Lietuvos visuomenė pastaruoju metu išgyvena nestabilumo ir nežinomybės laikotarpį. Pasimetimo jausmą kelia ne tik dramatiški įvykiai pasaulyje, bet ir Lietuvos dešiniųjų valdžios kuriama politika. Ja siekiama ne amortizuoti jau esamos ekonominės krizės padarinius, o pasinaudojant visuomenės reakcijos stoka, temos sudėtingumu, priimti visuomenei žalingus sprendimus.
Žala jau padaryta sprendžiant energetikos sektoriaus problemas. Valdžia, opozicijos dėka, pagaliau sustabdė trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą. Tačiau mes manome, kad sustabdytas privalo būti visas šis procesas – visuomenei jis nebuvo tinkamai pristatytas, išaiškintas, didžioji visuomenės dalis nesuteikė tokiam žingsniui mandato. Dabartinė krizė, Rusijos sukelto karo strategija, kai atakuojama visuomeninė infrastruktūra, tik dar aiškiau parodo, kad energija yra strateginis klausimas, kuris negali būti paliktas laisvos rinkos valiai.
Lieka neaiškus šios privatizacijos tikslas. Mes manome, kad energija yra viena iš viešųjų gėrybių, kaip oras ar vanduo, taigi tokie ištekliai negali patekti į privačias rankas. ES direktyva liberalizuoti elektros energijos rinką Lietuvoje tapo politiniu dešiniųjų valdžios projektu, prilygstančiu nepriklausomybės pradžioje vykusiai „prichvatizacijai,” kurios padarinius pirmiausiai pajuto ir labiausiai kentė vargingiausiai gyvenantys žmonės.
Lietuva turi pasinaudoti galimybe, kuri yra suteikta kriziniu laikotarpiu, sustabdyti visą procesą ir siekti, kad direktyva būtų pakeista taip, jog apskritai neliktų prievolės liberalizacijai.
Manome, kad vienintelis energijos kainų politikos kriterijus turi būti orientacija į visos visuomenės poreikius. Žadėta “liberalizacija”, užuot užtikrinus žemas kainas, jų augimą skatina liberalios rinkos kainodaros sudarymo mechanizmais ir spekuliacijomis. Nepasiteisino net tariamos konkurencijos skatinimas – kuriasi monopolis.
Dėmesį verta atkreipti ir į tai, kad valdžia manipuliuoja informacijos stoka, taip pat kaltina ir kvailina pačius gyventojus neva dėl ekonominio raštingumo stokos, o iš tiesų – nesugebėjimo susigaudyti užmaskuotame “liberalizacijos” procese. Jo padarinius jau matome ir iš elektros rinkos pasitraukus vienam iš tiekėjų, kuris uždirbo pelną, o nuostolius paliko valstybei – t.y. mokesčių mokėtojams. Dėl to atsakomybė tenka pačiai valdžiai, neteikusiai žmonėms reikiamos informacijos bei sudarius sąlygas tiekėjams pelnytis visų sąskaita. Strateginių procesų skaidrumas reikalauja, kad žmonės būtų susipažinę su galimomis privatizacijos rizikomis ir padariniais.
Iš valdžios viršūnių girdėjome kaltinimus gyventojams, kad jie nepakankamai susigaudo procesuose ir dėl to neteisingai “pasirenka”. Tačiau tam ir renkame politikus, tikėdamiesi, kad jie atsakingai atstovaus mūsų – piliečių, rinkėjų – interesus ir “pasirinks” teisingus kelius.
Manome, kad liberali elektros rinkos pertvarka jau turi ir turės skaudžių politinių pasekmių ateityje. Nerimu dėl neaiškios ateities gali pasinaudoti valstybei priešiškos jėgos, todėl Lietuvos valdžia turi iš karto užkirsti kelią grėsmėms nacionaliniam saugumui. Tai ji padarytų tik atsisakydama bet kokios elektros rinkos privatizacijos ir grąžindama sektoriaus kontrolę į savo rankas. Nedera manipuliuoti visuomenės gerove, o ypač to neverta daryti dabartinėmis aplinkybėmis ir ignoruojant pačios visuomenės nuomonę.
Atsižvelgiant į tai, Kairiųjų aljansas kviečia:
- Nutraukti energijos rinkos pertvarkos procesą ir užtikrinti, kad visiems vartotojams energiją tiektų valstybinis tiekėjas;
- Nedelsiant užtikrinti namų ūkiams bazinį energijos kiekį už prieinamą kainą, bent laikinai uždrausti įsiskolinusius vartotojus atjungti nuo energijos tiekimo;
- Parengti planą, kuriame būtų numatyti aiškūs žingsniai kaip būtų taupoma energija, jei jos trūktų. Jame turėtų būti laikomasi socialinio teisingumo principo nenormuojant energiją namų ūkiams, o imamasi priemonių atsisakant nebūtinų tikslų patenkinimui – istorinių objektų apšvietimui, reklamoms ir kt.;
- Išlaikyti ir sustiprintas viešųjų, socialinių ir kultūrinių paslaugų, kurioms kyla pavojus dėl didėjančių energijos kainų, tiekimas vis didesniam skaičiui žmonių, kuriems reikia pagalbos;
- Imtis didelės apimties Lietuvos energijos sistemos pertvarkos, kurioje energija būtų gaminama pasitelkiant tik atsinaujinančius šaltinius atitinkančius 100 proc. šalies poreikio.
- Per artimiausius trejus metus užtikrinti, kad visi visuomeninės paskirties pastatai, kuriais valstybė ketina naudotis ateityje, būtų renovuoti. Valstybė turi rodyti lyderystę energijos efektyvumo srityje
Kontaktams:
Politologė Dr. Jolanta Bielskienė +370 65255045
Filosofas Dr. Kasparas Pocius +370 60280498
Pranešimą paskelbė: Jolanta Bielskienė, VšĮ DEMOS kritinės minties institutas
