Finansai

Išgyventi bandantys maitinimo sektoriaus atstovai lieka skaidrūs: norime būti matomi kaip patikimas verslas

Kur tik juda didesni kiekiai grynųjų pinigų, ten kažkelintas banknotas ima ir nuslysta į šešėlį. Viena kita neapskaitytų pinigų istorija vis nuskamba, antraštėse mirga visiems puikiai žinomų restoranų tinklų pavadinimai ir tai, pasak sąžiningų maitinimo verslo atstovų, kuria tam tikrus stereotipus apie visą maitinimo verslo sektorių.  Tačiau jie pasiryžę nueiti ilgus kelius, kad šiuos stereotipus sulaužytų, todėl atsisako grynųjų pinigų ir jungiasi prie iniciatyvos „Baltoji banga“.

Skaidrų verslą ir sąžiningą konkurenciją skatinančią „Baltosios bangos“ iniciatyvą papildė restoranų tinklai „+++“ ir „iLunch“.

Labai laukia, kad žmonės galėtų sugrįžti į darbovietes

„iLunch“ vykdomasis direktorius Donatas Vaitasius sako, jog restoranų tinklui pastarieji metai atnešė nemažai iššūkių – nors jie persiorientavo tiekti maistą išsinešti, bendradarbiauti su maisto pristatymo partneriais „Wolt“ ir „Bolt“, visgi verslo centrai, kuriuose daugiausia įsikūrę „iLunch“ restoranai jau daugiau nei metus – apytuščiai.

„Kadangi mūsų verslo modelis paremtas greitu maisto ruošimu, tai klientai vis dar gali ateiti į restoraną ir gauti maistą išsinešimui per kelias minutes,“ – sako D. Vaitasius. „iLunch“ per 2020-uosius metus veikė ir buvo sustabdęs tik kelių restoranų veiklą.

Tinklo vadovas viliasi, kad Vyriausybė atsižvelgs į daugumos restoranų bei kavinių prašymą leisti atsidaryti, o klientams valgyti viduje laikantis visų saugumo reikalavimų. Tai labai padėtų atsistoti ant kojų.

„O dar svarbiau – kad žmonės grįžtų į verslo centrus. Jei žmonės toliau dirbs nuotoliniu būdu iš namų – lengviau nebus. Mums reikia pietaujančių žmonių srauto, kad galėtume palaikyti savo darbo ritmą, vykdyti veiklą“ – sako pašnekovas.

„iLunch“ įprastai turėdavo kelis dienos pietų pasiūlymus ir juos keisdavo pagal savaitės dienas, tačiau praėjusiais metais išplėtė savo meniu.

„Siekiame būti patrauklūs užsisakantiems maisto atvežimo į namus paslaugą. Siekiame, kad pasirinkimas būtų dar įvairesnis,“– sakė D. Vaitasius.

Nors sunku patiems – tiekia maistą tiems, kuriems yra dar sunkiau

Vedami pozityvių planų mėgina išgyventi ir gastrobarų „+++“ komanda. Šiam tinklui taip pat teko ištverti neeilinius metus, nuolat ieškoti išeičių.

„Mūsų tiesioginė veikla uždrausta jau 7 iš 12 pastarųjų mėnesių. Niekada nesvarstėme visiškai užsidaryti ir laukti, kol bus leista veikti, nes nešame atsakomybę prieš savo komandą, tiekėjus, partnerius. Palikta veiklos sritis – maistas išsinešimui, iš esmės mums kainuoja daugiau, nei laikinas veiklos užkonservavimas, bet pasirinkome šį kelią. Lygiagrečiai didžiąją dalį laiko skyrėme veiklos procesų tobulinimui, erdvių atnaujinimui, skaitmenizavimui, naujų produktų vystymui. O kalbant apie netiesioginę veiklą, jau nuo pirmos karantino dienos stengiamės padėti tiems, kuriems šis laikas yra dar sunkesnis. Per pastaruosius metus neatlygintinai paruošėme ir pamaitinome tūkstančius. Ir panašu, jog tai tapo dalimi mūsų veiklos,“ – sakė „+++“ direktorius Aurimas Zimnickas.

