Finansai

Gyvybės draudimo išmokos dėl širdies ligų dažniausiai mokamos vyresniems nei 50 metų žmonėms, bet ligos jaunėja

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 22 940 žmonių, arba daugiau kaip pusė visų mirusiųjų. Vien tik ūminis miokardo infarktas 2020 metais pasiglemžė 1165 žmonių gyvybes.

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos vyrauja ir tarp gyvybės draudimo bei kritinių ligų draudimo išmokų priežasčių. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) duomenimis, kritinių ligų draudimo išmokos bei išmokos dėl mirčių nuo šių ligų dažniausiai mokamos sulaukusiems 50-ties metų ir vyresniems klientams arba, mirties atveju, jų artimiesiems, tačiau draudikai sako, kad širdies ligos ištinka ir labai jaunus žmones.

Reguliaraus fizinio aktyvumo svarba

Dažniausiai mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų ištinka vyresnius nei 65 metų gyvybės draudimu apsidraudusius žmones, bet mirčių atvejų kreivė į viršų šauna jau tarp penkiasdešimtmečių.

LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas pabrėžia, kad nors gyvenime nutinka dalykų, nuo kurių nė vienas nesame apsaugotas, tokių kaip nelaimingi atsitikimai, tačiau būtent širdies ir kraujagyslių ligoms neretai įmanoma užkirsti kelią.

„Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti apsisaugoti net nuo tokių grėsmingų susirgimų kaip miokardo infarktas ar insultas, mirštamumas nuo kurių mūsų šalyje didžiulis. Judėjimas yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos veiksnių, kuris, specialistų teigimu, gali sumažinti bendrą mirtingumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų net 20–30 proc.“, — kalba A. Bakšinskas.

Gyvybės draudimo išmokos būna didelė finansinė paspirtis mirusiųjų šeimoms sunkiausiu metu. Įprastai gyventojams rekomenduojama rinktis draudimo sumą, atitinkančią bent vienų metų pajamas ir turimus finansinius įsipareigojimus. Didžiausia gyvybės draudimo išmoka mirusiojo nuo širdies ir kraujagyslių ligų artimiesiems pirmąjį šių metų pusmetį siekė beveik 94 tūkst. eurų, praėjusiais metais — daugiau kaip 43 tūkst. eurų.

Kritinių ligų draudimo išmokas gauna ir trisdešimtmečiai

Papildomo kritinių ligų draudimo išmoka gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę gydantis ir sveikstant ištikus ligai. Apdraustajam susirgus viena iš kritinių ligų, jam išmokama neapmokestinama vienkartinė išmoka gali siekti sumą, kurią žmogus uždirba per metus ar daugiau. Vidutinė pasirenkama kritinių ligų draudimo suma pernai siekė 8 461 eurą — 12,7 proc.  daugiau, palyginti su ankstesniais metais. Didžiausios kritinių ligų draudimo išmokos būtent dėl širdies ir kraujagyslių ligų per pastaruosius pusantrų metų siekė nuo 15 iki 50 tūkstančių eurų.

Daugiausia kritinių ligų draudimo išmokų dėl širdies ir kraujagyslių ligų išmokama 50-55 metų amžiaus sulaukusiems žmonėms, šiuo draudimu dažniau ir domisi vyresni klientai, jau susiduriantys su didesne ligos rizika, tačiau draudikai pažymi, kad palankiausia draustis dar esant jauniems ir sveikiems.

„Jauniems žmonėms neretai atrodo, kad jie niekada nesirgs, tačiau draudikai pastebi, kad kritinių ligų išmokų dėl širdies ir kraujagyslių ligų mokama ir labai jauniems, vos trisdešimtmetį perkopusiems žmonėms. Draustis patartume, kol dar nėra sveikatos sutrikimų, kad susirgus sulauktume taip reikalingos finansinės pagalbos“, — sako A. Bakšinskas.

Pranešimą paskelbė: Daiva Selickaitė, Agentūra 1323 (UAB Trylika-dvidešimt trys)

(Perskaityta per mėnesį: 8, iš jų šiandien: 1.)