Finansai

LVPA investicijos į taikomuosius tyrimus skatina netikėtus Lietuvos mokslininkų sprendimus

COVID19 apsaugos priemonių gamybos tendencijos užsienyje

Pasaulyje įsisiūbavus koronaviruso pandemijai, apsaugos priemonės, tokios kaip kaukės ar respiratoriai, tapo tikru deficitu. Kaip teigia „Nielsen Retail Measurement Services“, medicininių kaukių pardavimai vien JAV šoktelėjo 319 proc., o buitinių kaukių – 262 proc. Minėtos šalies poreikiai pandemijos akivaizdoje vertinami 3,5 mlrd. medicininių kaukių, o šiuo metu disponuojamos atsargos tesiekia 1 proc. poreikio. Ir tokia situacija JAV yra nepaisant to, kad būtent šioje šalyje veikia du stambūs kokybiškų apsaugos priemonių gamintojai „3M“ ir „DuPont Nemours Inc.“.

Kaip aiškėja, net 90 proc. JAV parduodamų kaukių pagaminama kitur. Visų pirma – Kinijoje, kuriai priklauso per 50 proc. visos pasaulinės medicininių kaukių rinkos. iiMedia Research duomenimis, 2019 m. ši pagamino 5 mlrd. šių apsaugos priemonių. Pastaruoju metu šioje šalyje visos kaukes gaminančios įmonės, kaip teigia Kinijos Nacionalinės vystymo ir reformų komisija, dirba 110 proc. pajėgumu, atsidaro naujos gamyklos. Vis dėlto, pavyzdžiui, paklausiausių per pandemiją N95 tipo kaukių pagaminama tik apie 600 tūkst. per dieną.

Dėl itin didelio medicininių kaukių ir respiratorių trūkumo atsiranda ir nesąžiningų gamintojų ar pardavėjų, kurie sukčiauja  ̶ rinkai siūlo nekokybiškas, neatitinkančias standartų kvėpavimo takų apsaugos priemones. Juolab ima jaustis ir specialios medžiagos kaukės filtrui deficitas. Apie tai, kad iš Kinijos įsigijo nekokybiškų apsaugos priemonių ar tokių pat paklausių viruso nustatymo testų, jau skelbė Ispanija, Nyderlandai. Neseniai nusipirkusi 2 mln. nekokybiškų medicinių kaukių pranešė ir Suomija.

Valstybinės institucijos, komercinės struktūros ir labdaros fondai deda pastangas gabendami į Lietuvą apsaugos priemones  ̶  šalies Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. duomenimis, apsaugos priemonių Lietuvos įstaigos įsigijo už 3,6 mln. eurų. Tačiau mūsų šalies medikai skundžiasi, kad respiratorių ir kaukių vis dar trūksta – viena ir ta pačia apsaugos priemone tenka naudotis visą dieną, nors pagal instrukcijas jas saugiai naudoti galima gerokai trumpiau. O paaiškėjus, kad koronavirusas gali plisti ir tiesiog kartu su kalbant ar iškvepiant susidarančiu aerozoliu, kaukės tampa būtinos  visiems Lietuvos gyventojams, kurie turi išeiti iš namų į darbą, parduotuvę ar vaistinę. Nuo balandžio 10 d. rekomendacija dėvėti apsaugos priemones tampa prievole.

Kokybiškų apsauginių kaukių problemų sprendimuose vis aktyvesni  Lietuvos mokslininkai

Apsauginių kaukių trūkumą bandoma spręsti keliais būdais: stengiantis rasti naujų tiekėjų ir iš jų įsigyjant trūkstamų priemonių; bandant vienkartines apsaugos priemones naudoti keletą kartų; organizuojant apsaugos priemonių gamybą vietoje.

Atvežamų kaukių bei respiratorių kokybę stengiamasi i kuo efektyviau patikrinti. Užsakovai, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė, pastaruoju metu bendradarbiauja su Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedra, kuri visas gaunamas partijas patikrina savo turima įranga. Anot šios katedros profesoriaus Dainiaus Martuzevičiaus, atvežamų kaukių filtravimo kokybė išlieka pakankamai gera, tačiau pačių kaukių pagaminimo kokybė (tvirtinimo dirželiai, nosies spaustukas ir kt.) yra kritusi, nes esant ypatingai didelei paklausai, gamintojai į detalių kokybės užtikrinimą numoja ranka.

Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninės, taip patKauno klinikų užsakymu Lietuvos mokslininkai tyrė ir galimybę vienkartinę kvėpavimo takų apsaugos priemonę naudoti keletą kartų ją atitinkamai sterilizavus. Tyrime dalyvavo jau minėtas KTU, o taip pat Lietuvos energetikos institutas (LEI), testavęs, kaip kinta kaukės pralaidumas bei filtravimo efektyvumas naudojant įvairius sterilizavimo metodus.

