Kristina Meidė: apie stulbinančią karjerą, pasirinkimus, bei MAXIMA LT iniciatyvas, skatinančias moksleivius tobulėti.

„Aš sėkme netikiu. Tikiu darbu: kasdieniu, nuosekliu bei kryptingu. Sėkmė man – gera komanda, laiku priimti teisingi sprendimai, vidinė stiprybė ir gebėjimas motyvuoti save ir savo komandos narius.“, –  interviu sako Kristina Meidė.

Maxima bendruomenė kuria Kaune

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ dėka, bendruomenės įvairiuose miestuose džiaugiasi gauta parama kurti bei skatinti visą gyvenimą besimokančias bendruomenes. Viena iš nugalėtojų, beveik 8 metus dirbanti neformaliojo ugdymo srityje –  VšĮ „Amici Art“, kuri gavo finansavimą organizuoti STEAM tiksliųjų, gamtos, technologijų, inžinerijos mokslų ir menų bei dizaino sintezėsstovyklą Kaune. Šios stovyklos pagrindinis tikslas skatinti moksleivių susidomėjimą tiksliaisiais mokslais, įgytas praktines žinias, panaudoti kuriant įvairius projektus, bei pasitelkti profesines aukštumas pasiekusių žmonių patirtį, kuri įkvėptų jaunuosius išradėjus nuolatos tobulėti. Todėl kalbiname vieną iš didžiausių prekybos centrų, UAB „Maximos LT“,  generalinę direktorę Kristiną Meidę.

• Didelį dėmesį skiriate vaikų ir jaunimo švietimo iniciatyvomis, kuo Jums jos yra svarbios?

• Jaunimas iš tiesų yra viena svarbiausių mūsų socialinės atsakomybės krypčių. Šiemet jau 17-tą kartą išrinkome gabiausius mokinius – „Lietuvos Maximalistus“. Lietuvoje matau daug jaunimo, kuris sunkiai ir nuosekliai dirba dėl savo tikslų. Būtent šias pastangas mes ir norime paremti. Tad matydama ambicingus jaunuolius džiaugiuosi, kad galime nors kažkiek prisidėti prie jų ateities.

• Maxima išsiskiria iš kitų prekybos centrų dideliu dėmesiu paramai bendruomenei, įvairioms iniciatyvoms vaikų ir jaunimo švietimui. Gal galite atskleisti kiek skiriate lėšų skiriate paramai per metus?

• „Maxima“ yra inicijavusi dvi paramos programas, viena skirta gabiems vaikams paremti – „Maximalistai“, o kita skirta bendruomenių stiprinimui – „Mes – bendruomenė“. Taip pat nuolat dirbame su paramos organizacijomis, tokiomis, kaip „Ankstukai“, „Mamų unija“, „Maisto bankas“ ir kitomis. Stengiamės dirbti su ilgalaikiais partneriais. Praėjusiais metais bendrovės rėmimo apimtys siekė 945 tūkst. eurų. Tačiau svarbi yra ne tik šita suma – mes tiki savo projektais, skiriame jiems savo laiką, dėmesį ir širdį, kad viskas vyktų sklandžiai, kokybiškai ir teiktų maksimalią naudą.

• Kas Jums padėjo tapti tuo, kas esate šiandien?

• Manau, kad atsakomybės jausmas. Kokias pareigas bebūčiau tuo metu užėmusi, jaučiau atsakomybę padaryti viską, kas priklauso nuo manęs, kad darbas būtų padarytas. Šis jausmas mane lydi iki šiol: jaučiu atsakomybę tiek prieš darbuotojus, tiek prieš klientus, tiek prieš bendruomenę, kurioje veikiame.

• Kokių žinių ir mokslo sričių reikia išmanyti, norint valdyti įmonę, kurioje dirba daugiau nei penkiolika tūkstančių žmonių?

• Ne kartą keičiau sritis ir turėjau greitai perprasti man naujo verslo subtilybes ir galimybes. Tuomet man padėjo pagrindinė taisyklė – mokytis visą gyvenimą. Taip pat labai svarbu yra turėti stiprią komandą aplink save.

• Kaip manot, kokios kvalifikacijos darbuotojų labiausiai stinga Jūsų aplinkoje?

