Finansai

Kaip sužibėti per virtualų darbo pokalbį?

Virtualus darbo pokalbis nėra naujovė – jau kurį laiką įmonės palaipsniui didino skaitmeninių technologijų naudojimą personalo atrankos procesuose. Tačiau COVID-19 pandemija suveikė kaip akceleratorius ir dabar net 84 proc. „LinkedIn“ apklaustų profesionalų sako, kad virtualūs darbo pokalbiai liks norma ir pasibaigus pandemijai. Kaip ir hibridinis darbas, taip ir virtualūs interviu, tapo norma, kuri suteikia lankstumo, taupo laiko ir finansinius resursus ieškant naujų darbuotojų.

Kandidatai į pradinio lygio pareigas gali būti įdarbinami pilnai virtualaus proceso metu ir savo darbovietę pirmą kartą gyvai pamatyti jau pradėję eiti pareigas. Kita vertus, kandidatai į vadovaujamas pareigas, vėlyvesniuose atrankos etapuose, tikėtina, ir toliau bus kviečiami pokalbio akis į akį.

Taigi, ką verta žinoti ruošiantis virtualiam darbo pokalbiui? Kaip sako „Perlas Network“ rinkodaros direktorė Renata Mozuraitė, virtualus darbo pokalbis skiriasi tik savo forma, o turinys lieka tas pats. Kitaip tariant, verta nepamiršti senos patarlės – pagal rūbą pasitinka, pagal protą palydi – mat, svarbiausios kandidato savybės, kurias vertina darbdaviai, liko nepakitusios ir per pandemiją.

„Žinoma, svarbu, kad profesinės kandidato kompetencijos atitiktų reikalaujamą lygį, tačiau nemažiau svarbios yra ir žmogiškosios kompetencijos – vadinamieji „minkštieji“ gebėjimai: iniciatyvumas, noras mokytis, motyvacija dirbti konkrečioje įmonėje, kūrybiškumas, gebėjimas prisitaikyti, lankstumas“, – sako R. Mozuraitė ir priduria, kad  visada bus labiau vertinamas kandidatas, kuris turi norą dirbti, yra iniciatyvus ir tai demonstruoja pokalbio metu.

Kalbant apie tokias darbo pozicijas, kurioms yra svarbu amato išmanymas ir įgūdžių turėjimas (pvz. siuvėjas, mechanikas, programuotojas ar pan.), darbdavys atidžiai vertins potencialaus darbuotojo profesinę kvalifikaciją. Tačiau kalbant apie tokias pozicijas, kaip vadybininkas, kūrybininkas, žinios nebūtinai bus svarbiausias argumentas renkantis darbuotoją.

„Kandidatas gali turėti daug profesinių žinių, bet konkrečioje įmonėje darbo specifika kažkiek visada skirsis, todėl sugebėjimas greitai perimti žinias, susiorientuoti naujoje situacijoje, yra labai svarbu. Per darbo pokalbį verta pateikti tam tikrų pavyzdžių, kaip kandidatas anksčiau sprendė situacijas, kuriose reikia imtis iniciatyvos, lyderystės. Žinoma, ne visoms pozicijoms tokios savybės reikalingos, bet jeigu žmogus nori siekti karjeros įmonėje, be šių savybių bus labai sunku“, – įsitikinusi darbuotojų atrankas vykdanti specialistė.

Anot rinkodaros specialistės, pandemija žmones išmokė daug naujų dalykų – efektyvus bendravimas virtualių pokalbių metu – vienas iš jų. Virtualūs darbo pokalbiai taupo laiko ir atveria daugiau galimybių, nes be didesnių keblumų gali dalyvauti ir žmonės iš kitų miestų ar net šalių. Todėl R. Mozuraitė mano, kad ateityje bus taikomas hibridinis darbo pokalbių metodas, kuomet pirminiai pokalbiai su kandidatais vyks per nuotolį, o antram pokalbiui kandidatas gali būti kviečiamas susitikti ir gyvai. Tam įtakos turi ir darbo tipas, anot pašnekovės, ieškant, pvz. IT specialisto, gyvas darbo pokalbis galbūt nebūtinas, bet vadovo pozicijai, tikėtina, bus poreikis gyvam kontaktui, nes jo metu labiau atsiskleidžia žmogaus elgesys socialinėje aplinkoje.

„Gyvas susitikimas leidžia ir pačiam kandidatui pamatyti įmonę iš vidaus, susipažinti su žmonėmis, pajusti įmonės darbo kultūrą. Tai leidžia kandidatui pasimatuoti įmonę, pažiūrėti, ar jam siūlomas darbas tinka“, – sako R. Mozuraitė.

Visas straipsnis: http://www.euroguidance.lt/naujienos/kaip-suzibeti-per-virtualu-darbo-pokalbi

Straipsnio autorė projekto „Euroguidance“ ambasadorė, Utenos jaunimo užimtumo skyriaus vedėja Virginija Jaruševičiūtė.

_____________________________________________________________________

Projektas „Euroguidance“ yra ir europinio „Euroguidance“ tinklo, vienijančio „Euroguidance“ centrus 34 Europos erdvės šalyse, narys. Nacionalinio ir tarptautinio pobūdžio veiklų derinys leidžia „Euroguidance“ pasiekti išskirtinių rezultatų plėtojant profesinio informavimo ir konsultavimo sistemą, paslaugų kokybę ir prieinamumą, skatinant mokymąsi visą gyvenimą. Projektą Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. 

Pranešimą paskelbė: Indrė Baltraitytė, Švietimo mainų paramos fondas

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)