Finansai

Mokesčių ekspertė L. Antanaitienė: ką naudinga žinoti varžytynėse įsigyjant nekilnojamąjį turtą 

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) rugsėjo viduryje priėmė svarbų sprendimą, turėsiantį įtakos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo praktikai įsigijus varžytynėse parduodamą turtą. Kai skolininkui bankroto byla nėra iškelta, varžytynėse  jo turtą nusipirkęs asmuo gali susigrąžinti turto pirkimo PVM. Tik kada perkama iš bankrutuojančio skolininko, pirkėjui tenka skaičiuoti  ,,atvirkštinį PVM“ už skolininką, dėl ko grąžintinos PVM sumos paprastai nelieka. Tačiau net ir tais atvejais, kai bankroto procesai dar nėra prasidėję,  VMI gali turtą įsigyjančią bendrovę pripažinti nesąžininga ir dėl to neleisti susigrąžinti PVM. Kliento interesus tokioje byloje gynusios TGS Baltic kontoros mokesčių ekspertė Loreta Antanaitienė pabrėžia, kad pirkėjų PVM nuostoliai tokiais atvejais gali būti ypač dideli.

Rugsėjį ESTT nagrinėta byla svarbi tiems, kurie dalyvauja varžytynėse ir jas laimėję nusiperka turtą bei  kreditoriams, kurie už skolas perima turtą dėl skelbtų, bet neįvykusių turto varžytinių.

Svarbu pastebėti, kad mokesčių atžvilgiu toks turto įsigijimas prilyginamas įprastam pirkimo sandoriui. Paprastai pardavėjas (skolininkas), jei jis yra verslo subjektas,  išrašo įprastą PVM sąskaitą faktūrą ir joje nurodo kainą, už kurią  perimtas turtas. Ši suma dalijama į dvi dalis – prekės kainą be PVM ir PVM sumą. Dažniausiai skolų turintis pardavėjas jokių pinigų už varžytynėse parduodamą turtą negauna – iš tos sumos būna tiesiogiai padengiamos jo senos skolos. Toks pardavėjas sąskaitoje nurodytą  pardavimo PVM turi sumokėti sumokėti biudžetui iš savo lėšų, o turtą perėmęs naujasis savininkas įgyja teisę tą PVM susigrąžinti.

Vis dėlto bankrutuojantiems skolininkams Lietuvoje iki 2022 metų vidurio buvo nustatyta kitokia tvarka: turto pirkėjas turi sumokėti PVM į biudžetą už bankrutuojantį pardavėją (tai yra vadinamasis,   „atvirkštinio“ PVM). Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši tvarka taikoma tik tuo atveju, kai bankroto procedūra jau pradėta. 

Rizika neatgauti PVM

Praktika parodė, kad turtą varžytynėse įsigyjantys asmenys visgi rizikuoja neatgauti įsigijimo metu apskaičiuoto PVM. Rizika kilo, kai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pripažino vieną Lietuvos bendrovę nesąžininga mokesčių mokėtoja, nes, pasak VMI,  bendrovė perėmė turtą jau žinodama, kad skolininkas turi finansinių sunkumų ir greičiausiai nesumokės pardavimo PVM. Dėl nesąžiningumo bendrovei neleista susigrąžinti turto pirkimo PVM. Bankroto byla turtą pardavusiai įmonei tuo metu nebuvo iškelta ir turto perėmėjas neprivalėjo taikyti  „atvirkštinio“ PVM. 

Daugiau kaip penkerius metus vyko šios bendrovės ginčas su VMI dėl negrąžinto PVM. Byla buvo du kartus nagrinėta administraciniuose teismuose. Galiausiai bendrovės prašymu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi į ESTT prašydamas išaiškinti, ar šioje situacijoje leidžiama riboti bendrovės teisę į PVM grąžinimą.

Po daugiau kaip pusantrų metų – šių metų rugsėjį – ESTT priėmė bendrovei palankų sprendimą. 

Teismas pripažino, kad turto įsigijimas varžytynių proceso metu yra specifinis – viskas atliekama pagal teisės aktuose nustatytas varžytynių procedūras ir esant išskirtinėms aplinkybėms (ūkio subjektui esant nemokiam). Pasak teismo, toks turto perleidimas yra būdingas ekonominei veiklai, o perleidimo tikslas yra teisėtas ir perleidimas negali būti prilyginamas fiktyviam ir ekonomiškai nepagrįstam susitarimui, kuriuo siekiama mokestinės naudos. 

Tai, kad pirkėjas žino apie pardavėjo finansinius sunkumus, jo galimą PVM nesumokėjimą, yra pardavimui varžytynėse būdinga aplinkybė. Ji pati savaime nėra pakankama įrodyti, kad sandoriu piktnaudžiauta ir dėl to pirkėjui galima negrąžinti PVM.

Be to, teismas pažymėjo, kad Lietuva pati nusprendė nesinaudoti galimybe priimti tokius teisės aktus, kuriais bendrovės situacijoje būtų nustatyta pareiga pačiam turtą perimančiam asmeniui sumokėti PVM už pardavėją. Nenustačiusi tokio atvirkštinio apmokestinimo, valstybė pati turi prisiimti riziką, kad pardavėjas nesumokės PVM.

Teismo vertinimu, tokia praktika, kai asmenims, varžytynėse įsigijusiems nekilnojamojo turto, neleidžiama grąžinti PVM, gali apriboti potencialių pirkėjų ratą ir prieštarauja varžytynių tikslams – kuo optimaliau realizuoti skolininko turtą, kad kreditorių interesai būtų geriausiai patenkinti. Tokie sprendimai lemtų, jog su finansiniais sunkumais susiduriantys asmenys būtų izoliuoti ir apribotos jų galimybės parduoti turtą.

Svarbus sprendimas

Jei visgi teismas būtų priėmęs priešingą – VMI palankų – sprendimą, būtų sukurtas labai pavojingas precedentas, pagal kurį pirkimo PVM negalėtų atgauti asmenys, perėmę turtą iš žinomai nemokių asmenų už jų skolas, kai skelbtos varžytinės neįvyksta. Taip pat rizikuotų ir asmenys, perkantys turtą varžytynėse. Visada tokiais atvejais asmenys, perimantys turtą,  neabejotinai žino, kad skolininkai turi didelių mokumo problemų. Taigi dėl žinojimo perėmėjai būtų laikomi nesąžiningais, kas leistų VMI negrąžinti jiems pirkimo PVM. Tačiau įsigyjant turtą varžytynėse, kreditoriai savo pinigais dar iki turto perėmimo jau būna sumokėję už jį – arba suteikę paskolas turto perleidėjams, arba sumokėję turto kainą antstoliui, kuris paskirsto pinigus išieškotojams apeidamas skolininką. Kaip žinia, nekilnojamojo turto sandorių sumos yra reikšmingos, taigi, pirkėjų nuostoliai dėl negrąžinto PVM būtų dideli.

Visgi ESTT įžvelgė, kad tokiems specifiniams turto įsigijimo procesams negali būti taikomi nei jau nusistovėję standartiniai kriterijai, pagal kuriuos vertinamas asmens nesąžiningumas,  nei dėl to ribojama pirkėjų teisė į PVM atskaitą. 

Pranešimą paskelbė: Laura Dabulytė, Budinti komunikacija, UAB
Mokesčių ekspertė L. Antanaitienė: ką naudinga žinoti varžytynėse įsigyjant nekilnojamąjį turtą 

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)