Finansai

Iki 2030 metų siekiama bent trigubai išauginti Lietuvos startuolių ekosistemą

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Lietuvos startuolių ekosistemos dalyviais ir suinteresuotomis institucijomis parengė Lietuvos startuolių ekosistemos plėtros koncepcijos projektą, numatantį per ateinančius kelerius metus šalies startuolių ekosistemą išauginti bent trigubai.   

„Mūsų tikslas – iki 2030 m patrigubinti startuolių prekių ar paslaugų pardavimą, eksportą ir startuolių pritraukiamas investicijas. To bus siekiama gerinant verslo aplinką, kuriant į startuolių poreikius orientuotas tikslines paramos priemones, skatinant naujų startuolių atsiradimą ir jų konkurencingumą“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė. 

Pasak jos, prie Lietuvos startuolių ekosistemos plėtros ir stiprinimo ženkliai prisidės ką tik veiklą pradėjusi Inovacijų agentūra, atsakinga už inovacijų skatinimą visuose verslo vystymo etapuose – nuo idėjų plėtojimo iki produktų pateikimo galutiniams vartotojams. Šios agentūros sudėtine dalimi tapo ir buvusios VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinys „Startup Lithuania“.

Koncepcijos projektas pristatytas trečiadienį vykusiame E. Markevičiūtės ir kitų ministerijos atstovų susitikime su šalies startuolių atstovais, jame taip pat apžvelgti „Startup Lithuania“ veiklos planai. Susitikimo metu dalyviai aktyviai diskutavo ir teikė siūlymus, kaip galima būtų sustiprinti Lietuvos startuolių ekosistemą. Pažymėta, kad būtina sukurti konkrečias, į startuolių poreikius orientuotas tikslines paramos priemones. 

„Startuoliai vis dar susiduria su finansinių išteklių trūkumu, talentų pritraukimo, žinomumo tarptautinėse rinkose ir išlaikymo sunkumais bei verslo reguliavimo iššūkiais, todėl turime įveiklinti aiškias ir veiksmingas priemones“, – sako susitikime dalyvavęs ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Karolis Žemaitis. 

Atsižvelgiant į pasiektus startuolių brandos etapus, ketinama pasiūlyti įvairias akceleravimo, tarptautiškumo didinimo ir  finansinės paramos priemones. Be to, siekiant patenkinti vis augantį talentų trūkumą, numatoma tobulinti startuolių ir investuotojų teisinę reguliavimo bazę, peržiūrėti mokestines ir finansines paskatas bei migracijos procedūras. Taip pat numatoma plėsti konsultacinių paslaugų startuoliams spektrą, mentorystės programas, prieigą prie MTEP ir inovacijų infrastruktūros.   

Lietuvos startuolių ekosistemos rodikliai kasmet vis geresni. Tai rodo nuolatinį augimą ir vis didėjančią įtaką visos šalies ekonomikai. 2021 m. Lietuvos biudžetą šio sektoriaus bendrovės papildė 191 mln. eurų, t. y. apie 50 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Iš viso 2021 m. startuolių  prekių ar paslaugų pardavimas siekė 2,4 mlrd. eurų (tai 2,1 karto daugiau nei 2020 m.), startuolių prekių ir paslaugų eksportas siekė 1,7 mlrd. eurų (2,2 karto daugiau nei 2020 m.). 

Investicijos į startuolius taip pat nuolat auga – 2021 m. jie pritraukė daugiau nei 420 mln. eurų investicijų, bendra Lietuvos inovatyvių verslų vertė pasiekė 7,1 mlrd. eurų ir, vertinant nuo 2016 m., padidėjo 17 kartų. 

Šiuo metu startuolių skaičius siekia 1091, tarp jų yra jau du vienaragiai. Pirmuoju vienaragiu Lietuvoje 2019 m. tapo prekybos drabužiais platforma „Vinted“ – šiuo metu  ji vertinama jau 3,5 mlrd. eurų. Antrojo oficialaus vienaragio Lietuva laukė beveik trejus metus – š. m. balandžio pradžioje, iš investuotojų pritraukęs 100 mln. JAV dolerių, juo tapo startuolis „Nord Security“. Šios bendrovės vertė šiandien siekia 1,6 mlrd. JAV dolerių. 

Pranešimą paskelbė: Ligija Kliunkienė, LR ekonomikos ir inovacijų ministerija

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)