Žmonės, verslas ir kitos organizacijos antros emisijos platinimo metu įsigijo gynybos obligacijų už 2,3 mln. eurų, sudaryti 369 sandoriai. Surinktos lėšos bus skirtos svarbios ginkluotės įsigijimui – įvairioms antidroninėms sistemoms. Šiemet pradėjus gynybos obligacijų platinimą, per dvi emisijas pirkėjai iš viso įsigijo šių obligacijų už daugiau nei 11 mln. eurų.
Antroji gynybos obligacijų emisija platinta lapkričio 4–18 d. Ši emisija bus išperkama 2025 m. lapkričio 19 d., už ją bus mokama 2 proc. metinių palūkanų.
Minėtu laikotarpiu „Swedbank“ sudarytos 257 sutartys įsigyti gynybos obligacijų už 1,3 mln. eurų, SEB – 112 sutarčių už 1 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministerija už 2,3 mln. eurų svarstytų įsigyti skirtingų antidroninių sistemų, kurių vertė už vienetą svyruoja apytiksliai nuo 20 iki 100 tūkst. eurų. Tai gali apimti įvairaus pobūdžio sistemas kaip, pavyzdžiui, nešiojamas rankinis antidronas, dronų aptikimo sistemos, mobilios dronų aptikimo sistemos ir kt.
Gynybos obligacijos yra tiksliniai Vyriausybės taupymo lakštai (VTL), skirti gynybos poreikiams finansuoti. Gynybos obligacijų išskirtinumas yra tas, kad valstybė skolinasi iš žmonių ir verslo pigiau, nei rinkose, o pastarieji tokiu būdu prisideda prie šalies gynybos finansavimo.
Preliminariame gynybos obligacijų išleidimo tvarkaraštyje numatoma, kad trečia emisija bus platinama 2024 m. gruodžio 2–16 d., išperkama – 2025 m. gruodžio 17 d. Tvarkaraštis atnaujinamas kas mėnesį ir skelbiamas Finansų ministerijos svetainėje.
Gynybos obligacijos platinamos per Finansų ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“ ir SEB. Fiziniai ir juridiniai asmenys gynybos obligacijų gali įsigyti „Swedbank“ arba SEB internetiniame banke, taip pat SEB banko padaliniuose. Daugiau informacijos apie gynybos obligacijų įsigijimą rasite www.gynybosfondas.lt bei Finansų ministerijos svetainėje.
Gynybos obligacijų palūkanų norma kiekvienai emisijai nustatoma atsižvelgiant į atitinkamos trukmės Vyriausybės valstybės vardu skolinimosi palūkanų normos vidurkį, tačiau ji bet kuriuo atveju negali viršyti 2 proc., taip 2024 m. birželio 20 d. apsisprendus Seimui. Palūkanų norma nustatoma ir skelbiama kartu su kitomis gynybos obligacijų emisijos platinimo sąlygomis Finansų ministerijos svetainėje ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki gynybos obligacijų platinimo pradžios.
Kai ateis laikas išpirkti gynybos obligacijas, nieko nereikės daryti – pinigai už išpirktas gynybos obligacijas ir joms priklausančios palūkanos automatiškai bus pervesti į tą pačią sąskaitą, iš kurios buvo padarytas apmokėjimas už įsigyjamas gynybos obligacijas.
Daugiau informacijos apie gynybos obligacijas galite rasti specialioje skiltyje „Dažniausiai užduodami klausimai“ čia.
Apie Gynybos fondą:
Primename, jog spalio 1 d. pradėjo veikti Gynybos fondas, kurio tikslas – padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ilgajam laikotarpiui, numatant tam papildomus tvarius finansavimo šaltinius. Pajamos iš mokesčių – dalies pelno, akcizų, savivaldybių savarankiškų pajamų nukreipimas civilinei saugai bei metams pratęsto Solidarumo įnašo – fondą pasieks nuo 2025 m., o spalio 1-ąją, startavo galimybė prie Gynybos fondo prisidėti kiekvienam, skiriant savanorišką įmoką (daugiau informacijos rasite Gynybos fondo interneto svetainėje www.gynybosfondas.lt).
Gynybos fondo lėšos bus skiriamos divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingos ginkluotės, technikos ir amunicijos įsigijimui, Vokietijos brigadai Lietuvoje reikalingos infrastruktūros kūrimui, kontrmobilumo priemonių įsigijimui ir vystymui, karinio mobilumo ir dvigubos paskirties (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros projektams bei Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme numatytam civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai.
Pranešimą paskelbė: Gerda Pajedaitė, LR Finansų ministerija
