Finansai

Inovatyvus metodas ateityje padės lengviau atpažinti diabetą

Šiuolaikinės inovacijos svarbios ne tik verslo ar pramonės vystymuisi, bet ir sveikatos priemonių tobulinimui. Vienas iš aštrėjančių iššūkių – dažnėjantys susirgimai cukriniu diabetu, todėl ruošiamasi pasitelkti inovatyvius diagnostinius metodus, kuriuos remia Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA).

Sergančių – daugės

Tarptautinė diabeto federacija teigia, kad 2045 metais visame pasaulyje diabetu sirgs 700 mln. suaugusiųjų. Lietuvoje 2014 metais cukriniu diabetu sirgo 4,4 proc., o 2019 metais skaičiai paaugo iki 5,3 proc., kas sudaro daugiau nei 100 tūkst. suaugusiųjų.

Cukriniu diabetu susergama, kai sutrinka insulino gamyba kasoje (I tipo) arba jo įvairiuose organizmo audiniuose yra nepakanka (II tipo). Nekontroliuojamas diabetas sukelia rimtų ir ilgalaikių sisteminių organų pažeidimų, kaip širdies, inkstų, akių, kraujagyslių ir kitų.

Šiuo metu UAB „Noa Genetics“ pradėjo vykdyti projektą „Ankstyvoji 2-ojo tipo diabeto detekcija remiantis genetiniais mikrobiotos tyrimais“ pagal  LVPA skelbtą priemonę „Eksperimentas“. Projektui skirtas daugiau 193 tūkst. eurų finansavimas iš ES struktūrinių fondų.

„Mūsų, kaip biotechnologijų įmonės, pagrindinis tikslas – taikant neinvazinius metodus ieškoti kliniškai reikšmingų prognostinių genetinių žymenų, kurie kartu su kitais klinikiniais rodikliais būtų naudojami diagnozuojant ligą, prognozuojant ligos eigą ir parenkant optimalų medikamentinį gydymą“, – pasakoja įmonės vadovė Sigita Jonaitytė.

Veiklą įmonė vykdo dvejuose miestuose – eksperimentinius tyrimus (dar kitaip vadinamą „šlapiąją“ dalį“) atlieka Vilniaus laboratorijoje, o Druskininkuose, kur registruota įmonė, vyksta pasiruošimai eksperimentams, „BioX“ analizė.

Pabaigs rudenį

„Inovacijų svarba yra nekvestionuojama ir labai svarbu, kad jos taikomos įvairiausiose srityse, kurių naudą tiesiogiai pajus ir žmonės, besirūpinantys savo sveikata“, – įsitikinęs LVPA vadovas Aurimas Želvys.

„Noa Genetics“ tirdami II tipo diabetu sergančių ir nesergančių žmonių (kontrolinės grupės) išmatų mėginų mikrobiotą bei mažąsias RNR, lygindami jų raišką tarp dviejų skirtingų grupių ieško skirtumų.

„Kodėl tai svarbu? Kliniškai reikšmingi biožymenys leistų nustatyti ligą iš anksto, t.y., pacientui dar nejaučiant simptomų. Ir tai, priklausomai nuo kitų klinikinių rodiklių, leistų arba užkirsti kelią ligos atsiradimui, arba sulėtinti jos progresavimą. Kadangi ypač ligos pradžioje didelė dalis pacientų būna besimptomė, T2D lieka nestebimas“, – teigia S. Jonaitytė, kuri su komanda žada projektą pabaigti kitų metų rudenį.

Tikimasi, kad bus sukurtas diagnostinis rinkinys, kurio pagalba ligoninės laboratorija, gavusi paciento išmatų mėginį, pacientui atsakymą galėtų pasakyti per dieną – serga jis II tipo diabetu ar ne.

Lapkričio 14 dieną minima Pasaulinė diabeto diena, kuri sutampa su Frederiko Bantingo gimtadieniu. Jis, kartu su Džonu Maleodu, atrado būdą gamint insuliną. 1923 m. F. Bantingui už šį darbą suteikta Nobelio premija.

Pranešimą paskelbė: Goda Leonavičienė, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra

(Perskaityta per mėnesį: 5, iš jų šiandien: 1.)