Finansai

InterInoLT pradėjo derybas dėl įsitraukimo į Komisijos patvirtintas partnerystes

Europos Komisija priėmė Susitarimo memorandumą pradėti 11 programinių partnerysčių, kurių bendras biudžetas yra apie 22 mlrd. eurų – 8 milijardai eurų iš „Europos horizontas“ ir 14 milijardų eurų iš privačių ir nacionalinių įnašų. Partnerystėmis siekiama paskatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei įveikti pagrindinius klimato kaitos ir tvarumo iššūkius, siekiant, kad Europa taptų pirmąja klimatui neutralia ekonomika. Europos Žaliasis Kursas ir skaitmeninė transformacija yra neatsiejami siekiant numatytų tikslų.

„Ekspertų skaičiavimais, artimiausi keleri metai yra tas kritinis laikas, per kurį turime suspėti pasinaudoti galimybe įsijungti į Europos tarptautines strategines vertės kūrimo grandines. Tai numatyta ir 2020 m. pabaigoje atnaujintoje Lietuvos klasterių plėtros koncepcijoje. Be to, jau esame identifikavę, kurios partnerystės ir asociacijos yra naudingos ir svarbios, kur ateityje Lietuvos įmonės galėtų dalyvauti. Tai buvo aptarta ir per mūsų inicijuotus pokalbius su Europos Komisija, jau užmezgėme glaudų ryšį ir su Europos taikomųjų tyrimų „Ateities gamyklos“ asociacija EFFRA“, –pasakoja InterInoLT projekto vadovas Paulius Petrauskas.

Projekto InterInoLT atstovai pradėjo derybas su Europos taikomųjų tyrimų „Ateities gamyklos“ asociacija (angl. European Factories of the Future Research Association (EFFRA; www.effra.eu) dėl įsitraukimo į vieną iš patvirtintų partnerysčių – Europos partnerystė „Sukurta Europoje“ (angl. – European Partnership Made in Europe). Asociacija yra pasiūliusi InterInoLT tapti ne tik asocijuotais partneriais, bet prisijungi prie partnerystės kaip vienu steigėjų bei atstovauti Lietuvos interesus partnerystėje teikiant pasiūlymus įvairioms partnerystės iniciatyvoms. Ši partnerystė bus pagrindinis pokyčių variklis Europoje link tvarios gamybos. Partnerystė prisidės prie konkurencingos, ekologiškos, skaitmeninės, atsparios ir į žmones orientuotos gamybos pramonės Europoje. Numatoma, kad partnerystės varomoji jėga bus žalioji ir skaitmeninė pertvarkos.

Taip pat jau inicijuotas kontaktas siekiant įsitraukti ir į kitas Europos Komisijos patvirtintas partnerystes, tokias kaip Europos partnerystė nulinės emisijos vandens transportui (angl. – European Partnership for Zero Emission Waterborne Transport), Europos partnerystė siekiant nulinės emisijos kelių transporto (angl. – European Partnership towards Zero-emission Road Transport (2Zero), Europos partnerystė į žmones orientuotai tvariai kuriamai aplinkai (angl. – European Partnership for People-centric Sustainable Built Environment (Built4People).

Vienuolika Europos Komisijos patvirtintų partnerysčių:

