Finansai

Karantino metu daugėja elektroninių mokėjimų, rečiau iš piniginės traukiami grynieji

Karantinas keičia gyventojų finansinius įpročius – mažėja atsiskaitymas grynaisiais, auga pervedimų kiekis, ypač el. parduotuvėms, finansines konsultacijas banko skyriuje pakeitė bendravimas su banku internetu ir telefonu, rodo „Luminor“ banko duomenys.  

„Paskelbus karantiną pinigų išgryninimas iš bankomatų buvo išaugęs, tačiau vėliau žmonės pradėjo rinktis kitas atsiskaitymo priemones, o taip pat duris užvėrus didesnei daliai parduotuvių, sumažėjo namų ūkių išlaidos. Tad išgryninimo operacijų skaičius bankomatuose Lietuvoje kovą apskritai nukrito 15 proc., palyginti su vasariu. Priešinga situacija su elektroniniais atsiskaitymais – operacijų skaičius internetinėse parduotuvėse per metus šoktelėjo 30 proc., o kai kuriose parduotuvėse, ypač turinčiose el. prekybos platformas, šie skaičiai šovė į viršų dvigubai ar trigubai. Skaičiuojant pinigine išraiška, vien mūsų banko klientai apsipirkimams internetu kovą išleido 20 proc. daugiau nei 2019 m. kovą”, – teigia „Luminor“ Klientų konsultacijų centrų vadovė Baltijos šalims Giedrė Blazgienė. Apskritai, mokėjimų eurais apimtys iš ir į banko sąskaitas kovo mėnesį palyginti su praėjusiais metais, išaugo 5 proc.

„Luminor“ pastebi, kad per pirmąsias karantino savaites, palyginti su įprastu ritmu, gyventojų skambučių į konsultacijų telefonu centrą padaugėjo dvigubai (52 proc.), įmonių atstovų skambučių pagausėjo 15 proc.  Skaičiuojama, kad bendras klausimų srautas el. paštu buvo didesnis 42 proc. nei įprasta, o paklausimų interneto banke pateikta 40 proc. daugiau.

„Matome, kad dalis klientų, kurie buvo mažiau susipažinę su nuotolinėmis ar skaitmeninėmis paslaugomis, šiuo laikotarpiu įgijo daugiau finansų tvarkymo skaitmeniniais kanalais žinių bei praktikos, kuri jiems pravers ir ateityje”, – teigia G. Blazgienė.

Besikeičiančius dalies klientų įpročius rodo ir „Luminor“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa. Gyventojų buvo teiraujamasi apie įpročius, kurie anksčiau buvo neatsiejami nuo žmogiškojo kontakto, o per pastarąsias savaites persikėlė į internetą.

Paaiškėjo, kad įpročius naudojantis bankų paslaugomis keitė daugiausia latviai – 35 proc. respondentų Latvijoje, kurie buvo įpratę naudotis banko paslaugomis atėję į banką, pastarosiomis savaitėmis ėmė dažniau naudotis banku internete. Palyginimui, Lietuvoje apsilankymą banko konsultacijų centre į nuotolines finansines paslaugas iškeitė 24 proc. respondentų. Estijoje finansinių paslaugų naudojimo įpročius pakeitė 23 proc. žmonių. Tyrimų bendrovė „Norstat“ reprezentatyvią trijų Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko apklaususi 1003 respondentus Lietuvoje, 1011 Latvijoje ir 1000 Estijoje.

„Luminor“ yra trečias pagal dydį finansinių paslaugų teikėjas Baltijos šalių bankininkystės rinkoje, 2019 m. pabaigoje turėjęs 16,6% indėlių ir 18,7% paskolų rinkos dalis. 2500 „Luminor“ darbuotojų aptarnauja 940 tūkst. klientų. 1 lygio kapitalo pakankamumo (CET1) koeficientas yra 19,7%, o akcininkų kapitalas sudaro 1,6 mlrd. Eur.

Pranešimą paskelbė: Aleksas Rozentalis, UAB „Publicum“

(Perskaityta per mėnesį: 4, iš jų šiandien: 1.)