Finansai

Ką padaryti, kad netesybos neatsidurtų teisme?

Garsiai nuskambėjęs šalies apeliacinio teismo sprendimas, kad kelionių organizatorius „Novaturas“ už neteisėtai nutrauktą sutartį turi sumokėti likusią netesybų sumą (1,15 mln. Lt) užsakomųjų skrydžių bendrovei „GetJet Airlines“ – tik vienas iš dažnų netesybų, atsiduriančių teisme, atvejų. Sudarinėdamos sutartis šalys neretai tikisi sklandaus bendradarbiavimo, todėl šalių tarpusavio atsakomybės klausimai pamirštami ar jiems skiriama nepakankamai dėmesio, pastebi Dominykas Jončas, asocijuotas „Cobalt“ teisininkas.

To pasekmės ginčų atveju būna nemalonios – nusimato sudėtingas sutartinės atsakomybės įrodinėjimo procesas, neaiški sutartinės atsakomybės apimtis bei jos taikymo sritis.

Siekiant išvengti neaiškumų, rekomenduotina sutartinės atsakomybės klausimams skirti pakankamai dėmesio bei sutartyje numatyti netesybų taikymo apimtį bei atvejus. Aiškus šių klausimų sureguliavimas dar sutarties sudarymo metu abiem sutarties šalims leidžia ne tik išvengti ilgų ginčų, tačiau, svarbiausia, skatina šalis sutartį vykdyti geranoriškai.

Aiškiai ir detaliai sureguliavus šiuos klausimus, kreditoriui palengvėja nuostolių įrodinėjimo našta, nes netesybos gali būti pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Taip pat tarp šalių atsiranda aiškumas dėl netesybų taikymo apimties, skolininkas yra skatinamas tinkamai ir laiku vykdyti prievolę, nes suvokia, kad to nedarant, jo atžvilgiu gali būti taikoma sutartinė atsakomybė.

Tik kompensuoti, ne bausti

Dažniausiai sutartyse sutinkamos sutartinės atsakomybės (netesybų) rūšys – bauda bei delspinigiai. Įstatymas leidžia sutarties šalims pasirinkti, kokia atsakomybė bus taikoma kitai šaliai pažeidus sutartį, tačiau kartu reikalaujama, kad toks sutarimas būtų sudaromas raštu. Todėl, jeigu netesybų klausimas tarp šalių buvo aptartas tik žodžiu, netesybų taikymo reikalaujančiai šaliai tektų pareiga įrodyti, jog toks susitarimas iš tiesų egzistavo.

Tiek baudos, tiek delspinigių numatymas sutartyje turi atitikti pagrindinį civilinės atsakomybės principą – netesybos turi atlikti ne baudimo, o kompensuojamąją funkciją. Baudinio pobūdžio netesybomis galėtų būti pripažintos tos, kai dėl netinkamo sutarties vykdymo iš sutartį pažeidusios šalies bus reikalaujama tiek prievolės įvykdymo, tiek ir netesybų, arba susitarimas, kuomet kitai šaliai taikomos netesybos yra neprotingai didelės. Taip pat baudinio pobūdžio netesybomis pripažįstami ir tokie atvejai, kai sutartimi už tuos pačius pažeidimus numatoma ir bauda, ir delspinigiai.

Teismas gali mažinti

Bene dažniausiai praktikoje sutinkamas ginčas dėl netesybų yra pernelyg didelės netesybos. Netesybų dydis turi atitikti protingumo kriterijus ir nebūti aiškiai per didelės. Tai yra vertinamieji kriterijai, kuriuos įvertina teismas. Tačiau tai darydamas teismas turi atsižvelgti į pačios sutarties bei jos pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarinius, skolininko elgesį (pavyzdžiui, ar skolininkas dėjo pastangas mažinti sutarties pažeidimo padarinius, ar buvo geranoriškas) bei kitus kriterijus.

Ar sutartinės netesybos yra protingo dydžio ar ne, vertina teismas, kuris turi teisę mažinti reikalaujamas priteisti netesybas. Atsižvelgiant į tai, kad susitarimas dėl netesybų yra laisvos šalių valios išraiška, teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti. Kartu įstatymas neleidžia teismui mažinti netesybų žemiau patirtų nuostolių ribos.

Žiūrint iš praktinės pusės, teisinis reguliavimas bei teismų praktika reiškia, kad susitarimas dėl netesybų turi būti aiškiai įtvirtintas sutartyje, protingas ir proporcingas. Susitariant dėl netesybų reikia įvertinti sutarties, taip pat šalių tarpusavio teisių ir pareigų pobūdį.

Susitarimas dėl netesybų negali virsti šalies pasipelnymu kitos sąskaita. Pernelyg griežtos (per didelės) netesybos teismo gali būti vertinamos kaip baudinės. Tokiais atvejais teismai turi teisę jas mažinti iki protingo dydžio.

Paprastai yra laikoma, kad netesybos atitinka minimalius kreditoriaus nuostolius ir šių netesybų dydžio kreditoriui nereikia įrodinėti. Vis dėlto, skolininkui reikalaujant netesybas mažinti, kreditoriui gali tekti pareiga įrodyti savo tikėtinus nuostolius dėl sutarties pažeidimo. Todėl tiek numatant netesybas sutartyje, tiek reiškiant reikalavimą dėl netesybų atlyginimo, kreditoriui reikėtų įvertinti netesybų santykį su sutarties pažeidimu, su reikalaujamų nuostolių dydžiu, taip pat įvertinti ir kitas aplinkybes, pavyzdžiui, skolininko elgesį. Netesybų reikalavimas neturi virsti papildomu skolininko nubaudimu – netesybų reikalavimui viršijant ar prilygstant skolos sumai.

Dvigubos netesybos – klaida

Gana dažnai praktikoje pasitaikantis atvejis yra dvigubos netesybos. Teismų praktikoje dvigubų netesybų reikalavimu pripažįstami atvejai, kai kreditorius reikalauja iš skolininko priteisti netesybas ir delspinigių, ir baudos forma.

Kartu tai pasakytina ir apie palūkanų bei netesybų santykį, kuomet jų reikalaujama kartu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų, nes nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima ir netesybos (netesybos būna įskaitomos į nuostolius).

Siekiant papildomo aiškumo, rekomenduotina sutartyse įtvirtinti, kokie atvejai yra laikomis sutarties pažeidimu, už kurį taikomos netesybos. Suprantama, kad baigtinio galimų sutarties pažeidimų atvejų sąrašo numatyti neįmanoma, tačiau sutartyje reikėtų numatyti bent jau labiausiai tikėtinus sutarties pažeidimus. Tai gali būti mokėjimų, prekių pristatymo vėlavimai, pristatomų prekių defektai ir pan. Sutartyje numačius bent dažniausiai pasitaikančius pažeidimų atvejus ir už juos numačius konkrečias netesybas, ginčo atveju abiem šalims būtų aiški tokios sutartinės atsakomybės taikymo apimtis.

Pranešimą paskelbė: Evelina Mišeikytė, Komunikacijos agentūra „23:45 agency”

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)