Finansai

Lietuvos verslo konfederacijos tyrimas: parama ekonomikai nepakankama ir ji vėluoja

Vyriausybės paramos verslui įgyvendinimo mechanizmas nėra pakankamas, o informacijos apie valstybės numatytas paramos priemones per mažai. Tokius rezultatus parodė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atliktas tyrimas, kuris taip pat atskleidė, jog maždaug kas antra verslo įmonė dėl COVID-19 pandemijos 2020 metais svarsto atsisakyti investicijų, o penktadalis numato, jog pajamos šiais metais sumažės nuo 30 iki 40 procentų.

LVK apklausė organizacijai priklausančias ir kitas įmones. Iš viso buvo gauta 337 įmonių atsakymai į klausimus, kaip šalies verslas vertina Lietuvos valstybės numatytą paramos apimtį verslui, kokį numato krizės paveikto verslo atsigavimo laikotarpį, bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimą. Taip pat – kokias verslo sritis įžvelgia kaip nukentėsiančias labiausiai bei kokias bendras investicijas ir  pajamas planuoja 2020 metams.

„Vyriausybės politiniai sprendimai dėl paramos ekonomikai plano buvo priimti laiku, tačiau LVK atlikto tyrimo duomenys akivaizdžiai rodo tai, apie ką kalbame vis dažniau – įmones reali pagalba pasiekia pernelyg lėtai.

Verslas nėra patenkintas dabartine situacija, kadangi net 83 proc. apklausoje dalyvavusiųjų pažymėjo manantys, jog paramos verslui mechanizmas nepakankamas, o 82 proc. – jog paramos apimtis Lietuvoje yra mažesnė negu vidutiniškai kitose Europos šalyse.

Mažiau, negu pusė apklaustųjų patvirtino, jog jiems pakanka informacijos apie valstybės numatytas paramos verslui priemones, vadinasi ir dabartinis informavimo mechanizmas veikia netinkamai –  daugumos įmonių nepasiekia informacija, kokios tos priemonės, ką konkrečiai reikia daryti, kad parama būtų gauta kuo greičiau“, – teigia LVK prezidentas Valdas Sutkus.

27 proc. LVK apklausos respondentų nuomone, krizė labiausiai palies turizmo sritį, 22 proc. kaip labiausiai nukentėsiančius mato maitinimo paslaugų atstovus, 13 proc. didelę grėsmę įžvelgia prekybos, 12 – transporto ir logistikos, 8 – statybos ir nekilnojamojo turto bei pramonės srityse, 7 – reklamos bei žiniasklaidos. Kiek mažiau nei po 2 proc. prie krizės labiausiai paliestų sričių priskiria žemės ūkį ir finansines paslaugas.

Iš visų dalyvavusių tyrime, 41 proc. teigė, jog šalies ūkis šiais metais smuks nuo 5 iki 10 proc. Tai atitinka dabartines Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozes, jog Lietuvos ekonomika 2020  metais susitrauks kiek daugiau nei 8 proc. Tuo tarpu maždaug ketvirtadalis apklaustųjų laikėsi kiek pesimistiškesnės nuomonės, jog smukimas gali siekti nuo 10 iki 15 proc., o tai derinasi su Lietuvos banko prognozuojamu vidutiniu Lietuvos ekonomikos raidos scenarijumi, kur šalies ekonomikos susitraukimas 2020 m. galėtų būti apie 11 proc.

Dešimtadalis respondentų į situaciją jau dabar žvelgia itin pesimistiškai kadangi jų nuomone, Lietuvos ekonomika 2020 m. kris 20 proc.

Palyginimui, lygiai tokius pačius skaičius Lietuvos bankas prognozuoja pačiame prasčiausiame ekonomikos raidos scenarijuje.

Net 52 procentai LVK apklaustų įmonių nurodė, jog dėl krizės atsisakė papildomų investicijų, o 43 proc. neplanuoja kurti, teikti naujų paslaugų  ar gaminių 2020 metais.

Anot V.Sutkaus, apibendrinti tyrimo rezultatai aiškiai parodo valstybės numatytų paramos ekonomikai priemonių nepakankamumą. Tai akivaizdžiai rodo, kokią didelę įtaką daro lėtas politinių sprendimų įgyvendinimas. Dėl įvairių papildomų sąlygų ir biurokratinių išlygų parama įmonių nepasiekia ir tai formuoja negatyvias nuotaikas. Įmonės atsisako investicinių planų, neplanuoja naujų produktų ar paslaugų.

„Verslo nuomonė įrodo, kaip smarkiai atsiliekame priimtų sprendimų įgyvendinime. Būtina suprasti, jog jau dabar, o ne kažkada vėliau ir yra tas laikas, kai ekonomiką turi pasiekti realūs pinigai. Taip pat, kol dar turime galimybę labai pigiai pasiskolinti, reikia drąsiau skolintis, kad būtų pakankamai lėšų ekonomikos palaikymui ir darbo vietų išsaugojimui, kaip daro ir kitos Vakarų rinkos ekonomikos šalys“, – teigia jis.

LVK apklausoje dalyvavo respondentai iš mažų, vidutinių ir didelių įmonių bei skirtingų verslo sektorių tokių kaip pramonė, prekyba, paslaugos, aukštosios technologijos bei žemės ūkis.

Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima“

(Perskaityta per mėnesį: 7, iš jų šiandien: 1.)