Finansai

Kaune kuriami sudėtingi ortopediniai sprendimai sėkmingai konkuruoja reikliausiose Vakarų rinkose

Individualizuotus ortopedinius sprendimus kuriančios Kauno kompanijos „Ortho Baltic“ vadovas Gediminas Kostkevičius sako, kad sukurti ir sėkmingai plėsti veiklą Lietuvoje, be visko kito, padėjo ir palanki mokestinė aplinka mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą vykdančios įmonėms. Sulaukę siūlymų persikelti į Airiją, Daniją ir detaliai išanalizavę sąlygas, kauniečiai įsitikino, kad mokesčių lengvatomis ir ES struktūrinių fondų parama nacionaliniame lygmenyje šios šalys nusileidžia Lietuvai.

„Sakau tai atsakingai – dejuoti mėgstantiems lietuviams,“ – pabrėžia G. Kostkevičius, kurio vadovaujama kompanija jau 19 metų kuria ir pagal užsakymus gamina sudėtingiausias ortopedinės technikos priemones, savo kokybe bei diegiamomis inovacijomis sėkmingai konkuruojančias pačiose reikliausiose Vakarų rinkose.

Trumpa istorija

2011 metais įmonę įkūrė du steigėjai: kompanija „Otto Bock Scandinavia“ ir kaunietis Gediminas Kostkevičius – inžinierius matematikas, technikos mokslų daktaras, teisės magistras. Naujosios kompanijos „Ortho Baltic“ verslo idėja buvo gaminti personalizuotus medicinos prietaisus užsakovams visame pasaulyje, naudojant inovatyvias technologijas. Taip buvo pradėti kurti itin aukštos vertės, brangūs produktai, kurių gamyba ir projektavimas tais tolimais 2001-siais dar nebuvo automatizuotas ir praktišktai rėmėsi rankiniu darbu.

Akcininkų keliai išsiskyrė 2005 m., kai „Otto Bock“ savo akcijas pardavė G. Kostkevičiui, tačiau į inovacijas ir individualizuotus sprendimus orientuota vizija išliko viena kertinių „Ortho Baltic“ veiklos krypčių, pastaruoju metu ypatingą dėmesį skiriant naujų medžiagų panaudojimui, medicininių prietaisų skaitmenizacijai, duomenų inžinerijos vystymui. „Kiek žinau, esame vienintelis Baltijos šalyse III klasės (pačios sudėtingiausios) medicinos prietaisų gamintojas, ir gaminame ne komponentus, bet išbaigtus ir ES registruotus medicininius prietaisus su savo prekiniu ženklu, – pastebi įmonės vadovas G. Kostkevičius. – Šiandien „Ortho Baltic“ pagaminti produktai naudojami retų ir sudėtingų klinikinių būklių gydymui, su jais atliekamos unikalios operacijos, pavyzdžiui, 40 proc. dalies žmogaus kaukolės atkūrimas panaudojant medicininį titaną ir keramiką. Mielai pademonstruotume, ką sugebame padaryti, bet pacientams nėra malonu skelbti vaizdus, kaip jie atrodė prieš operaciją ir po jos. Todėl turime gerbti jų privatumą, o ir kiekvienam norėtųsi palinkėti, kad jiems mūsų paslaugų niekados neprireiktų“.

Inovatyvūs personalizuotų medicinos priemonių gamintojai

Šiuo metu įmonė savo veiklas skirsto į iki šiol dominuojančias tradicines (individualių ortopedijos techninių priemonių projektavimas ir gamyba) ir naujas (personalizuotų sąnarių endoprotezų, ortopedinių, veido-žandikaulio ir neurochirurginių implantų bei vienkartinių personalizuotų chirurginių instrumentų projektavimas ir gamyba naudojant 3D spausdinimo technologijas).

Pasak G. Kostkevičiaus, „Ortho Baltic“ verslo modelis yra unikalus tuo, kad remiasi gamybos ir duomenų inžinerijos simbioze: „Kartu su užsakymu pagaminti konkrečiam pacientui pritaikytą medicinos prietaisą, pateikiami pacientų CT ir MRI radiologiniai vaizdai, 3D skenai, kiti anatominiai, klinikiniai ir gydymo plano duomenys. Mes anonimizuojame, parametrizuojame, struktūrizuojame ir kaupiame visus šiuos duomenis klinikinių duomenų bazėje,  panaudodami juos įvairių naujų produktų ir technologijų kūrimui“.

Pavyzdžiui, 2019 m. „Ortho Baltic“ baigė kurti 3D prieš-operacinio planavimo sistemą MICE (Medical Implants Customization Engine) su vartotojo prieiga per tinklo naršyklę: šios sistemos pagalba chirurgai ne tik atlieka prieš-operacinį planavimą, bet ir užsako individualiai gaminamus sąnarių endoprotezus ar kitus rekonstrukcinės medicinos implantus, kartu su atitinkamais klinikiniais duomenimis bei chirurginio gydymo planu. Gamintojas šias technologijas vadina kompanijos „ilgosiomis rankomis“ (long arms), padedančiomis pasiekti  potencialius produktų užsakovus ir kartu suteikiančiomis jiems instrumentus, palengvinančius kasdienį darbą.

