„Baltic Family Capital“ generalinis direktorius Aleksejus Prokofjevas
Per artimiausią dešimtmetį tūkstančiams Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių teks spręsti vieną sudėtingiausių klausimų – kas bus toliau su jų verslu, kai dabartiniai savininkai išeis į pensiją.
Baltijos šalyse stebime per 1000 smulkių ir vidutinių įmonių. Dauguma jų priklauso 55-60 metų amžiaus pirmosios kartos verslininkams, pradėjusiems veiklą po nepriklausomybės atkūrimo. Šių savininkų vaikai ne visada suinteresuoti perimti šeimos verslą, ypač jei jis veikia gamybos, logistikos ar kituose vadinamuosiuose „mėlynojo apykaklės“ sektoriuose. Tai reiškia, kad per ateinančius kelerius metus Lietuvoje neišvengiamai išaugs įmonių pardavimų banga – kartu su poreikiu atrasti naujus, ilgalaikius investuotojus.
Lietuva šiandien – dinamiškiausia ekonomika Baltijos regione. Tai akivaizdžiai matyti įmonių ataskaitose: per pastaruosius penkerius metus sparčiai augo tiek apyvartos, tiek atlyginimai. Pagal „Baltic Family Capital“ duomenis, mūsų stebimų įmonių vidutinė apyvarta Lietuvoje siekia apie 11 mln. eurų, kai Estijoje – 9 mln., o Latvijoje – 7,5 mln. eurų. Šis tempas rodo brandą ir potencialą, tačiau kartu kelia klausimą – kaip užtikrinti, kad augantys verslai neprarastų krypties, kai keičiasi jų savininkų karta.
Dar viena Lietuvos specifika – ekonomikos geografinis pasiskirstymas. Skirtingai nei Latvijoje ar Estijoje, didelė dalis Lietuvos gamybos ir paslaugų verslų veikia už sostinės ribų – Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje. Vis dėlto antroji verslininkų karta, net jei turi ryšių su šeimos verslais, dažnai gyvena ir dirba Vilniuje. Toks geografinis atotrūkis didina riziką smulkių ir vidutinių įmonių savininkams, tačiau kartu atveria naujas galimybes – būtent čia įsiterpia ilgalaikio, arba nuolatinio, investuotojo vaidmuo.
Ilgalaikis investuotojas – sprendimas verslo tęstinumui
Ilgalaikio investuotojo pritraukimas leidžia verslui tęsti veiklą net tada, kai savininkas pasitraukia. Ši strategija pasaulyje nėra nauja – jos pradininkai JAV ir Švedijoje, tokie kaip „Berkshire Hathaway“ ar „LIFCO“, parodė, kad įsigijus kokybiškas, pelningas įmones ir ilgainiui jas vystant, galima pasiekti įspūdingų rezultatų. „LIFCO“ savo veiklą pradėjo prieš 25 metus nuo mažų gamybos įmonių įsigijimo. Per visą šį laikotarpį jos pelnas išaugo nuo 5 mln. eurų iki daugiau nei 500 mln. eurų per metus, o akcijų vertė nuo 2014 m. pakilo beveik 18 kartų.
Šį modelį Baltijos šalyse taikome ir „Baltic Family Capital“ – įsigyjame stabilias gamybos, platinimo ar verslo paslaugų įmones ir neplanuojame jų perparduoti. Iki 2030 m. siekiame į savo portfelį įtraukti 10–20 Baltijos šalių įmonių, kurių EBITDA siekia nuo 0,5 iki 5 mln. eurų, o bendra apyvarta viršys 100 mln. eurų. Tikslas – užtikrinti šių įmonių augimą, išlaikant jų kultūrą, komandas ir regioninį identitetą.
Kaip padidinti įmonės vertę prieš pardavimą
Planuojant įmonės pardavimą ar investuotojo pritraukimą svarbūs trys žingsniai. Pirmiausia, svarbu apsibrėžti sandorio apimtį. Įsitikinkite, kad parduodamas juridinis asmuo apima visas veiklos sutartis ir turtą. Jei norite išlaikyti nekilnojamąjį turtą, atskirkite jį į atskirą įmonę. Informuokite pirkėją apie bet kokius asmeninius ar kitus sandorius sudarytus ne rinkos sąlygomis. Pagrindinė priežastis, dėl kurios sandoriai žlunga atliekant patikrinimą, yra pasitikėjimo tarp pirkėjo ir pardavėjo trūkumas. Išsamus ir tikslus informacijos atskleidimas padeda sumažinti žlugimo riziką.
Antra, neinvestuokite laiko ir išteklių į beprasmiškus įmonių vertinimus. Kiekvienais metais Baltijos šalių verslininkai išleidžia milijonus eurų brangiems, bet dažnai realybės neatspindintiems „nepriklausomiems vertinimams“. Šie vertinimai, kuriuos atlieka konsultacinės ir audito įmonės, retai atsižvelgia į rinkos požiūrį, kuris galutinai ir nulemia kainą, kadangi verslas yra vertas tiek – kiek rinka pasiryžusi sumokėti. Pirkėjai vertinimus atlieka nemokamai. Pavyzdžiui, „Baltic Family Capital“ naudojame investuoto kapitalo grąžos (ROIC) metodiką, kuri leidžia įvertinti įmonės potencialą pagal planuojamą investicijų grąžą, o ne hipotetines formules.
Trečia, įmonės savarankiškumas. Pirkėjai nori matyti įmonę, kuri gali generuoti pelną nepriklausomai nuo jos įkūrėjo. Tinkamai struktūruota valdymo komanda, aiškūs procesai ir deleguota atsakomybė ne tik didina įmonės vertę, bet ir palengvina perėjimą naujam etapui.
Lietuvoje – augimo, bet ir perėjimo metas
Lietuvos verslo savininkai šiandien atsidūrę lūžio taške. Viena vertus, tai sparčiausiai auganti ekonomika regione, turinti geriausius rezultatus tiek pagal apyvartos, tiek pagal atlyginimų augimą. Kita vertus, būtent čia ryškiausi du iššūkiai – kartų kaita ir geografinis atotrūkis tarp verslo ir įpėdinių. Abi šios tendencijos rodo, kad artimiausiais metais įmonės vis dažniau ieškos ilgalaikių finansinių ir strateginių partnerių, galinčių ne tik investuoti, bet ir užtikrinti tęstinumą.
Mes tikime, kad Lietuvos įmonės gali pakartoti Švedijos „LIFCO“ sėkmės istoriją – tik Baltijos kontekste. Ilgalaikio investuotojo modelis suteikia ne tik finansinę, bet ir intelektinę vertę: padeda savininkui oriai pasitraukti, komandai – išlikti, o verslui – augti naujame etape.
Pranešimą paskelbė: Martynas Pasiliauskas, Integrity PR, UAB
