Finansai

Kęstutis Motiejūnas: INVEGOS idėja

Žvelgdamas į pastarųjų savaičių ar net mėnesių viešąją erdvę, stebiu prieštaringą įspūdį sukeliantį procesą. Viena vertus, INVEGOS žinomumas auga, nors ir ne pačiomis palankiausiomis aplinkybėmis. Daug žmonių, kurie nieko apie mus nebuvo girdėję, dabar laiko INVEGĄ kone esmine valstybės pagalbos verslui sistemos grandimi. Tai ne tik mūsų darbo reikšmės pripažinimas, bet ir svarbi galimybė apie save pranešti naujai besikuriantiems ar plėtros strategijas svarstantiems verslams. Net ir COVID-19 pandemijos apsuptyje siekiame pratęsti naujų verslo iniciatyvų skatinimą. Joms finansuoti organizacija visų pirma ir buvo skirta, netgi tam sukurta. Prie to dar grįšiu.

Kol kas turiu pripažinti ir antrąją medalio pusę: INVEGOS žinomumas karantino laikotarpiu tampa šiek tiek kontroversiškas. Ne tik dėl to, kad mūsų priemonių greitį ir kokybę kritikuoja verslo bendruomenė. Yra ir kita problema: viešumoje matoma mūsų pusė nėra visiškai tiksli. Garsiai skambant INVEGOS vardui kyla rizika, kad bus pamiršta jos sukūrimo idėja, jos pirminis tikslas. Jį ir norėčiau priminti.

INVEGA buvo įsteigta 2001 m. kaip dalis valstybės strategijos, skirtos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros skatinimui. Pagrindinį INVEGOS tikslą galima apibūdinti taip: padėti verslui, ypač naujai besikuriančioms ar plėtrą planuojančioms įmonėms, gauti bet kokios rūšies finansavimą, kai laisva rinka to negali arba nenori padaryti. Pavyzdžiui, jei bankams atrodo per daug rizikinga skolinti pinigus nedidelių įmonių steigimuisi ar plėtrai, valstybė panaudoja savo lėšas garantuodama tokių įmonių paskolas.

Iš pradžių įsivaizduota, kad garantijų teikimas bus pagrindinė ar net vienintelė INVEGOS veikla. Šią pradinę koncepciją atspindi ir mūsų pilnas pavadinimas – „Investicijų ir verslo garantijos“. Valstybės vaidmuo tuo metu matytas kaip smulkiojo ir vidutinio verslo „vyresniojo brolio“: ji padeda netiesiogiai, užstodama mažesnes įmones savo autoritetu ir tik nesėkmės atveju kompensuodama finansų rinkos dalyviams jų patirtus nuostolius.

Vėliau paaiškėjo, kad garantijų mechanizmo ir net visą laiką greta buvusių palūkanų kompensacijų nepakanka. Kai kuriais atvejais tik tiesioginė finansinė valstybės parama gali kompensuoti laisvos finansų rinkos trūkumus. Be to, ir pačiame verslo pasaulyje atsirado tokių naujovių kaip technologijų startuolių fenomenas. Reaguojant į šiuos pokyčius, susiformavo keturios INVEGOS veiklos kryptys:

  • Garantijos
  • Dotacijos
  • Paskolos
  • Rizikos kapitalo investicijos

Iš jų garantijos išlieka plačiausia veiklos kryptimi, kuriai skiriama didelė dalis INVEGAI patikėtų lėšų. Tačiau kitos priemonės ypač svarbios tuo, kad padeda užtikrinti lankstumą ir skatinti verslo vystymąsi atsižvelgiant į konkrečiu metu susiklosčiusią padėtį finansų rinkoje. Dėl tos pačios priežasties – lankstumo užtikrinimo – teikiame valstybės pagalbą ir didesnėms įmonėms, nors dėmesio centre visuomet išlaiko smulkiojo verslo bei vidutinio dydžio verslo įmonės.

Taigi padėti verslui gauti kitaip rinkoje neprieinamą finansavimą ir daryti tai lanksčiai yra pirmoji ir svarbiausia INVEGOS idėjos pusė. Kita šios idėjos dalis – ne globėjiškas, o investicinis valstybės ir jai atstovaujančios INVEGOS vaidmuo teikiant pagalbą verslui. Siūlomos priemonės yra plataus masto ilgalaikė valstybės investicija: valstybės pinigai panaudojami atveriant verslui finansavimo galimybes, bet už tai tikimasi, kad tas verslas užaugs, sustiprės ir vis daugiau mokesčių sumokės į valstybės biudžetą. Šie tikslai, beje, atsispindi ir mūsų taikomuose paraiškų atrankos kriterijuose: valstybės investicijoms ieškome tvaraus ir skaidraus verslo.

Prasidėjus COVID-19 pandemijai ir dėl jos paskelbus karantiną, mūsų idėja nepasikeitė. Per teikiamas priemones valstybė ir toliau lanksčiai reaguoja į finansų rinkos pokyčius, didindama finansavimo prieinamumą verslui, ypatingai smulkiajam ir vidutiniui. Valstybė per INVEGĄ ir toliau investuoja teikdama pagalbą tvarią plėtrą projektuojančiam verslui, o investicijos vėliau grįš bendrojo vidaus produkto augimo ir mokesčių forma. Šie procesai nėra taip vadinamojo greito vartojimo. 

Žinoma, dėl pandemijos kilusi krizė neprilygsta įprastiniams finansų rinkos trūkumams. Versle ir visame ekonominiame valstybės gyvenime iškilo daugiau ir sudėtingesnių problemų nei dalinis paskolų ar kitų finansavimo priemonių neprieinamumas. Šiandien verslui būtina valstybės pagalba smarkiai pranoksta INVEGOS veiklos lauką. Todėl dabar jau aiškiai matome, kaip, praėjus pirmojo karantino mėnesio šokui, nuosekliai formuojama plati ekonomikos ir verslo gaivinimo sistema. Joje svarbų vaidmenį vaidins ir naujai kuriamas Paramos verslui fondas, ir Užimtumo tarnyba, ir, tikėtina, kitos valstybės įstaigos ir įmonės.

INVEGA šioje sistemoje užims tokią vietą, kokią diktuoja jos steigimo idėja. Mūsų priemonės yra ir bus koreguojamos, valstybei lanksčiai reaguojant į finansų rinkų raidą dabartinės krizės sąlygomis. Bet mes išlaikysime tą patį tikslą: padėti verslui, ypač naujai besikuriančioms ar plėtrą planuojančioms įmonėms, gauti bet kokios rūšies finansavimą, kai laisva rinka to negali arba nenori padaryti.

O svarbiausia, mes ir toliau sieksime investuoti valstybės lėšas į tvarius, skaidrius ir aiškią plėtros perspektyvą numatančius verslus. Net ir COVID-19 pandemijos akivaizdoje, šalia pagalbos sunkumų ištiktiems verslams priemonių, bent dalį savo veiklos turime orientuoti į nuolatinį verslumo, ypač smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriaus, augimą.

Tai – mūsų tikroji atsakomybė. Tai – INVEGOS idėja.

Komentaro autorius – Kęstutis Motiejūnas, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) vadovas

Pranešimą paskelbė: Rūta Jankauskaitė, UAB „Idea Prima“
Kęstutis Motiejūnas: INVEGOS idėja

(Perskaityta per mėnesį: 4, iš jų šiandien: 1.)