernizuojant daugiabučius, labai svarbu pirma atnaujinti šilumos tiekimo sistemą, o apšiltinti namą galima ir vėliau, kitu etapu. „Mes jau pasimokėme, jog nemodernizavus šilumos tiekimo sistemos, tik apšiltinus namą, šilumos galima ir nesutaupyti. Modernizavus šildymo sistemą, bet neapšiltinus namo, pastatas ne tik sunaudos mažiau šilumos, bet ir gyvenimas bus komfortiškesnis, nes visi galės reguliuoti kokios temperatūros nori“, – atkreipė dėmesį G. Aleksiūnas.
Šilumos tiekimo sistemos modernizavimo daugiabučiame name kaštai sudaro apie 10 proc. namo modernizavimo sąmatos.
Skaičiuojama, jog Lietuvoje yra apie 40 tūkst. senų daugiabučių, iš kurių per 17 metų pilnai atnaujinti nepilni 4 tūkstančiai. Šilumos tiekimo sistemos modernizavimo daugiabučiame name kaštai sudaro apie 10 proc. namo modernizavimo sąmatos. Teikiant prioritetą šilumos sistemos modernizavimui šiuo metu jau būtų atnaujinti visi daugiabučiai ir būtų galima imtis pilno modernizavimo.
Daugiau apie šilumos taupymą namuose galima sužinoti https://danfoss.com/lt-lt/campaigns/dhs/take-control-of-your-heating-costs/
Pranešimą paskelbė: Aidas Žiliukas, UAB „Publicum”
