Finansai

Lietuvos mirtingumo statistika: kaip ją komentuoja atsisveikinimo namų atstovai

Lietuvoje per praėjusius metus mirė  15,5 proc. mažiau gyventojų, nei užpernai, ir mirtingumas beveik pasiekė ikipandeminį lygį, pranešė Valstybės duomenų agentūra. Tačiau šalies atsisveikinimo namai šią realybę patyrė skirtingai: vieni, ypač metų pabaigoje, organizavo gerokai daugiau laidotuvių nei įprastą gruodį, kituose klientų skaičius buvo stabilus. Kuo išsiskyrė laidotuvės praėjusiais metais ir kaip, manoma, Lietuvos gyventojai bus linkę šias ceremonijas organizuoti ateityje, pasakoja laidojimo namų atstovai.

Kaune esančiuose „Rekviem“ atsisveikinimo namuose šių metų gruodį surengta beveik 50 proc. daugiau atsisveikinimų, nors išankstiniai duomenys rodo, kad praėjusiais metais tiek Lietuvoje, tiek Kauno mieste mirtingumas buvo sumažėjęs: per 2022-uosius šalyje mirė 40 325 žmonės, o užpernai mirusiųjų skaičius sudarė 47 746 atvejus. Kaune paskutinįjį praėjusių metų mėnesį užfiksuotos 375 mirtys, o per visus metus jų skaičius sudarė 3960”, – komentuoja Karolina Jancevičiūtė, „Rekviem“ administracijos vadovė.

Ji pasakoja, kad pernai laidotuvių kainos šalyje minimaliai kilo, jas augino bendra situacija rinkoje – infliacija, brangstančios žaliavos, energija. Dėl to tiekėjai kėlė urnų, drabužių, karstų kainas, o vartotojai stengėsi sutaupyti, mokėdami už laidojimo paslaugas: salių nuomos, atsisveikinimo ceremonijų organizavimo, transportavimo.

„2022 klientai neretai rinkosi minimalų paslaugų variantą, pavyzdžiui, dažnai nepageidavo į ceremoniją įtraukti atsisveikinimo su urna ar prie karsto. Reaguodami į besikeičiančią situaciją, pradėjome siūlyti platesnį paslaugų spektrą, tačiau užtikrinome kuo mažesnę kainą. Panašių kainų tendencijų tikimės ir šiemet, todėl iš anksto apgalvojome, kokia pagalba artimojo netekusiems žmonėms būtų naudingiausia. Pavyzdžiui, šiemet atsisveikinimo su artimuoju paslaugas užsakantiems klientams vieną iš „Rekviem“ atsisveikinimo salių nusprendėme pasiūlyti nemokamai. Norime, kad bendros kylančių kainų tendencijos nesutrukdytų žmonėms gražiai ir pagarbiai atsisveikinti su artimuoju“, –  sako K. Jancevičiūtė.

Ko tikisi šiemet

Anot K. Jancevičiūtės, šiemet „Rekviem“ atsisveikinimo ceremonijų kainos neturėtų smarkiai šauti į viršų, jei tik tiekėjai nebekels savo prekių ir paslaugų kainos.

„Laidotuvių kaina neturėtų daug augti, ji ir taip labai priklauso nuo pasirinkto paslaugų kiekio. Kuklią, minimalistišką atsisveikinimo ceremoniją šiuo metu galima suorganizuoti už 700-800 Eur, o neįprastas, daug pasiruošimo, atidos personalizuotoms detalėms reikalaujantis atsisveikinimas gali kainuoti ir daugiau kaip 2000 Eur. Iš praktikos matome, kad dažniausiai artimieji renkasi viduriuką – suasmenintas, tačiau jaukias, ne pompastiškas laidotuves. Vidutiniškai mūsų klientai joms skiria 1656 Eur”, – sako K. Jancevičiūtė.

Agnė Babelienė, septynis filialus Lietuvoje turinčio laidojimo namų tinklo „Amžinybė“ direktorė, komentuoja, kad kainą lemia ir miestas, kuriame laidojama.

„Šioje rinkoje mums svarbu išlikti lankstiems. Miestuose vidutinė laidotuvių kaina yra panaši, o  Rajonuose laidotuvės visada atsieina apie 20 proc. pigiau, bet kainai įtakos turi ir tai, kad mažesniuose miesteliuose siūlome ir mažesnį paslaugų paketą. Tiek mūsų, tiek konkurentų kainos nuo sausio minimaliai augo dėl minėtų priežasčių – išlaidos elektrai, padidėjęs atlyginimo minimumas”, – vardija pašnekovė.

Domina ekologija

K. Jancevičiūtė sako, kad apžvelgiant atsisveikinimo ceremonijų tendencijas, artimieji vis dažniau domisi ekologijos klausimais.

„Pernai balandį Lietuvos krematoriumo užsakymu atliktas tyrimų bendrovės „BERENT Research Baltic“ tyrimas rodė, kad 76 proc. šalies gyventojų mirusiojo palaikų kremavimą vertina palankiai, o daugiau negu pusei gyventojų palaikų kremavimas tapo priimtinesnis nei įprastas laidojimas. Palankumas kremavimui labiausiai augo Kaune – kremavimą priimtinu įvardija 83 proc. apklaustų kauniečių. Su mirusiųjų artimaisiais organizuodami atsisveikinimo ceremonijas šią tendenciją galime patvirtinti. Vis daugiau žmonių renkasi kremavimui skirtus karstus, be to, didėja susidomėjimas ekologiškomis laidotuvėmis – pavyzdžiui, pageidaujama, kad kremuojant velionio kūnas būtų įvyniojamas į natūralų audinį”, – komentuoja K. Jancevičiūtė.

Ji pasakoja, kad dažniausiai artimųjų netekę žmonės apie ekologišką laidojimą daug žinių neturi, iš darbuotojų sužinoję apie tvaresnes alternatyvas domisi ir klausinėja. Vis dažniau teiraujamasi ne vien apie kremavimą, kuris laikomas ekologiškesniu atsisveikinimo būdu, negu įprastas laidojimas į žemę, bet ir apie ekologiškus karstus, drabužius, suyrančias urnas.

A. Babelienė papildo, kad iš esmės laidojimo tradicijos keičiasi gana lėtai.

„Mūsų tinklo patirtis rodo, kad kremuoti artimuosius nori apie trečdalis klientų, – pasakoja A. Babelienė. – Pastebime kitų tendencijų, pavyzdžiui, kad trumpėja atsisveikinimui skirtas laikas ir klientai vis dažniau nori greitesnio atsisveikinimo“.

Pranešimą paskelbė: Renata Rimkutė, UAB ADVERUM

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)