Jis juokauja, jog  į ateitį žvelgti pozityviai, komandą įpareigoja jau pats restoranų tinklo pavadinimas. Karantino laikotarpiu atnaujintos esamos gastrobarų erdvės, įdiegtos kelios inovacijos, netrukus bus užbaigtas ir naujausio „+++“ įrengimas „Ozo“ prekybos ir pramogų centre.

„Tai dar viena priežastis, kodėl laukiame šio karantino pabaigos,“ – antrino pašnekovas.

Nėra grynųjų – nėra ir pagundų

„iLunch“ restoranų tinklas paskutiniaisiais metais taip pat plėtėsi – pirmasis restoranas pagal frančizę atsidarė Šiauliuose, o už Lietuvos ribų – Minske.

„Viskas vyksta lėčiau ir ilgiau užtrunka, bet savo plėtros planų neatsisakome,“ – sakė restoranų tinklo vykdomasis direktorius.

„iLunch“ restoranuose jau gerus metus nebėra galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais ir toks jų sprendimas sutampa „Baltosios bangos“ raginimu verslams pereiti prie verslo be grynųjų pinigų modelio. Iniciatyvos atstovai įsitikinę, jog tai leistų ženkliai sumažinti šešėlio dydį Lietuvoje.

 „Dar prieš pirmąjį karantiną palikome galimybę atsiskaityti tik grynaisiais pinigais ar pavedimu. Grynųjų pinigų operacijų neliko. Ir šiuo požiūriu mūsų vertybės labai sutapo su „Baltosios  bangos“, todėl prisijungėme. Norime, kad bent jau inovatyvūs restoranai keistų įsišaknijusias blogas praktikas ir netgi visuomenės požiūrį į maitinimo sektorių – kad tai neskaidru, visi dirba šešėlyje. Kai nebelieka grynųjų pinigų, niekas negali reikšti jokių įtarimų,“ – įsitikinęs D. Vaitasius.

Pasak jo, ir kiti maitinimo verslo atstovai mano, kad pagrindinė šešėlio priežastis – grynieji pinigai. Jie tiesiog kelia pagundas imtis neskaidrių veiksmų. Tuo metu atsiskaitant bankinėmis kortelėmis visos sumos yra fiksuojamos ir pajamų nėra galimybės nuslėpti. Vienas iš iniciatyvos „Baltoji banga“ tikslas yra siekti, kad kiekvienoje prekybos vietoje būtų galimybė atsiskaityti bet kokiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis.

Pandemija paskatino atsiskaitymus kortelėmis

„+++“, kaip ir verslo pietų restoranai „iLunch“ veikia savitarnos principu, todėl siekiama, kad pirkėjai kuo greičiau atsiskaitytų. Pasak Aurimo Zimnicko, tokiu atveju atsiskaitymas kortele greičio prasme, yra gerokai pranašesnis prieš grynuosius pinigus. Nemažiau svarbu, kad tai padeda išvengti žmogiškųjų klaidų, paprastesnė dokumentacija. Pašnekovas pripažino, kad pandemija atnešė ir pliusų. Šio sudėtingo laikotarpio metu nuolat kartoti raginimai atsiskaitinėti banko kortele, siekiant išvengti nereikalingų kontaktų, turėjo efektą. Paskutiniais veiklos mėnesiais, prieš uždraudžiant gastrobarų veiklą, 8 iš 10 klientų atsiskaitinėjo kortelėmis.

Veikti skaidriai padeda ne tik atsiskaitymai kortelėmis, bet ir gastrobarų vadovų vertybinės nuostatos. Todėl pastaraisiais metais „+++“ prisijungė prie skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“.

