Finansai

Lietuvos gyventojų sukauptas turtas pensijų fonduose pernai augo ir kirto 6 mlrd. eurų ribą: vidutinė grąža – didžiausia per visą veiklos istoriją

2021-aisiais Lietuvos gyventojų pensijai privačiai kaupiamo turto vertė pirmą kartą perkopė 6 mlrd. eurų ribą ir per 2021 m. paaugo rekordiniu 1.4 mlrd. eur tempu. Preliminariais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, pernai II pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža buvo didžiausia per visą veiklos istoriją ir siekė +21.07 proc., o vertė padidėjo iki 5,9 mlrd. eurų. Tuo tarpu III pensijų pakopoje investuojamas turtas per metus paaugo +13,78 proc. iki 222 mln. eurų.

Abiejose pakopose pensijų fondų valdomo turto bendra vertė 2021 metų gruodžio 31 dieną buvo 6,109 mlrd. eurų. LIPFA vadovo Tado Gudaičio vertinimu, 2021-ieji investicijoms vėl buvo palankūs metai, o būsimųjų pensininkų turtas kirto dar vieną psichologiškai reikšmingą naujo milijardo ribą.

„Nemažą dalį aktualijų diktuoja tebesitęsianti COVID-19 pandemija, kurios suvaldymo priemonės veikia verslus, gyventojų užimtumą, vartojimą ir ateities lūkesčius. Ekonominių veiklų gyvybingumą palaiko įvairios skatinimo priemonės, tačiau nežinomybės faktorius išlieka stiprus. Iš kitos pusės, ekonomika yra smarkiai priklausoma nuo geopolitinių faktorių, o čia įtampos irgi pakanka. Todėl Lietuvos pensijų fondų pasiektą augimą vertinu kaip gerą rezultatą, apie 1,4 mln. šalies gyventojų padedantį siekti esminio tikslo – didesnių pajamų sulaukus pensinio amžiaus“, – sako T. Gudaitis.

Sparčiausiai augo  jaunų asmenų pensijai kaupiamas turtas

„Sodros“ pensiją papildanti II pensijų pakopa, kurios veikimo principas paremtas reguliariu papildomos asmeninės pensijos kaupimu nuo atlyginimo, pernai priartėjo prie beveik 5,9 mlrd. eurų ribos. Čia išskirtinai sparčiai augo trijų jauniausių amžiaus grupių turtas, kurio reikšminga dalis investuojama į bendrovių akcijas, siekiant išnaudoti jų vertės augimo potencialą.

„Praėjusiais metais vykęs spartus ekonomikos atsigavimas ir investuotojus džiuginantys akcijų rinkų pokyčiai solidžiai augino gyventojų, kaupiančių lėšas savo pensijų fondų turtą. Pensijų fondų valdytojų priimti sprendimai ir vykdoma nuosekli gyvenimo ciklo fondų strategija pasiteisino ir leido uždirbti istoriškai didžiausią vidutinę metinę grąžą pensijų fondų grąžą dalyviams per visą II pakopos pensijų fondų veikimo istoriją“, – teigia T. Gudaitis.

LIPFA duomenimis, 20-26 metų amžiau kaupiančiųjų turtą valdantys II pakopos pensijų fondai pernai pasiekė didžiausią, arba +25,94 proc. vidutinę svertinę grąžą, o 27-33 bei 34-40 metų amžiaus  grupėse ji buvo atitinkamai +25,74 proc. ir +25,75 proc.

Nuo jų šiek tiek atsiliko, tačiau net +22,32 proc. padidėjo ir 41-47 metų dirbantiesiems skirtų II pakopos pensijų fondų turto vertė. Dviženkliu procentu, iš viso +12 proc. augo ir 48-54 metų amžiaus kaupiančiųjų lėšas fondų valdomas turtas.

Dviejų vyriausio amžiaus grupių vidutinė svertinė grąžą pernai sudarė po kelis procentus. 55-61 metų amžiaus kaupiančiųjų santaupų vertė padidėjo +3,65 proc., o 62-68 metų: +2,96 proc. Tuo tarpu II pakopos turto išsaugojimo fondų vidutinė svertinė metų grąža siekė 3,62 procento.

III pakopoje daugiausiai uždirbo akcijų fondai

Maksimaliu savarankiškumu ir liberaliu kaupimo tempu pasižyminti III pensijų pakopa 2021-aisiais išlaikė panašias tendencijas, kaip ir II pakopa: čia sparčiausiai augo rizikingiausi pensijų fondai, o nuosaikių investicijų grąža buvo mažesnė.

LIPFA vertinimu, didesnės akcijų dalies III pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža pernai sudarė +23,41 proc., mišraus investavimo fondų +9,96 proc., o mažesnės rizikos fondų +2,80 proc.

Pasak T. Gudaičio, III pakopos pensijų fondai nėra atskleidę viso savo potencialo, tačiau susidomėjimas jais nuolat auga.

„III pakopa dažniausiai išnaudojama kaip būdas darbdaviams motyvuoti darbuotojus ar asmeninis pastarųjų pasirinkimas sau patogiu tempu investuoti atliekamas lėšas. Reguliarus, tegu ir nedidelės pajamų dalies paskyrimas kaupimui yra pats efektyviausias būdas taupyti senatvei ir puikus to pavyzdys yra II pakopa. Tačiau be galo vertiname visas pastangas skirti lėšas būsimai savo finansinei gerovei ir tikime, kad laikui bėgant tokių sprendimų sulauksime vis daugiau“, – prognozuoja asociacijos vadovas.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

2021 m. IV ketvirtis

Nuo 2021 m. pradžios

Nuo veiklos pradžios (2019 m.)

Turto išsaugojimo fondas

0,82%

2,96%

12,04%

GCF gimusiems 1954-1960

1,12%

3,65%

15,11%

GCF gimusiems 1961-1967

3,94%

12,00%

35,07%

GCF gimusiems 1968-1974

7,44%

22,32%

57,72%

GCF gimusiems 1975-1981

8,58%

25,75%

64,47%

GCF gimusiems 1982-1988

8,52%

25,74%

63,38%

GCF gimusiems 1989-1995

8,75%

25,94%

63,25%

GCF gimusiems 1996-2002

8,86%

25,93%

62,48%

Bendras svertinis vidurkis

7.01%

21.07%

54.05%

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

2021 m. IV ketvirtis

Nuo 2021 m. pradžios

Didesnės akcijų dalies P3P fondai

6,15%

23,41%

Mišraus investavimo P3P fondai

3,05%

9,96%

Mažesnės rizikos P3P fondai

1,03%

2,80%

Bendras svertinis vidurkis

3,56%

13,78%

Daugiau informacijos:
Edgaras Batušan
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)
860260474
info@lipfa.lt

Pranešimą paskelbė: Edgaras Batušan, UAB „Idea Prima“
Lietuvos gyventojų sukauptas turtas pensijų fonduose pernai augo ir kirto 6 mlrd. eurų ribą: vidutinė grąža – didžiausia per visą veiklos istoriją

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)