Kaip teigia LEI direktorius Sigitas Rimkevičius, instituto turima įranga buvo tiriamas apsauginių kaukių efektyvumas dezinfekavus kaukes etileno oksido ir vandens garų mišiniu, bei kaip kito Lietuvos tekstilės gamintojų sukurtų kaukių pralaidumas jas išplovus ir išlyginus lygintuvu. Tirta, ar nemažėja filtro audinio pralaidumas ir jo teikiamos apsaugos efektyvumas.

LEI vadovo nuomone, instituto turima įranga gerai tinka ir Lietuvoje jau pradėtų gaminti apsaugos priemonių testavimui bei sertifikavimui. Tuomet jas galėtų naudoti ne tik gyventojai, bet ir medikai bei kiti potencialiai su užsikrėtusiais asmenimis kontaktuojantys darbuotojai. Į institutą su prašymu atlikti filtravimo elemento bandymus jau yra kreipęsis pirmasis lietuviškų respiratorių gamintojas „Intersurgical“. Savo siuvamų kaukių filtravimo galimybes bando išsiaiškinti stambi siuvimo įmonė „Omniteksas“.

S. Rimkevičius prognozuoja, kad poreikis nustatyti tikrąsias filtravimo savybes paskatins ir kitas įmones, pradėjusias gaminti apsaugines kaukes, kreiptis į instituto mokslininkus. Juolab instituto specialistai gali tiksliai nustatyti medžiagų, filtrų, membranų pralaidumą ir filtravimo efektyvumą. Kol kas užsienio mokslinių tyrimų duomenimis, buitinės nesertifikuotos kaukės sulaiko iki 10 proc. smulkių viruso dalelių, kai medicinė kaukė 14-19 proc., o respiratorius N95 – iki 95 proc. Panašius rezultatus gavo ir LEI mokslininkai.

Produktų ir technologijų sprendimuose kovai su COVID19 vis labiau dalyvauja LVPA klientai

„Džiugina Lietuvos mokslininkų kūrybingumas ir pasiekimai pritaikant turimą įrangą naujiems uždaviniams spręsti, skirtiems kovai su COVID19“, – sako Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktorius Aurimas Pautienius-Želvys.

Lietuvos energetikos instituto mokslininkai minėtus apsaugos priemonių efektyvumo tyrimus vykdo Šiluminių irenginių tyrimo ir bandymų laboratorijoje, kuri sulaukė ES fondų investicijų LVPA finansuojamiems projektams pagal priemones „Eksperimentas“, „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ energetikos ar maisto pramonės srityje. LEI mokslininkai padeda vykdyti mokslo tiriamuosius ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektus tokioms Lietuvos įmonėms, kaip biokuro katilus kurianti UAB „Enerstena“, ar talpas maisto produktams gaminanti AB mašinų gamykla „Astra“. Kuriant inovatyvius vandens skaitiklius bendradarbiauta su įmone „Axioma Metering“.

Kaip partneriai daugybėje LVPA finansuojamų projektų dalyvauja ir Kauno technologijos universitetas bei Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras (GMC). Būtent GMC mokslininkai kartu su kolegomis iš užsienio mokslo įstaigų pastaruoju metu paruošė apžvalgą apie naujojo koronaviruso ir jo sukeliamos infekcijos galimą tolimesnį plitimą bei jos suvaldymo galimybes.

VU Gyvybės mokslų centre nuo penktadienio pradedamas COVID-19 mėginių testavimas, taip išplečiant Lietuvos galimybes kovoje su naujuoju koronavirusu. Ši mokslininkų iniciatyva prisidės prie spartesnio COVID-19 diagnozavimo, sumažins kitų laboratorijų krūvį ir sutrumpins laiką, per kurį pacientai sulaukia atsakymų.

Naujų idėjų koronavirusui suvaldyti turi ir Lietuvos energetikos institutas. Anot instituto direktoriaus S. Rimkevičiaus, numatoma tęsti įvairių gamintojų apsauginių kaukių tyrimus, o gal net kurti specializuotą tokių apsaugos priemonių sertifikavimo laboratoriją. Instituto specialistai kartu su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkais taip pat galėtų imtis smulkiųjų kietųjų dalelių, aerozolių ir virusų pernašos modeliavimo, kas padėtų išsiaiškinti viruso sklidimo, nusėdimo aplinkoje dėsningumus ir nustatyti saugos diapazonus. Kalbama ir apie specialių inovatyvių antibakterinių ir antivirusinių dangų, pavyzdžiui, skirtų visuomeninėms patalpoms, ligoninėms, formavimą plazminėmis technologijomis.    

Pranešimą paskelbė: Rūta Grigolytė, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra

(Perskaityta per mėnesį: 5, iš jų šiandien: 1.)