„Mes tikime, kad valstybė prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Jei Lietuvą norime matyti tvarią, augančią, klestinčią – tuomet skaidrumas ir atsakomybė privalo būti pamatinės vertybės. Neabejojame, kad egzistuoja nemažai sąžiningų šio sektoriaus verslo įmonių, tačiau reikia konstatuoti, kad tai nėra visuotinai pripažįstamas veiklos standartas. Todėl turime apie tai nuolat kalbėti ir būti pavyzdžiu. „Baltoji banga“ – viena iš tam tinkamų priemonių. Šiuo klausimu galima įžvelgti paralelę su mokykla (bent jau ankstesniais laikais): kas yra „kieti‘: tie, kurie mokosi gerai ar tie, kurie blogai? Ilgainiui šis klausimas išnyksta ir niekas nebekelia klausimo, ar svarbu gerai mokytis. Metas ir verslui žengti šį žingsnį,“ – lygina A. Zimnickas.

Jis taip pat prisiminė žiniasklaidos pranešimus apie tai, kaip atliekant maitinimo sektoriaus įmonių patikras rasta apskaitos nesutapimų ar net nusikalstamų veikų.

„Svarbu, tik kad tos antraštės neliktų tik antraštėmis ir veikiantys kontrolės mechanizmai realiai veiktų.  Visi mūsų partneriai, tiekėjai, darbuotojai žino ir mato „+++“ požiūrį į skaidrumą, atsakingumą, dėl to sulaukiame palaikymo, ypač atsižvelgiant į sektoriaus kontekstą,“ – sakė direktorius.

Apie rastus neapskaitytus milijonus girdime, apie sankcijas – retai

Didžiulis skandalas vieną garsų restoranų tinklą sudrebino dar praėjusią šią vasarą – rasta arti milijono eurų grynųjų pinigų, atskleisti įvairūs ryšiai su nusikalstamo pasaulio atstovais. Tačiau kokių sankcijų susilaukė restoranų tinklas? Tokios informacijos viešojoje erdvėje negirdėti.

„Tokios istorijos – viešos ir skambios, tačiau kas toliau? Kokia bausmė už tokio dydžio mokesčių slėpimą? – retoriškai klausė D. Vaitasius. – Istorija buvo labai stipriai išviešinta, bet neaišku, kokios pamokos išmoktos, ką turėtų išgirsti rinkos dalyviai – tiek šiuo metu veikiantys skaidriai, tiek piktnaudžiaujantys? Gali susidaryti įspūdis, kad neskaidrumas yra nebaudžiamas.“

 „iLunch“ vadovas, diskusijoje su kitų restoranų atstovais, išgirdo, jog įmonės, kuriose aptikta šiurkščių pažeidimų, vis tiek gali pretenduoti į valstybės paramą nukentėjusiems nuo karantino.

„Tokioje tvarkoje nėra logikos – skaidriai ir neskaidriai veikiantis verslas, eilėje prie valstybės paramos yra vienodai vertinamas,“ – nesutinka pašnekovas.

Kol turime tokią situaciją – kas motyvuoja ir skatina laikytis pozicijos veikti skaidriai?

„Noriu, kad šis sektorius būtų vertinamas ne blogiau, nei IT kompanijos ar nekilnojamojo turto vystytojai, gamybinės įmonės. Kodėl kalbantis su bankais ar kitomis finansų institucijomis, turiu nuolat girdėti, kad maitinimo sektorius yra rizikingas, neskaidrus, dėl tos priežasties ir nepatikimas, nefinansuojamas? Labai norisi savo pavyzdžiu įrodyti, kad ir maitinimo įmonės gali veikti skaidriai ir būti vertinamos kaip patikimos,“ – sako D. Vaitasius.

Kodėl būtent apie maitinimo sektoriaus įmonės taip matomos bankų ir čia šešėlis vis dar laikosi?