„Ortho Baltic“ vadovas pabrėžia, kad kompanija apskritai siekia skaitmeninti savo gaminamus medicinos prietaisus (tiek nešiojamus, tiek ir implantuojamus), diegdama į juos bevieliu ryšiu veikiančias jutiklių sistemas. Jutikliai naudojami tiek stebėti paties prietaiso veikimą (performance monitoring), tiek perduoti klinikinius rodmenis, teikiančius informaciją apie paciento būklę realiu laiku (real time clinical readings). Pavyzdžiui, vienas iš šioje plotmėje vykdomų projektų – kuriama nešiojamoji multimodalinė jutiklių sistema ir programa, skirta epilepsijos priepuolio registracijai bei stebėsenai: programos kūrimas yra grindžiamas mašininiu mokymu, naudojant konvoliucinius neuroninius tinklus.

„Tokiu būdu mes siekiame ne tik pagaminti medicinos prietaisą ir parduoti jį gydymo įstaigai – kurioje chirurgas implantuos prietaisą į žmogaus kūną ar gydytojas perduos jį pacientui naudoti ir, jei viskas gerai, mes negausime jokio atgalinio ryšio iš galutinio savo medicinos prietaisų vartotojo – bet ir palaikyti nuolatinį ryšį su savo produktų vartotoju bei teikti jam nuotolinės stebėsenos paslaugą,“ – pasakoja G. Kostkevičius.

Specialistai: pritraukti ir išsiauginti

Paklaustas, kodėl „Ortho Baltic“ kūrėsi būtent Kaune, G. Kostkevičius mini, kad veiklos pradžiai reikėjo iš kažkur gauti kvalifikuotų žmonių – o jų buvo Kauno AB „Ortopedijos technika“.

„Tiesa, tai buvo gamybininkai, taigi tyrėjus teko ugdytis patiems. Lietuvos universitetai ortopedijos inžinierių neruošė – tik biomechanikus. Po kurio laiko šios specialybės bakalauras apskritai liko tik Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). Vis dėlto radome gabių studentų, su kuriais pradėjome dirbti, siuntėme mokytis į užsienį,“ – pradžią prisimena vadovas.

Vėliau tyrėjų komandą papildė mechatronikai, fizikai, medžiagotyrininkai, elektronikai, IT specialistai. Šiuo metu „Ortho Baltic“ dirba 150 žmonių, iš kurių apie 15 proc. sudaro užsieniečiai – mokslų daktarai, tyrėjai, kvalifikuoti gamybininkai. Juos teko atsivežti ar pasikviesti, nes Lietuvoje tinkamų specialistų kompanija nerado arba jų buvo per mažai, kad patenkintų paklausą.

Svarbios partnerystės

Visi „Ortho Baltic“ sukurti implantuojami, chirurginiai medicinos prietaisai bei IT sistemos gimė partnerystėje: MTEP veiklose bendradarbiaujama su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), Kauno technologijos universitetu (KTU), Vilniaus universitetu (VU), VGTU, verslo partneriais Lietuvoje ir užsienyje, su Latvijos, Austrijos, Vokietijos, Ispanijos, Australijos, Izraelio, Belgijos, Kanados universitetais, mokslinių tyrimu centrais, universitetinėmis ligoninėmis, verslo įmonėmis bei ekspertais.

„Kuriame inovatyvius produktus, Lietuvoje nėra visų mums reikalingų kompetencijų, o ir užsienyje jų nelengva surasti. Sekame mokslines publikacijas, atradę mus dominančias, bandome susisiekti su jų autoriais arba samdome technologijų skautų kompaniją, padedančią rasti partnerius, turinčius kompetencijų mus dominančioje srityje,“ – paaiškina įmonės vadovas.

Konkuruoja ne kaina, o kokybe

Praktiškai visa „Ortho Baltic“ pagaminta produkcija iškeliauja į užsienį – Lietuvoje lieka vos 1 proc.

Pagrindinės rinkos yra Beniliuksas, Skandinavija, Vokietija, Šveicarija ir Austrija – šioms kryptims tenka daugiau kaip 94 proc. kompanijos eksporto. Paklaustas, kas lėmė kompanijos sėkmingą plėtrą į pačias reikliausias Vakarų Europos ir kitų šalių rinkas su savo prekiniu ženklu, pašnekovas pabrėžia, kad „Ortho Baltic“ visų pirma konkuruoja ne kaina, o kokybe, ir visus 19 veiklos metų dirbo pelningai: „Pažymėčiau aiškios verslo plėtros strategijos turėjimą, įmonės gebėjimą sėkmingai konkuruoti dėl struktūrinių fondų lėšų MTEPI projektų vykdymui ir MTEP bazės vystymui ne tik Lietuvos, bet ir europiniame lygmenyje, sugebėjimą surasti tinkamus mokslo ir technologijų partnerius (ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje), taip pat palankią mokestinę aplinką mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą vykdančios įmonėms. Sakau tai atsakingai – dejuoti mėgstantiems lietuviams. Mus kvietė perkelti savo įmonės valdymą ir R&D padalinį į Airiją, į Daniją, tad teko jomis nuodugniau pasidomėti, ir galiu pasakyti, kad nors šios šalys turi savų pranašumų, tačiau mokesčių lengvatomis ir ES struktūrinių fondų parama nacionaliniame lygmenyje nusileidžia Lietuvai, jau nekalbant, kad visa tai, ką pasiekėme Lietuvoje, ten pasiekti kainuotų ženkliai brangiau“.

VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus informacija.

Pranešimą paskelbė: Arnoldas Bukelis, Kauno miesto savivaldybės administracija

(Perskaityta per mėnesį: 15, iš jų šiandien: 1.)