Rolandas Laukaitis, profesinių paslaugų bendrovės EY strategijos ir sandorių paslaugų praktikos partneris
Trečdaliu mažesnė pirminių viešųjų akcijų siūlymų IPO (angl. Initial Public Offering) sandorių investicijų suma pasaulio rinkose atspindi pasikeitusius investuotojų prioritetus ir naujas kryptis, kur šiuo metu jie nukreipia lėšas. Praėjusių metų rezultatai perša mintį, kad gyvenant aukštų palūkanų aplinkoje tiek Europos, tiek Baltijos regiono IPO rinkas yra apėmęs snaudulys. Tuo metu JAV rinkai užsnūsti neleidžia smulkesnių žaidėjų aktyvumas.
Situaciją pasaulinėse IPO rinkose įvertinę globalaus EY tinklo analitikai pastebi, kad praėjusių metų rezultatus galima vadinti silpnais, bet naujieji 2024 m. žadina viltį, kad netrukus rinkos atsigaus. Dėl to apie IPO galimybę pritraukti kapitalo svarstančios įmonės šiemet turėtų į šalį vyti snaudulį, keltis ir daryti mankštą – imtis realių pasirengimo darbų ir planuoti startą, nes pirminis viešųjų akcijų siūlymas yra pakankamai ilgas procesas.
Rinkos reaguoja į pabrangusį finansavimą
Iš viso praėjusiais metais pasaulyje buvo įgyvendinti 1 298 IPO sandoriai – 8 proc. mažiau nei 2022 metais. Bendra visų sandorių investicijų suma šiemet siekė 123,2 mlrd. JAV dolerių – 33 proc. mažiau nei prieš metus. Rinkos dinamika paskutinį praėjusių metų ketvirtį bendrą 2023-ųjų vaizdą tik pablogino.
Pagrindinė mažo IPO aktyvumo priežastis akivaizdi – tai centrinių bankų pinigų politika didinti bazines palūkanų normas. Dėl to rinkose gerokai sumažėjo lėšų ir likvidumo. Be to, pabrangus pinigams didesnės grąžos ima tikėtis ir investuotojai, kai daugelis bendrovių tokių lūkesčių patenkinti nepajėgia.
Tuo pačiu metu investuotojų rizikos apetitą malšina geopolitinė įtampa, pavyzdžiui, karas Ukrainoje ir įvykiai Izraelyje, o IPO sandoriai tradiciškai yra laikomi didesnės rizikos investicija, nes dažnai yra pagrįsti ateities augimo lūkesčiais. Vis dėlto, pagrindinė pasaulinės IPO rinkos sumažėjusio aktyvumo priežastis yra brangesni finansiniai ištekliai.
Kinija pagreitį prarado, JAV suspurdėjo
Bendriems rezultatams pasaulyje įtakos turėjo pokyčiai Kinijos rinkoje, kur 2023-iaisiais buvo įgyvendinti 372 IPO (2022-iaisiais – 501 sandoris). Investicijos susitraukė kone perpus – nuo 101 mlrd. dolerių iki 56 mlrd. dolerių. Pastebima, kad Kinijos kapitalo rinką stipriai veikė sukrėtimai nekilnojamojo turto sektoriuje. Taigi, natūralu, kad nuosmukis antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje atsispindi ir bendrame fone.
Tuo metu pirmoji pasaulio ekonomika – JAV – pasižymėjo išaugusiu IPO sandorių skaičiumi, kai kitur jie buvo gan aktyviai atšaukiami arba atidedami: iš viso pasaulyje praėjusiais metais buvo atidėta arba atšaukta net 54 proc. IPO. Įvykę IPO sandoriai (47 proc. daugiau sandorių nei 2022 m.) pernai JAV pritraukė 22,2 mlrd. dolerių – 2,5 karto (157 proc.) daugiau lyginant su 2022 metais. Kitu nuosaikaus amerikietiško optimizmo ženklu galima laikyti suklestėjusią smulkių sandorių rinką, kuri rodo JAV ekonomikos lankstumą ir iniciatyvumą: 7 iš 10 IPO sandoriuose JAV pritrauktų investicijų suma siekė iki 25 mln. dolerių.
JAV „Nasdaq“ birža, įvertinus pasibaigusių 2023 metų sandorių skaičių, buvo trečia pagal aktyvumą pasaulyje – 105 IPO sandoriai. Antrąją vietą užėmė Kinijos Šendženo vertybinių popierių birža su 129 sandoriais, o pirmąją poziciją pelnė Indijos nacionalinė ir Bombėjaus biržos, kuriose buvo sudaryta 220 sandorių.
Europos IPO kartelė – pasiekiama
Pernai į pirmąjį dešimtuką pagal pritrauktų investicijų sumą nepateko nė viena Europos vertybinių popierių birža. Šis faktas pakankamai gerai iliustruoja rinkų snaudulį ir vyraujančias nuostatas labiau fokusuotis į tolimesnę ateitį negu į artimiausią.
