Komentuoja „Omnisend“ vyresnysis kokybės užtikrinimo inžinierius Martynas Luneckas
Sparčiai besikeičiančioje aplinkoje reikia efektyvių ir taiklių sprendimų, kad naujas produkto funkcionalumas pasiektų klientus per kuo trumpesnį laikotarpį. Tradiciniai, griežti testavimo procesai gali trukdyti mūsų projektų spartai. Todėl testuotojai atsižvelgia į kuriamo funkcionalumo sudėtingumą, įvertina ir pasirenka reikiamas testavimo metodikas bei įrankius. Tačiau kaip palaikyti aukštą spartą, neaukojant kokybės?
Testavimas, kaip procesas, gali būti suvokiamas kaip „butelio kakliukas“ – kritinė fazė, kuri, jei valdoma neefektyviai, gali atidėti naujų kuriamo produkto funkcionalumų išleidimą. Tradiciškai, testavimas vyksta pasibaigus programavimo darbams, o tai reiškia, kad bet kokios rastos problemos verčia grįžti prie vystymo fazės, ir taip sukeliami vėlavimai. Tačiau to galima išvengti.
Testavimas – viso proceso metu
Siekiant išvengti galimų vėlavimų ir minimizuoti klaidų atsiradimo riziką, patartina testavimą integruoti į visą vystymo procesą. Pavyzdžiui, testavimo inžinieriai dalyvauja pradiniuose planavimo etapuose, kad galėtų iš anksto identifikuoti galimas problemas. Be to, rekomenduojama automatizuoti esminį funkcionalumą – tai leidžia paspartinti testavimo procesą, neaukojant kokybės.
Nepamirškime ir programuotojų, kurie dalyvauja rašant ir palaikant testus, paskirstant testavimo darbus. Tuo metu naudojant kontrolinius sąrašus (angl. „checklist“) ir bendradarbiavimo įrankius, pavyzdžiui, „Miro“, galima greičiau atlikti iteracijas ir korekcijas. Žinoma, daugeliui įprastas „Jira“ – galingas įrankis problemų sekimui ir projektų valdymui. Tačiau jis gali būti ne pats efektyviausias dinamiškoje ir glaudžiu bendradarbiavimu paremtoje testavimo aplinkoje, skirtingai nei „Miro“.
Integruodami testavimą į kiekvieną vystymo etapą, mes paverčiame jį ne kažkokiu kliuviniu, o priešingai – katalizatoriumi greitesniems ir aukštesnės kokybės naujų funkcionalumų leidimams.
Vienas iš būdų, kaip dar labiau sustiprinti testavimo kokybę – pasitelkti kokybės užtikrinimo gildiją (angl. „QA guild“). Jos misija yra skatinti kokybės kultūrą, stiprinti bendradarbiavimą tarp komandų ir, be abejo, tobulinti testavimo procesus. Tai nėra tik formali struktūra: tai – ir platforma, kur bendruomenės nariai – testavimo inžinieriai, programuotojai ir kiti inžinieriai – gali bendradarbiauti ir siekti bendrų tikslų. Gildijos nariai keičiasi įžvalgomis, praktikomis ir technologiniais atradimais, ir taip prisideda prie kuriamo produkto kokybės.
Kuriate funkcionalumą? Padarykite jį testuotinu
Vienas iš iššūkių, su kuriais tenka susidurti kuriant naują funkcionalumą, yra užtikrinti, kad jis būtų lengvai testuojamas – ypač, kai jis reikalauja daug išankstinių reikalavimų (prerekvizitų) arba vykdo tam tikrus veiksmus kas valandą ar net rečiau. Todėl apie tai vertėtų pagalvoti dar prieš pradedant programavimo darbus.
Ankstyvajame planavimo etape testavimo inžinieriai ir programuotojai bendradarbiauja siekdami nustatyti, kaip naujas funkcionalumas bus testuojamas. Tam praverčia specialiai kuriamos sistemos ir įrankiai, kurie leidžia imituoti reikalingus prerekvizitus arba pagreitinti procesus, kad testavimas būtų efektyvus ir patikimas.
Pavyzdžiui, jei funkcionalumas veikia tik tam tikrais intervalais, patartina įdiegti tokias konfigūracijas ar specialias testavimo galimybes, leidžiančias iš karto suaktyvinti šias funkcijas testavimo aplinkoje. Tai užtikrina, kad tiek automatiniai testai, tiek ir patys inžinieriai gali lengvai ir efektyviai patikrinti naują funkcionalumą, sutaupant laiko ir išteklių bei garantuojant aukštą kokybę prieš išleidžiant galutinį produktą.
Testavimas pirmiausia svarbus pačiai organizacijai
Produkto kokybė yra visos be išimties organizacijos atsakomybė. Jei testavimas nebūtų reikšmingas, nebūtų ir testuotojo profesijos. Teisingas požiūris į testavimą tiesiogiai veikia projekto terminus, išteklių paskirstymą ir bendrą produkto kokybę.
Efektyvus testavimas užtikrina, kad produktas atitinka reikiamus standartus ir veikia kaip numatyta, taip sumažinant po išleidimo kylančių problemų riziką. Ankstyvas defektų, klaidų aptikimas leidžia tinkamai valdyti riziką ir apsaugo nuo brangiai kainuojančių taisymų vėlesniuose produkto vystymo etapuose.
Tinkamai ir laiku atliekamas testavimas prisideda prie klientų pasitenkinimo, nes patikimas produktas gerina vartotojų patirtį ir stiprina prekės ženklo reputaciją. Be to, ankstyvas problemų identifikavimas padeda efektyviau planuoti ir naudoti išteklius, didina jų panaudojimo efektyvumą – tai yra esminis tikslas kiekvienam aukštą pridėtinę vertę kuriančiam technologijų verslui.
Pranešimą paskelbė: Tomas Šiuškus, UAB „Bosanova”