Finansai

Lietuviška duona – ant kiekvieno stalo, bet vis įvairesnė

Šiandien yra minima Šv. Agotos arba dar kitaip vadinama Duonos diena. Tikėta, kad šią dieną iškepta ir pašventinta duona sergi namus nuo gaisrų, o jų šeimininkus apsaugo nuo ligų ir piktų akių. Tautiečių mitybos įpročiams keičiantis duonos gaminių vartojimas kasmet mažėja, tačiau kaip pastebi prekybininkai, juodos duonos paklausa lyginant su batonais, laimi išlikimo kovą. Populiarėjant sveikai gyvensenai, vis daugiau pirkėjų dėmesio sulaukia ekologiška duona, duona be glitimo ar duonos gaminiai be pridėtinio cukraus.

„Duonos valgymo įpročiai Lietuvoje keičiasi, todėl bendrai duonos gaminių vartojimas kasmet mažėja. Ryškiausias pokytis pastebimas kritusiuose šviesios duonos bei batonų pardavimuose, tačiau tradicinės juodos duonos paklausa išlieka pakankamai stabili. Žmonės vis dažniau renkasi sveikesnius produktus, todėl auga duonos be glitimo ir pridėtinio cukraus paklausa. Jau kelerius metus itin populiari yra juoda duona su sėklomis ir kitais priedais. Taip pat pirkėjai noriai renkasi išskirtinių ar net egzotinių skonių duonos gaminius“,  – teigia lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Sava duona gardesnė už importinius pyragus

Net 90 proc. duonos gaminių asortimento „Maximos“ parduotuvėse yra Lietuvos gamintojų produkcija.

„Sena lietuviška patarlė sako, kad sava duona gardesnė už svetimus pyragus, – pabrėžia V. Drulienė. – Išties pirkėjai Lietuvoje vertina vietos gamintojų produkciją. Šiuo metu bendradarbiaujame ir duoną užsakome iš 11 regioninių kepyklų. Parduotuvėse esame išskyrę specialias „Jūsų krašto duonos“ lentynas, kur galima išsiskirtinai atrasti vietos duonos kepėjų produkciją“.

V. Drulienė atkreipia dėmesį, kad nepaisant besitraukiančios Lietuvos duonos rinkos, siūlomos produkcijos asortimentas plečiasi. „Duonos kepėjai nuolat siūlo naujovių ir šiandien pirkėjai jau nebenustemba, kai duonos skyrių lentynose greta tradicinių kepinių išvysta duoną su morkomis, pastarnokais, pomidorais ar avokadais. Tai, kas prieš 10 metų galėjo skambėti kaip egzotika, šiandien tampa įprastu kasdieniu produktu“, – pastebi V. Drulienė.

Duonos asortimento įvairovę plečia ne tik didieji Lietuvos duonos gamintojai, bet ir iš smulkių šeimos ūkių bei mažų kepyklų atkeliaujantys gaminiai, kurie siūlomi „Linkėjimai iš kaimo“ skyreliuose. Ruginė duona su kanapių sėklomis, juoda spanguolių duona ar juoda riešutų duona – tik keli iš daugiau negu dviejų dešimčių duonos gaminių, kuriuos kepa Lietuvos ūkininkai, naudodami savo derlių ir natūralias žaliavas.

Duonkubiliuose tešla maišoma pagal sveikuoliškus receptus

Ekologiškos juodos duonos pardavimai, pasak V. Drulienės, per pastaruosius 5 metus išaugo beveik dvigubai. „Šią duoną kiekvienais metais pirkėjai vertina vis labiau, taip patvirtindami, kad sveiki, natūralūs produktai iš grūdų yra subalansuotos mitybos piramidės pagrindas“, – pažymi ji.

Ne mažiau aktyviai auga ir duonos be glitimo asortimentas. Šiuo metu „Maximos“ prekybos tinkle galima rinktis iš 16 skirtingų pavadinimų produktų. Kepinių be glitimo populiarumas auga, nes dalis žmonių pastebi, jog valgydami šiuos produktus jaučiasi geriau negu vartodami maistą, kurio sudėtyje yra glitimo. Skaičiuojama, kad pernai duonos be glitimo pardavimai augo daugiau negu du kartus.

Beje, savo juodos duonos be glitimo receptą yra sukūrę ir „Maximos“ meistrai, sėkmingai ją kepantys jau ne vienerius metus. Šviežia duona į lentynas atkeliauja tiesiai iš krosnies ir žymima „Meistro kokybės“ ženklu.

Vis daugiau vietos „Maximos“ parduotuvių lentynose užima duona be pridėtinio cukraus ir mielių. Bemielės duonos ir duonos be pridėtinių mielių galima rinktis iš 23 skirtingų gaminių, o duonos be pridėtinių cukrų – 10 skirtingų gaminių

Kasdien nuperkama 45,5 tonas duonos

Praėjusių metų duomenimis, vidutiniškai per dieną „Maximos“ pirkėjai nupirko beveik 22,7 tonas juodos duonos ir 4,5 tonos juodos duonos su priedais, 14,3 tonos šviesios duonos ir 4 tonas šviesios duonos su priedais. Į pirkinių krepšelius kasdien sugula 21,6 tonos batonų ir per 13 tonų sumuštinių duonos.

Apie bendrovę „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia beveik pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 15 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 550 tūkst. klientų.

Pranešimą paskelbė: Rusnė Tamošaitytė, UAB „Fabula ir partneriai“
Lietuviška duona – ant kiekvieno stalo, bet vis įvairesnė

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)