2023-ieji Europos IPO rinkose metai buvo ramūs, iš viso įgyvendinti 136 sandoriai. Tai – 20 proc. mažiau negu 2022 metais, o investicijos atslūgo kone trečdaliu (32 proc.) – iki 13 mlrd. dolerių, kai dar ankstesniais metais siekė 18,9 mlrd. eurų. Didžiausia Europos ekonomika Vokietija „Deutsche Börse“ biržoje įgyvendino tik 3 sandorius, kurie pritraukė 2,1 mlrd. eurų. O aktyviausia buvo Turkijos birža, pritraukusi 2,9 mlrd. dolerių per 52 IPO sandorius.
Per rinkos atoslūgį progą nustebinti gavo Rumunija – Bukarešto biržoje įvyko didžiausias IPO sandoris 2023-iaisiais, kai energetikos bendrovė „Hydroelectrica Sa“ pritraukė 2 mlrd. dolerių.
Apskritai, verta pastebėti, kad tradiciškai Europoje IPO yra mažesni negu JAV. 2023-iasiais vidutinis sandoris Europoje siekė apie 95 mln. dolerių, o Šiaurės šalyse (Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje) buvo dar mažesnis – apie 80 mln. dolerių. Žvelgiant iš verslo Baltijos šalyse perspektyvos, ši investicijų suma neatrodo kosminė. Panašų IPO sandorių lygį galėtų pasiekti ne viena pirmaujanti Lietuvos, Latvijos ar Estijos bendrovė.
Kada galimas atsigavimas?
Kita vertus, likvidumas Baltijos vertybinių popierių rinkose yra kur kas mažesnis, lyginant su didžiausiomis pasaulio rinkomis. Dėl to kartais sakoma, kad Vilniaus, Rygos ir Talino biržos yra seklios. O kai globaliu ar vietiniu mastu padidėja rizikų, smulkiose finansų rinkose organizuoti kapitalo pritraukimą tampa dar sudėtingiau.
Taigi, vaizdžiai kalbant, 2023-iuosius globaliu mastu, taip pat ir Baltijos šalyse, galima vadinti planavimo ir laukimo. Belieka spėlioti, kada – 2024 ar 2025 metais – finansiniai srautai atsigaus? Norisi tikėti, kad ir Baltijos rinkos ims busti, o perspektyvios įmonės galės išplaukti į platesnius kapitalo vandenis jau šiemet.
Tam prielaidų galimai suteikia mažėjanti infliacija bei potencialiai mažėsiančios (arba bent jau nebeaugsiančios) bazinės palūkanų normos. Nors, iš kitos pusės, geopolitinės rizikos vis dar didina neapibrėžtumą. Tad svarbu atkreipti dėmesį, kad įmonės, besiruošiančios IPO procesui 2024 metais, turėtų būti gerai pasiruošę ir apsvarstę tokius aspektus kaip infliacija ir palūkanų normos, politiniai aspektai ir reguliavimas, ekonominis atsigavimas, geopolitinės įtampos ir konfliktai, tvarumo darbotvarkė, tiekimo grandinės. Tikėtina, kad artimiausiais metais, įmonės siekiančios pritraukti kapitalo, dėl neapibrėžtumų dar turėtų svarstyti ne vien tik IPO galimybes, bet ir alternatyvius kelius, įskaitant privataus kapitalo pritraukimą užbiržiniais sandoriais, privačios skolos pritraukimą ar kitus.
Apie EY:
EY | Kuriame veiksmingesnį pasaulį
EY siekiame kurti veiksmingesnį pasaulį, padėti kurti ilgalaikę vertę klientams, darbuotojams ir bendruomenėms bei auginti pasitikėjimą kapitalo rinkomis.
Įvairialypės EY komandos daugiau kaip 150 šalių, naudodamos duomenis ir technologijas, suteikia pasitikėjimą per užtikrinimą ir padeda klientams augti, transformuotis ir veikti.
EY komandos, teikiančios audito ir kitas užtikrinimo paslaugas, konsultacijų, mokesčių, apskaitos, strategijos, sandorių, teisines paslaugas, kelia įžvalgesnius klausimus, taip padeda atrasti naujus atsakymus ir galimybes.
Nuoroda į EY yra nuoroda į pasaulinę organizaciją, o taip pat gali būti nuoroda į vieną ar kelias „Ernst & Young Global Limited“ įmones nares, iš kurių kiekviena yra atskiras juridinis asmuo. „Ernst & Young Global Limited“ yra ribotos atsakomybės JK bendrovė, kuri neteikia paslaugų klientams. Informaciją, kaip EY renka ir naudoja asmens duomenis ir asmens teisių, kurias jie turi pagal duomenų apsaugos teisės aktus, aprašymą rasite ey.com/privacy. Daugiau informacijos apie mūsų organizaciją rasite ey.com. © 2022 Ernst & Young Baltic UAB. Visos teisės saugomos.
EY – „Ernst & Young Global“ narė – yra profesinių paslaugų Baltijos šalyse lyderė. Daugiau nei 800 specialistų Baltijos šalyse vienijanti bendrovė teikia audito ir kitas užtikrinimo paslaugas, konsultacijų, mokesčių, apskaitos, strategijos, sandorių, teisines paslaugas.
Ši medžiaga yra skirta informacijai, joje pateikiama informacija negali būti vertinama kaip profesinė konsultacija ar teisinė išvada.
Pranešimą paskelbė: Ramunė Milerytė, Fabula ir partneriai, UAB