Finansai

Lietuvos potencialas tapti Šiaurės ir Baltijos regiono tvarių žaliųjų finansų centru – vis didesnis

Nors COVID-19 pandemijos padarinių pažabojimas bei ekonomikos gaivinimas šiuo metu yra pagrindinis Europos prioritetas, klimato kaitos iššūkių valdymas nelieka Senojo žemyno interesų šešėlyje. Dar 2019-ųjų spalį mūsų šalyje buvo pradėtas įgyvendinti tvarių žaliųjų investicijų skatinimo projektas, o dabar Lietuva gali tapti tvarių žaliųjų finansų centru Baltijos. Apie tai Jungtinės Karalystės ambasados Vilniuje organizuotoje konferencijoje „What Is Green?“, skirtoje žaliosios ekonomikos temai, kalbėjo advokatų kontoros „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujantis partneris, advokatas Tomas Kontautas. Jo teigimu, tikėtina, jog Lietuva, Europoje įsitvirtinusi kaip finansinių technologijų („fintech“) sektoriaus lyderė, šią sėkmę pakartos ir tvaraus finansavimo srityje, užimdama pirmaujančią tvarios ekonomikos poziciją Senajame žemyne.

 

Klausimų dar liko

Siekdama suvaldyti vis didesnius ekologinius iššūkius, ES užpernai pristatė veiksmų planą, kuriuo iki 2030-ųjų įsipareigojo mažinti klimato kaitos priežastis. Vienas iš numatytų veiksmų – tvarių finansų modelis. Planuojama, jog jis leis atskirti, kurios investicijos yra nežalingos aplinkai ir prisideda prie tvarios ekonomikos.

Būdama ES nare, Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą pristatė ir Lietuva.  Išsikeltiems tikslams pasiekti šalis numatė skirti 14 mlrd. eurų, kurių 10 mlrd. sudarys viešosios, o likusią dalį – privačios investicijos. Šiuo metu Finansų ministerija kuria nacionalinę tvarių ir žaliųjų finansų strategiją bei veiksmų planą, o šį projektą remia Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD). Prie numatytos strategijos rengimo, kartu su užsienio partneriais, prisideda ir „Sorainen“.

„Mūsų tikslas – išsiaiškinti Lietuvos ekosistemos situaciją. Analizuojame, kaip ji atrodo, kokių elementų pastarajai trūksta. Žvelgiant iš pasiūlos pusės, svarbu suprasti žaliųjų finansavimo produktų prieinamumą ir finansavimo subjektų teikimo galimybes. Tuo tarpu kalbant apie paklausą, turime išsiaiškinti, kokiems projektams bus reikalingas tvarus finansavimas. Šie klausimai nėra lengvi. Todėl dabartiniu etapu turime sumaniai panaudoti viešąsias lėšas. Lietuvos Vyriausybės skiriamų ir iš ES šaltinių ateinančių 10 mlrd. eurų didesnė dalis numatyta kaip subsidijos Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų plano priemonėms. Tuo tarpu mes siekiame įvertintini, kiek šios lėšos tikslingai būtų nukreiptos ne į subsidijas, bet į finansavimą, taip pat šalia jų pritraukiant ir su privačius investuotojus“, – sako T. Kontautas.

Todėl, jo teigimu, dabar svarbu protingai sujungti viešąjį finansavimą su privačiu ir tinkamai išspręsti tvaraus finansavimo platformos trūkumus. Kadangi, anot T. Kontauto, kol kas šiai sistemai trūksta galimybių nustatyti finansavimo siekiančių projektų tvarumą, nes reikiamų sertifikavimo įrankių nėra. 

Potencialą turime didžiulį

Užsiminęs apie tvaraus finansavimo ekosistemos trūkumus, T. Kontautas priduria: šiai sistemai tinkamai paruošti reikia ir šalies tvarumo politikos. Teisininkas pastebi – Lietuvoje kol kas nėra vienos institucijos, kuri būtų atsakinga už šią svarbią sritį.

Vienas iš ekosistemos sudėtinių dalių – Tvarių finansų institutas. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė jau yra įsteigusi Žaliųjų finansų institutą. Tačiau Lietuva kol kas susiduria su iššūkiu sukurti panašią instituciją. Įsteigdami Tvarių finansų institutą, galėtume turėti žaliųjų finansų idėjų lyderį ir vykdytoją šalyje, padedantį derinti viešojo bei privataus sektoriaus finansavimą. Visgi pačią ekosistemą kurti pradėjome anksčiau nei Latvijos bei Estijos Vyriausybės. Todėl Lietuva turi didžiulį potencialą tapti šios srities lydere regione“, – akcentuoja T. Kontautas.

Patvirtindamas šią mintį, teisininkas papildo – galimybę įsitvirtinti tvarių žaliųjų finansų centru Baltijos ir Šiaurės šalyse tik sustiprina šalies „fintech“ sėkmės istorija. Anot jo, per trejus-ketverius metus Lietuva tapo finansinių technologijų sektoriaus lydere Europoje, turinti didžiausią šių bendrovių licencijų skaičių po Jungtinės Karalystės. Todėl augantis finansinių žaidėjų kiekis bei įrankių, tokių kaip sutelktinis finansavimas, gausa, leistų išsiveržti ir į pirmaujančias minėtos platformos kūrimo pozicijas.

„Naujasis Europos sutelktinio finansavimo reglamentas suteikia daug vilčių, jog, susibūrus į Lietuvos „fintech“ ekosistemą, šalis gali tapti centru, iš kurio į kitas Europos valstybes bus plečiamos sutelktinio finansavimo platformos. Tai – akivaizdus konkurencinis pranašumas. Be to, Lietuvos kapitalo rinkoje vyrauja tendencija, kad tiek valstybė, tiek bendrovės vis dažniau renkasi žaliąsias obligacijas. Todėl žaliųjų investicijų skatinimo projekto ateitis priklauso ir nuo Vyriausybės politikos, ir nuo visuomenės sąmoningumo. Jei Vyriausybė viešuosiuose pirkimuose skatintų dalyvauti tik tvarumo kriterijus atitinkančius subjektus kriterijus, atgaivintų nepelnytai pamirštus viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektus ir kreiptų juos tvarumo linkme,  Baltijos regiono tvarių žaliųjų finansų centru tapsime greičiau“, – reziumuoja T. Kontautas. 

Pranešimą paskelbė: Matas Ramonas, UAB „INK agency“
Lietuvos potencialas tapti Šiaurės ir Baltijos regiono tvarių žaliųjų finansų centru – vis didesnis

(Perskaityta per mėnesį: 2, iš jų šiandien: 1.)