Finansai

Geriausios pensijų kaupimo sistemos pasaulyje: ko pasimokyti galėtų Lietuva

Nyderlandai ir Danija kasmet publikuojamame „Mercer“ globaliame pensijų indekse kelis metus iš eilės yra tituluojamos kaip geriausias pasaulyje pensijų sistemas turinčios šalys. Apie tai, kuo išsiskiria šios dvi valstybės ir ko iš jų galėtų pasimokyti Lietuvos gyventojai, pasakoja Aistė Paliukaitė, „Luminor investicijų valdymas“ pensijų produkto vadovė.

Pensijų sistemas Nyderlanduose ir Danijoje, kaip ir Lietuvoje, sudaro trys pakopos. Pirmoji pakopa Nyderlanduose yra valstybinė pensija. Tačiau skirtingai nei Lietuvoje, jos dydis priklauso nuo to, kiek laiko Olandijoje asmuo gyveno ir / ar dirbo, o ne nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Už kiekvienus išdirbtus arba pragyventus metus asmuo sukaupia po 2 proc. valstybinės pensijos. Tai reiškia, kad 50 metų šalyje pragyvenęs arba pradirbęs žmogus gaus 100 proc. nustatytos sumos.

Vienišas į pensiją išėjęs olandas gali gauti iki 70 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) siekiančią pensiją, kuri šiandien yra lygi maždaug 1 300 eurų. O susituokę ar partnerį turintys asmenys – iki 50 proc. MMA dydžio pensiją.

„Nyderlanduose mokant pensiją yra atsižvelgiama ir į socialines aplinkybes. Vienišam senatvės sulaukusiam asmeniui išsilaikyti kainuoja žymiai brangiau, todėl atitinkamai jam valstybė skiria didesnę pensiją. Tokia idėja svarstyta ir Lietuvoje, tačiau nebuvo įgyvendinta“, – sako A. Paliukaitė.

Danijoje valstybinė pensija taip pat priklauso ne nuo sumokėtų mokesčių, o nuo to, kiek laiko žmogus gyveno šalyje. 40 metų Danijoje pragyvenę žmonės gauna fiksuotą pensiją, 2019 m. duomenimis ją sudarė apie 838 eurai per mėnesį arba maždaug penktadalis vidutinio Danijoje vyraujančio atlygio. Šalyje praleidus mažiau laiko, suma yra proporcingai mažesnė. Skurdžiausiai gyvenantys pensininkai gauna papildomą valstybinę pensiją, galinčią siekti dar maždaug 900 eurų.

Antrojoje pakopoje kaupia kartu su darbdaviais

Didžiausią danų ir olandų pensijos dalį sudaro ne valstybinė pensija, o savo iniciatyva kaupiamos lėšos antroje pakopoje. Lietuvoje į antros pakopos pensijų fondus įmokas perveda gyventojai, o kaupiantieji šioje pakopoje taip pat gauna valstybės paskatą. Nyderlanduose ir Danijoje antra pakopa veikia kitaip – joje dalyvauja gyventojai ir jų darbdaviai.

Maždaug 90 proc. Nyderlanduose esančių įmonių savo darbuotojams siūlo galimybę kaupti papildomuose, ne pelno siekiančiuose pensijų fonduose. Visi antroje pakopoje dalyvaujantys Nyderlandų darbuotojai bendru sutarimu su darbdaviu kas mėnesį perveda tam tikrą procentą savo atlyginimo į antros pakopos pensijų fondą. Atitinkamą dalį prideda ir darbdavys. Dalyvauti antroje pakopoje olandai neprivalo, tačiau dauguma renkasi joje kaupti.

„Antros pakopos pensijų fondai Nyderlanduose yra ne pelno siekiančios organizacijos, griežtai reguliuojamos įstatymų, tad gyventojai fondais labai pasitiki. Taip pat toks pensijos modelis skatina darbuotojus pačius kuo labiau įsitraukti ir domėtis savo pensija, ieškoti su darbdaviu sutarimo dėl įmokų į pensijų fondą, domėtis fondo rezultatais. Matyt šios priežastys lemia, kad antroje pakopoje dalyvauja net 90 proc. Nyderlandų gyventojų“, – sako A. Paliukaitė.

Danijoje antroji pakopa veikia panašiai – ji apima savanoriškus gyventojų susitarimus su darbdaviais. Į pensijų kaupimo fondą dalį pajamų nuo asmens atlygio perveda tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Vidutiniškai, Danijos gyventojai ir darbdaviai per metus kartu šioje pakopoje sumoka sumą, siekiančią 12 procentų darbuotojo atlygio per metus.