„Matyt, prie to prisideda daug skirtingų faktorių. Nuo pačių sektoriaus savininkų požiūrio, buvusios santvarkos kultūrinio palikimo iki valdžios menko dėmesio, kontrolės ir veiklos specifikos teisinio reguliavimo. Kartais atrodo, kad valdžia tiesiog nemato šio sektoriaus. Tiek susidūrus su rimtais iššūkiais, tiek tuomet, kai viskas gerai, – svarsto „+++“ direktorius A. Zimnickas. – O juk būtent sunkiais momentais tampame stipresni. Ši pandemija – puiki galimybė abipusio pasitikėjimo sukūrimui.“

Karantino metu mažiau baudė, daugiau stebėjo

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Kristina Jakštienė pabrėžė, jog dėl to, kad nuo 2020 m. kovo (paskelbus karantiną) viešojo maitinimo veiklą vykdantys mokesčių mokėtojai patiria neigiamą poveikį, šiam sektoriui taikytos švelnesnės priemonės. Inspektoriai daugiau stebėjo maitinimo įstaigas, o operatyvūs patikrinimai, pasak K. Jakštienės, buvo atnaujinti tik vasarą.

„2020-aisiais viešojo maitinimo įmonėse buvo atlikti 194 kontrolės veiksmai ir 160 stebėsenos atvejų. Po atliktų stebėsenos veiksmų, dalis mokesčių mokėtojų geranoriškai patikslino mokesčių deklaracijas, papildomai deklaruodami beveik 200 tūkst. eurų mokėtinos mokesčių sumos, kuri papildė valstybės biudžetą. Taip pat po atliktų kontrolės veiksmų papildomai deklaruota 321 tūkst. eurų mokesčių. VMI duomenimis iš viso šiame sektoriuje veiklą vykdančios įmonės sumokėjo 86 mln. eurų mokesčių,“ – statistiką pateikė K. Jakštienė.

Ji paaiškino, jog kontrolės veiksmų metu mokesčių mokėtojams nebendradarbiaujant ar laiku nepateikus reikalingų dokumentų, surašomi mokesčių administratoriaus nurodymai dėl apskaitos ir kitų dokumentų pateikimo. Nevykdant šių nurodymų taikomos administracinio poveikio priemonės. Per visus praėjusius metus tokiais atvejais surašyti 186 administracinių nusižengimų protokolai.

Nustatyti pažeidimai daugiausiai susiję su pajamų neapskaitymu (51 proc.), kasos aparatų naudojimo/eksploatavimo tvarkos pažeidimais (20 proc.), buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimais (12 proc.),  nelegaliu darbu ir/ar „vokeliais“ (7 proc.).

2019-aisiais viešojo maitinimo įmonėse buvo atlikti 375 kontrolės veiksmai, nustatytas 441 pažeidimas, o bendra neapskaitytų pajamų suma – beveik milijonas – 967 tūkst. eurų. Po inspektorių paraginimo papildomai deklaruota mokesčių suma buvo per 390 tūkst. eurų.

VMI taip pat pažymi, jog įmonė, siekdama gauti negrąžintiną subsidiją, ar mokestinės pagalbos priemones, turi atitikti minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus. VMI duomenimis 1,6 tūkst. maitinimo ir gėrimų teikimo veiklą vykdančių įmonių jau pervesta 4,8 mln. eurų subsidijų. Šiuo metu nukentėjusių sąraše yra 3,8 tūkst. maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių, kurioms taikomos mokestinės pagalbos priemonės. Daugiau informacijos apie taikomos subsidijų gavimo sąlygas bei kriterijus galima rasti čia bei VMI kriterijai dėl mokestinių pagalbos priemonių skelbiami čia.  

Net ir išgyvendami tokius nelengvus laikus, „+++“ ir „iLunch“ neatsisako ambicijų rodyti pavyzdį ir įrodyti, jog sąžiningo verslo kelias egzistuoja bei turi gerokai didesnes perspektyvas.

Pranešimą paskelbė: Monika Banevičiūtė, Investors' Forum, Asociacija

(Perskaityta per mėnesį: 3, iš jų šiandien: 1.)