Finansai

Lietuvos žemdirbių uždarbį saugo prastesnės Vakarų Europos derliaus prognozės

Lietuvos laukuose besibaigiant javapjūtės darbams prognozuojamo derliaus kartelė kas dieną optimistiškai keliama vis aukštyn. Tuo metu tarptautinės prekybos rinkose ekspertai pastebi priešingą reiškinį – įsivyraujantį kainų štilių.

Šiuo metu Lietuvoje jau nuimta 90 proc. derliaus. Laukuose dar yra likę nenukulti pupų pasėliai, o Vakarų ir pajūrio regionuose dar nenuimtas kviečių derlius. Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje javapjūtė jau taip pat eina į pabaigą, čia laukuose likusios nenukultos ankštinės kultūros.

Tikslūs skaičiai, kokį derlių pavyko užauginti Baltijos šalių ūkininkams, bus aiškūs tik spalio – lapkričio mėnesį, tačiau jau šiandien matyti, jog viso regiono žemdirbiams šie metai buvo vieni sėkmingesnių, o prognozuojamas derlius bus didesnis nei praėjusį sezoną.

„Kol kas derliaus rezultatai tik pranašaujami, tačiau prognozės tampa vis optimistiškesnės kiekvieną dieną“, – sako Svajūnas Banelis, AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas.„Matydami, koks derlius užaugintas partnerių ūkiuose Baltijos regione, prognozuojame, kad Lietuvos grūdų derlius sieks apie 8,7 mln. tonų, Latvijos– apie 4,3 mln. tonų, Estijos – apie 2,2 mln. tonų“, – pažymi ekspertas.

Šiemet Lietuvoje prognozuojamas didesnis visų grūdinių kultūrų derlius. Skaičiuojama, kad kviečių bus nukulta 1,35 mln. tonų daugiau, rapsų – 266 tūkst. tonų, miežių – 170 tūkst. tonų daugiau nei praėjusį sezoną.

Ūkininkams šiuo metu palankesni ateities sandoriai

Grūdų supirkimo rinkoje, pasak ekspertų, įsivyrauja štilius. „Esminių įvykių ir pokyčių tarptautinėse grūdų supirkimo rinkose kol kas nepastebime. Kviečių „Matif“ biržoje kainas kol kas nuo neigiamų pokyčių saugo prasto kviečių derliaus Prancūzijoje ir mažesnio nei praėjusiais metais ES kviečių derliaus prognozės. Kviečių supirkimo kainos stabilumui įtakos turi ir Ukrainos mažėjančios derliaus prognozės, nors prieš keletą savaičių jos buvo gerokai optimistiškesnės“, – sako S.Banelis.

Baltijos šalyse tarptautiniai pirkėjai, matydami aukštas derlingumo prognozes, mėgina pasinaudoti proga ir spustelėti supirkimo kainas žemyn. „Tai jiems pavyksta, todėl ir grūdų supirkėjai šiuo metu yra priversti mažinti grūdų supirkimo kainas“, – pažymi S.Banelis.

„Ūkininkams, kurie turi galimybę sandėliuoti grūdus savo saugyklose, rekomenduojame juos palaikyti. Pasibaigus derliaus supirkimo pikui, grūdų kainos turėtų šiek tiek atsitiesti, tačiau nereiktų pamiršti, kad supirkimo kainas lemia pasaulinės rinkos, o jų tendencijas kol kas diktuoja rinkos lyderės Rusija bei Ukraina“, – situaciją vertina AB „Linas Agro“ specialistas.

Kaip prognozuoja „Coceral“ analitikai savo rugpjūčio mėnesio ataskaitoje, bendras 27 ES šalių ir Didžiosios Britanijos 2020 metų grūdų derlius bus mažesnis ir sieks 295,5 mln. tonų, pernai jis sudarė 311,6 mln. tonų. Tam ženklią įtaką turės menkesnis kviečių derlius, kuris ekspertų skaičiavimais šiemet sieks 129,1 mln. tonų (146,8 mln. tonų praėjusį sezoną).

Miežių rinka, pasak S.Banelio, kol kas pasyvi. Šios kultūros derliaus prognozės šiek tiek didesnės – 62,5 mln. tonų palyginus su pernykščiais rezultatais (62,1 mln. tonų).

Rapsų supirkimo kainos tarptautinėse rinkose stabilizuojasi po pirmosios COVID-19 bangos. Pasak S. Banelio, šiandien jos yra pasiekusios pakankamai aukštą lygį, tačiau situacija aliejinių kultūrų rinkoje išlieka įtempta. „Jei pasaulyje kils antroji COVID-19 banga, ekonomika gali vėl sulėtėti ir gali pasikartoti kovo mėnesio scenarijus, kai rapsų ir naftos kainos buvo pasiekusios dugną“, – pažymi S. Banelis.

Į kokias rinkas keliaus lietuviški grūdai?

Lietuviškų kviečių pagrindinės eksporto kryptys, pasak S.Banelio, kol kas išlieka Alžyras bei Saudo Arabija. „Egiptas šiuo metu perka šiek tiek pigesnius grūdus iš logistiškai patogesnio Juodosios jūros regiono. Nuogąstaujama, kad grūdai iš šio regiono gali imti plūsti ir į Saudo Arabiją bei Alžyrą, tačiau šios šalys turi labai griežtus kokybės reikalavimus, kurių Juodosios jūros regionui, skirtingai nuo Baltijos šalių, pasiekti vis dar nepavyksta“, – teigia S.Banelis.

Lietuviškų miežių eksporto kryptys išlieka Saudo Arabija bei Alžyras, kur šios kultūros naudojamos gyvulių pašarams. Rapsų pagrindinėmis eksporto rinkomis išlieka šalys, turinčios didžiausias rapsų perdirbimo gamyklas: Belgija, Vokietija, Olandija, Suomija ir Didžioji Britanija.

Baltijos šalys išlieka pagrindinių ES eksportuotojų penkete

Šis sezonas stambiausioms grūdų rinkoms, tokioms kaip Prancūzija ir Vokietija, nebuvo toks sėkmingas, skirtingai nei Baltijos šalims. Prancūzijos, kuri yra didžiausia grūdų augintoja ir eksportuotoja, kviečių derliaus prognozė sumažinta 24,9 proc.

Aukštos kokybės kviečius priversti importuoti iš Vokietijos ir Didžiosios Britanijos malūnai, nes prognozuojama, kad šalies kviečių derlius bus 25–30 proc. mažesnis ir tesieks 10-10,5 mln. tonų.

Lenkijos analitikai prognozuoja, kad šalies 2020 metų kviečių derlius didės 4–5 proc., lyginant su 2019 metų derliumi ir sieks 11,8 mln. tonų. Rusijos „Ikar“ analitikai šios šalies kviečių derliaus prognozes vėl padidino ir skaičiuoja, kad bus prikulta 82,8 mln. tonų.

„Kaip rodo statistikos duomenys, šiandien Europos eksportuotojų sąrašo viršūnėse, nepaisant prasto derliaus, vis tiek išlieka Prancūzija, Rumunija. Toliau šiame sąraše rikiuojasi Vokietija bei Baltijos šalys. Manau, kad Lenkijos eksporto rodikliai taip pat gali būti aukštesni, tačiau nors tarptautinės prekybos sezonas dar tik prasideda, eksporto rinkose lyderiaujančių šalių penketuko sąrašas neturėtų keistis“, – įsitikinęs S.Banelis.

Pranešimą paskelbė: Ieva Šimkūnaitė-Jansonienė, KPMS ir partneriai

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)