  1. Europos atvirojo mokslo debesijos partnerystė (angl. – European Partnership for the European Open Science Cloud). Jos tikslas yra iki 2030 m. įdiegti ir įtvirtinti atvirą, patikimą virtualią aplinką, kad maždaug 2 milijonai Europos mokslininkų galėtų saugoti, dalintis ir naudotis mokslinių tyrimų duomenimis nepaisant šalių sienų ir disciplinų.
  2. Europos partnerystė dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos srityje (angl. – European Partnership for Artificial Intelligence, Data and Robotics). Ši partnerystė skatins dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos technologijų inovacijas ir pritaikymą piliečių ir verslo naudai.
  3. Europos fotonikos partnerystė (šviesos technologijos) (angl. – European Partnership for Photonics (light-based technologies). Jos tikslas – paspartinti fotonikos naujoves, užtikrinant Europos technologinį suverenitetą, didinti Europos ekonomikos konkurencingumą ir skatinti darbo vietų kūrimą ir klestėjimą ilgesnėje perspektyvoje.
  4. Europos partnerystė švariam plienui – plieno gamyba išskiriant mažai anglies dvideginio (angl. – European Partnership for Clean Steel – Low Carbon Steelmaking). Ši partnerystė remia Europos plieno pramonės persitvarkymą į anglies dvideginio požiūriu neutralią, kuri yra kitų strateginių sektorių katalizatorius.
  5. Europos partnerystė „Sukurta Europoje“ (angl. – European Partnership Made in Europe). Partnerystė sieks užtikrinti  Europos lyderystę siekiant tvarios gamybos, taikant žiedinės ekonomikos, skaitmeninės pertvarkos ir klimato požiūriu neutralios gamybos principus.
  6. Europos partnerystė „Procesai planetai“ (angl. – European Partnership Processes4Planet). Vizija pagal šią partnerystę yra lyderystė link klimato neutralumo 2050 m. tikslo, daugiausia dėmesio skiriant mažai anglies dvideginio išskiriančioms technologijoms ir žiediškumui.
  7. Europos partnerystė į žmones orientuotai tvariai kuriamai aplinkai (angl. – European Partnership for People-centric Sustainable Built Environment (Built4People). Šia partneryste siekiama aukštos kokybės, mažai anglies dvideginio į aplinką išskirianti, energiją ir išteklius tausojanti pastatyta aplinka – pastatai, infrastruktūra ir kita, skatinanti perėjimą prie tvarumo.
  8. Europos partnerystė siekiant nulinės emisijos kelių transporto (angl. – European Partnership towards Zero-emission Road Transport (2Zero). Jos tikslas – paspartinti nulinės emisijos transporto priemonių naudojimą, taikant sisteminį požiūrį ir remiant klimatui neutralią ir švarią kelių transporto sistemą.
  9. Europos partnerystė susietam, bendradarbiaujančiam ir automatizuotam mobilumui (angl. – European Partnership for Connected, Cooperative and Automated Mobility). Jos tikslas yra paskatinti novatoriškų, susietų, bendradarbiaujančių ir automatizuotų mobilumo technologijų ir paslaugų diegimą.
  10. Europos baterijų partnerystė: konkurencingos Europos pramoninių baterijų vertės grandinės link (angl. – European Partnership for Batteries: Towards a competitive European industrial battery value chain). Partnerystės tikslas – remti pasaulinės klasės Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pramoninių baterijų ekosistemos plėtrą ir skatinti Europos pramonės lyderystę projektuojant ir gaminant naujos kartos stacionarius ir mobilius akumuliatorius.
  11. Europos partnerystė nulinės emisijos vandens transportui (angl. – European Partnership for Zero Emission Waterborne Transport). Ja siekiama Europos lyderystės jūrų ir vidaus vandenų transporto pertvarkoje, pasitelkiant novatoriškas technologijas ir siekiant pašalinti neigiamą poveikį aplinkai, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kitų oro ir vandens teršalų poveikį.

Trijų partnerių – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lietuvos inovacijų centro (LIC) – kartu įgyvendinamos iniciatyvos InterInoLT tikslas yra padėti Lietuvos įmonėms įsilieti į Europos inovacijų tinklą ir pritraukti lėšų inovacijoms kurti, plėtoti ir diegti Lietuvoje.

Jei siekiate įvertinti savo įmonės kuriamą inovacinį potencialą ir suformuoti įmonės inovacijų kūrimo strategiją bei rasti tinkamas finansavimo programas, MITA kviečia kreiptis dėl konsultacijų į InterInoLT komandą. Daugiau informacijos apie iniciatyvą ir ekspertų kontaktai čia.

Pranešimą paskelbė: Karolina Urbonaitė, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
InterInoLT pradėjo derybas dėl įsitraukimo į Komisijos patvirtintas partnerystes

(Perskaityta per mėnesį: 2, iš jų šiandien: 1.)