„Palyginimui, Lietuvoje antroje pakopoje gyventojų įmokos įprastai siekia tik iki 3 proc. žmogaus atlygio, o valstybė prisideda iki 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio įmoka. Tad Danijoje įmokos gerokai didesnės. Nepaisant to, antroje pakopoje dalyvauja net 94 proc. dirbančių danų, – pastebi A. Paliukaitė, – Nuo 2019 m. Lietuvoje darbdavys taip pat gali prisidėti prie darbuotojo kaupimo antros pakopos pensijų fonduose, tačiau tokia galimybe kol kas naudojasi tik vienetai.“

Trečioji pakopa Nyderlanduose ir Danijoje veikia panašiai kaip Lietuvoje – ji yra visiškai savarankiška ir privati, o valstybė skatina papildomą kaupimą šioje pakopoje suteikdama mokesčių lengvatas įmokoms. Kadangi danai ir olandai moka sąlyginai didesnes įmokas į antros pakopos pensijos fondus nei Lietuvoje, trečią pakopą tose šalyse renkasi daugiausia tie, kurie neturi galimybių dalyvauti antroje pakopoje. Įprastai tai savarankiškai dirbantys asmenys.

„Lietuvoje trečia pakopa turi kitokį vaidmenį – be jos praktiškai neįmanoma užsitikrinti rekomenduojamo pensijos dydžio. Taip pat kur kas dažniau šioje pakopoje dalyvauja darbdaviai – jie kaip skatinamąją priemonę siūlo darbuotojams įmokas į jų kaupimo sąskaitas trečios pakopos pensijų fonduose“, – aiškina „Luminor investicijų valdymo“ ekspertė. 

Nyderlandai ir Danija – gyventojų sąmoningumo pavyzdys

Nuoseklus valstybės skatinimas, gyventojų švietimas, ilgametės kaupimo tradicijos ir darbdavių įtraukimas yra vienos iš pagrindinių priežasčių, kodėl Danijoje ir Nyderlanduose senatvei taupo gerokai daugiau gyventojų, mano A. Paliukaitė.

„Jeigu norime, kad kuo daugiau Lietuvos gyventojų galvotų apie orią senatvę, tik kalbėti apie pensijų kaupimo sistemą nepakanka. Spręsti šią problemą galėtų padėti aktyvesnė edukacija, gyventojų finansinio raštingumo tobulinimas, darbdavių rūpestis darbuotojų finansiškai oria senatve bei mokymasis iš gerųjų Vakarų valstybių pavyzdžių. Tik supratę, kad patys esame atsakingi už savo patogią ateitį, senatvę galėsime pasitikti užtikrintai“, – sako specialistė.

A. Paliukaitės teigimu, net ir turtingiausios valstybės negali mokėti pilnai savo gyventojų norus atitinkančios valstybinės senatvės pensijos, ypač visuomenei sparčiai senstant. Būtent todėl žmonės yra skatinami aktyviai kaupti privačiuose pensijų fonduose.

Norint senatvėje išlaikyti panašų gyvenimo ritmą ir užsitikrinti stabilias pajamas, asmens pensija turėtų siekti ne mažiau nei 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų, teigia A. Paliukaitė. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2018 m. duomenimis, Lietuvos gyventojų pensija vidutiniškai užtikrino vos 23,6 proc. iki tol buvusio žmonių atlyginimo. Nyderlanduose šis rodiklis siekė 70,9 proc., o Danijoje – 74,4 proc.

„Olandai ir danai tokius rodiklius pasiekia patys aktyviai rūpindamiesi savo pensija ir kaupdami jai papildomai iš anksto. Tą gali padaryti ir Lietuvos gyventojai. Nors kaupiant pensijų fonduose reikia atsižvelgti į investavimo riziką bei svyruojančią investicijų vertę, papildomas kaupimas antros pakopos pensijų fonde Lietuvoje gali padidinti pensiją bent iki 40–50 proc. darbo užmokesčio, o likusią dalį galima užsitikrinti kaupiant trečioje pakopoje“, – sako „Luminor investicijų valdymo“ pensijų produkto vadovė.

Pranešimą paskelbė: Greta Jankaitytė, UAB „Gravitas Partners“

(Perskaityta per mėnesį: 6, iš jų šiandien: 1.)