• Renkantis darbuotojus daug dėmesio skiriu pažinti žmogaus asmenybę, jo požiūrį, norą augti, tobulėti ir kasdien būti geresniu nei vakar. Kompetencijos yra labai svarbios, bet svarbiau, kad žmogus nuolat ieškotų galimybių. Jeigu darbuotojas nesugeba dirbti komandoje, tenkinasi vidutiniu rezultatu, jo savo komandoje aš nematysiu.

• Esate labai užimta moteris. Kaip suderinote ir suderinate du skirtingus polius: šeimą ir darbą?

• Žmogiška kai ko nespėti, tačiau reikia išmokti atsirinkti, kas yra svarbiau tuo metu. Kai turiu rinktis, paklausiu savęs, kaip mano sprendimas atrodys po dešimties metų. Taip apsispręsti pasidaro kur kas lengviau.

• Ką patartumėte jaunai mamai arba ką patartumėte savo dukrai: atsiduoti motinystei ar siekti derinti du skirtingus polius – darbą ir šeimą?

• Kai pirmą kartą man buvo pasiūlyta vadovės pozicija, neišvengiau vidinių prieštaravimų: ar būsiu gera mama, ar užteks laiko šeimai. Atrodė, kad suderinti visko nepavyks, vaikai neteks mamos. Žiūrėjau į tai, kaip į tam tikrą auką. Dabar suprantu, kad svarbus ne laiko kiekis, kurį praleidi su vaikais, o jo kokybė. Tuo ir vadovaujuosi. Dabar, vaikams jau suaugus, turime itin tvirtą ryšį ir manau, kad pasirinkimus dariau teisingus.

• Ką patartumėte žmogui, kuris nori turėti panašią į Jūsų karjerą?

• Visa paslaptis yra nuolatinis darbas. Padarius sprendimą nesidairykite atgal. Bus sunkių dienų, rezultatai nedžiugins, bet jokiais būdais negalima nuleisti rankų, ryte reikia atsikelti ir kibti į darbus. Laiką, kurį skiriate abejonėms, skirkite galimybių paieškai. Tai nėra lengva, bet sunkumai turi skatinti norą pasiekti rezultatą, ne mažinti jį.

• Kokie yra dažniausiai mitai ar požiūris Jūsų profesijoje, kurį norėtumėte pakeisti?

• Apie mūsų bendrovę nuolat sklando įvairūs mitai, kurie kartais skamba net absurdiškai. Ilgą laiką „Maxima“ kolegos stengėsi nekreipti į tai dėmesio, tiesiog gerai dirbti savo darbą. Gal todėl jie ir buvo tokie gajūs. Norime būti atviresni, pasakoti ir dalintis apie save ir darbuotojus. Mūsų darbuotojai – be galo atsidavę, lojalūs ir mylintys įmonė. Ir noriu, kad jie būtų matomi: iš kasininkų užaugę vadovai, receptus degančiomis akimis kuriantys technologai. Pasakodami apie tai, kokie esame, griausime mitus.

• Kaip Jūs apibūdintumėte sėkmę?

• Aš sėkme netikiu. Tikiu darbu: kasdieniu, nuosekliu bei kryptingu. Sėkmė man – gera komanda, laiku priimti teisingi sprendimai, vidinė stiprybė ir gebėjimas motyvuoti save ir savo komandos narius.

• Kaip manote, kas yra svarbiau: aukštas intelekto koeficientas, talentas ar vidinis noras ir užsispyrimas siekiant tikslų?

• Talentas gali būti palankiu faktoriumi, kurį reikia mokėti tinkamai išnaudoti. Tačiau tik vidinis noras ir atkaklumas padės pasiekti tikslus. Žinios yra svarbu, tačiau jas įgyti nėra sudėtinga.

• Kokie yra Jūsų pomėgiai, be knygų skaitymo? Kaip leidžiate laisvalaikį?

• Esu aktyvaus laisvalaikio mėgėja. Renkuosi pasivaikščiojimus prie upės, pasivažinėjimą riedučiais ar dviračiu. Net ir trumpos savaitgalinės kelionės po Lietuvą padeda man atsipalaiduoti ir pravalyti mintis. Į darbus tuomet kimbu su nauja jėga.

Pranešimą paskelbė: Gintarė Garmutė, VšĮ „Amici Art”